Alytaus apylinkės teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-805-297/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2-805-297/2013
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00612-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Pareiškėjas
R. K.
Kreditorius
UAB „Būsto paskolų draudimas“
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-805-297/2013Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00612-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 128.11. (S)
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 7 d.Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. J., išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (skolininkas) R. K. 2013-06-13 pateikė skundą antstolei J. J. dėl antstolės procesinių veiksmų, prašydamas panaikinti 2013-05-17 antstolės patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių ir atšaukti 2013-06-18 numatytas varžytynes. Skunde nurodė, kad antstolė J. J. 2013-04-02 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktą vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartį dėl įkeisto buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių ir 63285,64 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Atlikus buto vertės nustatymo ekspertizę, butas įvertintas 35 000,00 Lt. Antstolės 2013-05-17 patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto varžytynės už 28 000,00 Lt, jos turėjo įvykti 2013-06-18 10 val. Šis antstolės patvarkymas dėl buto pardavimo iš varžytynių pažeidžia pareiškėjo ir jo mažamečio vaiko interesus, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas yra neįgalus, turi regėjimo negalią, jo darbingumas tik 10 procentų, jis vienas augina mažametį vaiką. Butas yra vienintelis pareiškėjo turimas gyvenamasis būstas, jį pardavus, pareiškėjas su vaiku neturėtų kur gyventi, todėl būtų pažeisti neįgalaus asmens ir vaiko interesai. Pareiškėjas, siekdamas sumokėti skolą, bendravo su išieškotoju, vedė derybas dėl skolos mokėjimo atidėjimo, skolos išdėstymo, atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį. Išieškotojas iš pradžių sutiko išdėstyti skolą, tačiau vėliau derybas nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pareiškėjas dirba UAB „Liregus“, gauna pajamas, jo darbas nuolatinio pobūdžio, todėl skola galėtų būti išieškoma iš jo darbo užmokesčio, sudarant vykdymo procese taikos sutartį, o ne nukreipiant išieškojimą į vienintelį skolininko gyvenamąjį būstą, apie tai pareiškėjas nurodė antstolei, toks nurodymas antstolei yra privalomas (CPK 662 str. 2 d.). Be to, pareiškėjas ginčija įkeisto buto vertę, jo manymu antstolė, atlikusi buto vertės nustatymo ekspertizę ir 2013-04-17 patvarkymu nustačiusi, kad įkeisto buto vertė tėra 35 000,00 Lt, butą įvertino per mažai. Pareiškėjo žiniomis už tokią pačią kainą yra parduodamas kaimynystėje esantis dviejų kambarių butas, gi pareiškėjo butas yra dvigubai didesnės kvadratūros, suremontuotas, su patogumais, renovuotame name, gražioje vietoje, iš kur patogus susisiekimas su Varėnos ir Vilniaus miestais, todėl pareiškėjo buto vertė yra dvigubai didesnė, nei nustatė antstolė, dėl to turi būti atlikta papildoma ekspertizė, pavedant ją atlikti kitai ekspertinei įstaigai (t. 2, b. l. 4-6).

2013-09-05 antstolės J. J. kontoroje gautas antras pareiškėjo (skolininko) R. K. skundas dėl antstolės procesinių veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2013-04-17 patvarkymą dėl turto – buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinimo, jį įvertinant 35 000,00 Lt, ir atnaujinti skundo padavimo terminą, laikant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, bei paskirti papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę, ją paskiriant atlikti kitai ekspertinei įstaigai. Skunde nurodė, kad antstolė J. J. 2013-04-17 surašė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo, vadovaudamasi UAB „ideArt“ atlikta turto vertės nustatymo ataskaita, pareiškėjui priklausantį butą įvertino 35 000,00 Lt. Pareiškėjas nesutinka su areštuoto turto verte, nes ji neatitinka realios buto kainos. Pareiškėjo žiniomis jo kaimynystėje yra parduodamas dviejų kambarių butas už tokią pačią kainą. Pareiškėjo butas yra dvigubai didesnis, suremontuotas, renovuotame name, yra gražioje ir patogioje vietoje, todėl jo vertė yra dvigubai didesnė. Kad nustatyti realią buto vertę, turi būti atlikta papildoma ekspertizė. Pardavus butą už 28 000,00 Lt sumą, būtų pažeisti tiek pareiškėjo, tiek ir išieškotojo interesai, nes pareiškėjas liktų skolingas išieškotojui daugiau kaip pusę skolos sumos. Antstolės 2013-04-17 patvarkymą pareiškėjas nurodė gavęs 2013-05-24, todėl yra praleidęs CPK 512 str. nustatytą 20 dienų apskundimo terminą, kurį prašė atnaujinti. Terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių – sveikatos būklės, neįgalumo, susidėjusių aplinkybių šeimoje, sunkios materialinės padėties (t. 1, b. l. 4-5).

