- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-24
- Bylos Nr.
- I-616-162/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- R.C.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R.C., atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei Ritai Gečienei, 2008 m. spalio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.C. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R.C. skundu (b.l. 4-5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 10 022,69 Lt.
Nurodo, kad 2008 m. gegužės 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. TE-297 nuo 2008 m. gegužės 29 d. buvo atleistas iš tarnybos Pagėgių rinktinėje. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktu, kai dėl laikinojo nedarbingumo pareigūnas neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikdymu vykdant tarnybos pareigas. Pažymi, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakyme nurodyta išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.
Teigia, jog atsakovė išmokėjo jam nurodyto dydžio kompensaciją, tačiau išskaitė pajamų mokestį bei mokestį socialiniam draudimui. Pažymi, jog pagal pateiktą atsiskaitymo lapelio kopiją išeitinė kompensacija sudarė 41 761,20 Lt, iš šios sumos išskaičiuojant 10 022,69 Lt pajamų mokestį ir asmeninio socialinio draudimo 1 044,03 Lt mokestį. Į banko sąskaitą jam pervesta 30 496,72 Lt, todėl sumažėjo išeitinės kompensacijos dydis.
Mano, jog atsakovė neturėjo galimybės ir negalėjo pareikšti savo valios dėl pareigūno atleidimo, kai jis atleidžiamas dėl sveikatos būklės. Nurodo, kad išeitinė kompensacija turėjo būti išmokėta visiškai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymais arba kitais teisės aktais nustatyto dydžio kompensacijos yra neapmokestinamos pajamos.
Pareiškėjas R.C. skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovė Rita Gečinė prašo skundo netenkinti, remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje atleistas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kurią sudarė 41 761,20 Lt. Atsakovė pareiškėjui kompensaciją išmokėjo, atskaitydama 24 procentų dydžio pajamų mokestį, kuris sudarė 10 022,69 Lt ir socialiniam draudimui 1 044,03 Lt, į pareiškėjo sąskaitą buvo pervesta 30 694,48 Lt, bet ne 30 496,72 Lt, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką dėl bylų išsprendimo, kai pareigūnai atleidžiami iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą: atleidus iš tarnybos šiuo pagrindu išmokėta išeitinė kompensacija priskirtina gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms. Pažymi, kad pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas kitu pagrindu. Teismo praktikos dėl išeitinės kompensacijos, atleidus pareigūną pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą apmokestinimo ar neapmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, suformuotos nėra. Nurodo, kad buvo kreiptasi konsultacijos į Valstybinę mokesčių inspekciją ir 2008 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu gautas atsakymas, kad atleidus pareigūną pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą išmoka apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Pažymi, kad Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 XV skirsnio „Pažymėjimų išdavimas vidaus tarnybos sistemos pareigūnams“ 86 punkte numatyta, kad ne vėliau, nei likus 30 kalendorinių dienų iki nurodyto maksimalaus laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, pareigūnai juos gydančio gydytojo siunčiami į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Pareiškėjas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją nebuvo siųstas, taip pažeidžiant aukščiau minėtas taisykles.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 22). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškėjas R.C. neginčija 2008 m. gegužės 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymo Nr. TE-297 dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo ir išeitinės kompensacijos dydžio (b.l. 16).
Šioje byloje ginčas kilęs dėl to, ar iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą atleistam pareigūnui išskaičiuotinas pajamų mokestis iš išeitinės kompensacijos.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 57 straipsnyje reglamentuoti keturi atvejai, kai atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos išmokama išeitinė kompensacija: 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktai, t. y. kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai (4 punktas); antra, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų (11 punktas); trečia, jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas (15 punktas); ir ketvirta, jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas (16 punktas).
Gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką reglamentuota Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Neapmokestinamas pajamas įvardija šio įstatymo 17 straipsnis, kurio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamos pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Taigi, prie neapmokestinamų pajamų priskiriamos gyventojams išmokamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio ir nenustatyto dydžio kompensacijos, tačiau tokios kompensacijos, kaip pabrėžiama teisėkūros subjekto akte, turi būti būtinai numatytos įstatymuose arba kituose teisės aktuose. Taigi, aptartoje teisės normoje nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia.