Antstolė J. J., išnagrinėjusi skolininko R. K. skundus dėl antstolio veiksmų, 2013-06-18 ir 2013-09-11 patvarkymais skundų netenkino ir juos kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Patvarkymuose antstolė nurodė, kad skolininko buto vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė. Ekspertizę atlikusi UAB „ideArt“ pateikė 2013-04-11 Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 2013-028, pagal kurią skolininko buto vertė yra 35 000,00 Lt. Tuo pagrindu ir remiantis CPK 681 str. 4 d., antstolė surašė 2013-04-17 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo ir nustatė buto vertę pagal eksperto nustatytą buto vertę. Skolininko išreikštos abejonės dėl buto vertės nepagrįstos. Skolininko pažadas bandyti derėtis su išieškotoju, skolininko pajamų padidėjimas bei skolininko socialinis pažeidžiamumas, taip pat tai, kad jis vienas augina mažametį sūnų, nėra pagrindas atšaukti ar nutraukti paskelbtas varžytynes. Antstolė vykdo teismo nutartį, kurioje aiškiai nurodyta priverstinai parduoti iš varžytynių butą, todėl skolininko siūlymas nukreipti išieškojimą į skolininko gaunamas pajamas prieštarautų teismo nutarčiai. Be to, skolininko atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos dar 7 vykdomosios bylos, todėl nukreipus išieškojimą į skolininko gaunamas pajamas, skolos išieškojimas užsitęstų ilgą laiką, o tai prieštarautų Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. (b. l. 2-3). Taip pat nurodė, kad 2013-04-17 patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo pareiškėjui išsiųstas 2013-04-17 registruotu laišku pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, todėl skolininkas patvarkymą galėjo gauti ne 2011-05-24, o 2013-04-24. Skundą dėl šio patvarkymo skolininkas išsiuntė tik 2013-09-03, t. y. praėjus daugiau nei 20 dienų nuo skundžiamo veiksmo sužinojimo ir 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atnaujinti skundo padavimo terminą nėra pagrindo, nes skolininko nurodytos aplinkybės – jo sveikatos būklė, neįgalumas, susidėjusios sunkios aplinkybės šeimoje, sunki materialinė padėtis negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis. Atkreipė dėmesį, kad 2013-06-18 turėjusios vykti skolininkui priklausančio buto pirmosios varžytynės 2013-06-26 patvarkymu buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Skolininkas nesilaikė CPK 682 str. 2 d. bei 3 d. nustatytos ekspertizės skyrimo tvarkos, todėl papildoma ekspertizė neskirtina (t. 1, b. l. 2-3, t. 2, b. l. 2-3).

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-10-16 nutartimi civilinės bylos Nr. 2-805-297/2013 ir Nr. 2-1151-182/2013 pagal pareiškėjo R. K. skundus dėl antstolio veiksmų sujungtos į vieną bylą (t. 2, b. l. 60-61).

Atsiliepimas

Pareiškėjas R. K. pateikė teismui atsiliepimą į antstolės 2013-06-18 patvarkymą, kuriame nurodė, kad savo skundą palaiko ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų aplinkybių pagrindu (t. 2, b. l. 46-47).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – draudimo įmonė) pateikė atsiliepimus į pareiškėjo R. K. skundus, kuriuose nurodė, kad su skundais nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad 2007-06-04 R. K. su AB DNB banku (toliau - Bankas) sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Bankas suteikė pareiškėjui 76 000,00 Lt kreditą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kredito grąžinimą Bankui pareiškėjas 2007-06-13 apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“, be to, kredito grąžinimo užtikrinimui pareiškėjas minėtą butą įkeitė Bankui. Pareiškėjas nevykdė kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl Bankas 2010-04-30 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir 2010-05-13 kreipėsi į draudimo įmonę dėl draudimo išmokos - 60 090,88 Lt negrąžinto kredito ir 1 152,01 Lt nesumokėtų palūkanų, iš viso dėl 61242,89 Lt draudimo išmokos išmokėjimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“, gavusi pareiškėjo 2010-06-10 prašymą ir įvertinusi būsto kreditavimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį bei matydama pareiškėjo norą bendradarbiauti ir kooperuotis, kreipėsi į Banką, prašydama atnaujinti kreditavimo sutartį su draudėju. 2010-06-29 Bankas informavo draudimo įmonę, kad jis sutiktų atnaujinti kreditavimo sutartį, jeigu pareiškėjas ir draudimo įmonė pasirašytų mokėjimų draudimo susitarimą, tačiau draudimo įmonė, atlikusi pareiškėjo draudimo analizę ir nustačiusi, kad pareiškėjas jau tuo metu nevykdė prisiimtų finansinių įsipareigojimų, atsisakė sudaryti mokėjimų draudimo sutartį ir 2011-07-15 išmokėjo Bankui 61 242,89 Lt draudimo išmoką. 2011-07-19 Bankas ir draudimo įmonė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią Bankas perleido draudimo įmonei visas reikalavimo teises pareiškėjo atžvilgiu. 2011-11-10 draudimo įmonė kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-11-21 priėmė nutartį pradėti priverstinį skolos išieškojimo procesą ir areštuoti hipoteka įkeistą pareiškėjo butą. Ši teismo nutartis pareiškėjui įteikta asmeniškai 2011-12-06, jis įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas butas bus parduotas iš varžytynių. Pareiškėjas skolos negrąžino, bylos eiga nesidomėjo, su draudimo įmone nebendradarbiavo, todėl 2012-01-11 draudimo įmonė kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės teismo su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas 2012-01-18 nutartimi nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių hipoteka įkeistą pareiškėjui priklausantį butą, ši teismo nutartis pareiškėjui įteikta 2012-01-20, pareiškėjas jos neskundė. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, pareiškėjas 2012-01-24 pateikė draudimo įmonei prašymą atidėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Draudimo įmonė su prašymu sutiko ir 2012-02-22 pasirašė su pareiškėju sutartį dėl skolos grąžinimo, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo grąžinti skolą, kas mėnesį sumokant po 300 Lt. Pareiškėjui buvo žinomos sutarties nevykdymo pasekmės, jog nutraukus sutartį skola bus išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, neatsižvelgiant į hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto statusą ir jame gyvenančių nepilnamečių ar kitų išlaikytinių interesus. 2012-03-26 pareiškėjas elektroniniu paštu informavo, kad negalės sumokėti pirmos įmokos, nes jo pajamos mažos, jis išlaiko nepilnametį sūnų. Draudimo įmonė 2012-10-10 išsiuntė pareiškėjui raginimą sumokėti skolą, tačiau pareiškėjas 2012-10-29 elektroniniu paštu pranešė, kad dėl sunkios finansinės padėties negali tinkamai vykdyti sutarties ir prašė pakeisti jos sąlygas. Draudimo įmonė nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo ir tęsti priverstinį skolos išieškojimą. 2013-02-13 pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į draudimo įmonę, prašydamas atidėti priverstinį skolos išieškojimą, nurodė, kad pagerėjo jo finansinė padėtis. Draudimo įmonė 2013-02-26 nusprendė dar kartą tenkinti pareiškėjo prašymą ir atidėti priverstinę skolos išieškojimo procedūrą, sudarant sutartį dėl skolos grąžinimo 1 metų laikotarpiui. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas, nurodant iki 2013-03-08 pervesti 2000,00 Lt skolai padengti bei sumokėti 124,50 Lt išieškojimo proceso išlaidų, tačiau pareiškėjas šių sąlygų neįvykdė, sutarties dėl skolos grąžinimo nepasirašė, todėl draudimo įmonė 2013-03-28 vykdomąjį dokumentą pateikė antstolės J. J. kontorai vykdymui. Antstolė 2012-04-16 patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo, atsižvelgdama į nekilnojamojo turto vertintojo UAB „ideaArt“ ataskaitą ir vadovaudamasi CPK 718 str., nustatė parduodamo iš pirmųjų varžytynių turto kainą – 28 000,00 Lt. Nei pareiškėjas, nei draudimo įmonė dėl nustatytos areštuoto turto vertės neprieštaravo. Išieškotojas suteikė pareiškėjui ne vieną galimybę išsaugoti hipoteka įkeistą turtą, sudarė galimybes dengti skolą, tačiau pareiškėjas padengė tik 50,00 Lt. Nors pareiškėjas nurodo, kad jo finansinė padėtis yra bloga, jis yra neįgalus, vienas augina mažametį sūnų ir butas yra vienintelis jo būstas, tačiau vadovaujantis CPK 664 str. 1 d. pirmąja eile turi būti išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Pareiškėjo argumentai, kad buvo atliktas neobjektyvus vertinimas nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų padavė praleidęs skundo padavimo terminą. Šį terminą atnaujinti pagrindo nėra. Iš pareiškėjo pateikto 2013-07-15 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas serga jau nuo 2002 m., t.y. gerokai anksčiau, nei įsigijo hipoteka įkeistą turtą (2007 m.), todėl ši aplinkybė negali būti pripažįstama svarbia ir turėjusia įtakos skundo padavimo terminui praleisti. Kokios svarbios aplinkybės šeimoje pareiškėjui sutrukdė laiku pateikti skundą dėl 2013-04-17 patvarkymo pareiškėjas nepagrindė. Pareiškėjo teiginys, kad jam priklausantis butas įvertintas neobjektyviai ir parduodamas už per mažą kainą, yra nepagrįstas. Pareiškėjui priklausančio buto rinkos vertė nustatyta ekspertų, vadovaujantis CPK 681 str. 1 d., taip pat antstoliui priėmus atitinkamus patvarkymus dėl turto ekspertizės skyrimo. Pareiškėjas turėjo galimybę skųsti antstolio veiksmus, reikšti prieštaravimus CPK 681 str. 3 d. nustatyta tvarka dėl nekilnojamojo turto ekspertų nustatytos pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, nekilnojamojo turto įkainojimas praktikoje nebūtinai reiškia, kad būtent už tokią kainą turtas ir bus realizuotas iš varžytynių (t. 1, b. l. 18-20, t. 2, b. l. 31-36).