Vertinant pareiškėjo R.C. pareikštų reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti jo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo, kuris tiesiogiai lemia ginčo dalyką, esmę bei turinį, t. y. ar tokį atleidimą pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą lėmė valiniai darbdavio veiksmai, ar tai buvo kiti tarnybos pasibaigimo padariniai, nepriklausantys nuo darbdavio valios.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi teisę į kompensacijos gavimą, nes atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą (jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką), turi būti išmokėta nustatyto dydžio išeitinė kompensacija. Statuto 57 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija (dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų, didinama tris kartus. Vadovaujantis šia nuostata, įsakyme dėl atleidimo iš tarnybos pareiškėjui numatyta išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.
Pareiškėjui priklausanti išeitinė kompensacija galėtų būti apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu tik konstatavus tarnybos santykių nutraukimo pagrindą, susijusį su darbdavio valia. Priešingu atveju išeitinė kompensacija, išmokėtina pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, būtų priskirtina prie neapmokestinamų pajamų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.
Statuto, analogiškų Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo pagrindus, nesant darbuotojo kaltės, ryšium su tuo taikomus apribojimus, garantijas, draudimus, siekiant apsaugoti darbuotojo interesus, teisinio turinio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl laikinojo nedarbingumo neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Kartu atleidžiamo pareigūno valia visiškai nelemia tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi, atleidimo iš tarnybos tokiu pagrindu neįtakoja nei vienos iš šalių valia. Darytina išvada, kad atleidimas tokiu pagrindu, kai pareigūnas negali tarnauti dėl laikinojo nedarbingumo, trunkančio daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, taip pat priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios.
Esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai sueina šiame punkte nurodyti terminai, ir prieš 30 kalendorinių dienų iki šio termino suėjimo pareigūną jo laikinojo nedarbingumo metu raštu įspėjus apie galimą atleidimą (56 straipsnio 3 dalis). Būtent ši teisės norma imperatyviai įpareigoja įstaigos vadovą ir atitinkamai suponuoja jam ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pasirinkti. Darbdavys negali šios normos traktuoti kitaip, veikti savo nuožiūra, reikšti savo pozicijos. Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe. Darytina išvada, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą, yra saistomas tik laikinojo nedarbingumo, dėl kurio pareigūnas negali atvykti į tarnybą, trukmės ir negali išreikšti savo valios, todėl išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punktą yra neapmokestinamosios pajamos (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Toks teisės normų aiškinimas dėl darbdavio valios ir išeitinių kompensacijų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-346/2008, paskelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 4(14), 2008, psl. 43-51).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ne darbdavio valia ir Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyto dydžio jam išmokėta išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos, pareiškėjo skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Atsakovės pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą išeitinę kompensaciją (b.l. 15) patvirtina, kad pareiškėjui buvo išskaičiuota 10 022,69 Lt pajamų mokesčio, todėl nepagrįstai išskaičiuotas iš išmokamos išeitinės kompensacijos pajamų mokestis priteistinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui išeitinę kompensaciją apskaičiavo, išmokėjo ir iš jos gyventojų pajamų mokestį išskaičiavo atsakovė. Teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjo ir atsakovės, todėl konstatavus, jog gyventojų pajamų mokestį atsakovė išskaičiavo nepagrįstai, pareigą pareiškėjui grąžinti nepagrįstai išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį turi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.
Atsakovės argumentas, kad pareiškėjas gydančio gydytojo nebuvo siųstas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją, taip pažeidžiant Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, 86 ir 86¹ punktus, teisiškai nereikšmingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjo R.C. skundą patenkinti.
Priteisti pareiškėjui R.C. iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 10 022,69 Lt (dešimt tūkstančių dvidešimt du litus šešiasdešimt devynis centus).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.