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas atmestinas.

Bylos dokumentais ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje yra vykdoma įsiteisėjusi Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-01-18 nutartis dėl įkeisto nekilnojamojo daikto – skolininkui R. K. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių ir 63 285,64 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. K. kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ (vykd. b. l. 22-23). 2013-04-02 turto arešto aktu areštuotas skolininkui R. K. priklausantis 71,93 kv. m. bendro ploto keturių kambarių butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte areštuoto buto vertė nenurodyta, pažymėta, kad jo vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (turto vertintojas) (vykd. b. l. 16-17). Antstolė 2013-04-02 priėmė patvarkymą, kuriuo skolininkui R. K. priklausančio buto rinkos vertei nustatyti paskyrė ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „ideArt“ (vykd. b. l. 15). UAB „ideArt“ pateikė 2013-04-11 nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2013-04-05) yra 35 000,00 Lt. Antstolė 2013-04-17 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo skolininkui R. K. nuosavybės teise priklausantį butą įvertino 35 000,00 Lt ir 2013-05-17 patvarkymu dėl turto iš varžytynių pardavimo paskelbė pirmąsias turto varžytynes, nustatant pradinę 28 000,00 Lt turto pardavimo kainą (vykd. b. l. 10-11).

Pareiškėjas R. K. prašo teismo panaikinti 2013-04-17 antstolės J. J. patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo ir 2013-05-17 antstolės patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Pateikdamas skundą dėl 2013-04-17 antstolės patvarkymo, pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių.

Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai, kurie drausmina proceso dalyvius, užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Tokie terminai nustatyti ir CPK 512 str., kuris reglamentuoja skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminus. Pagal CPK 512 str. skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi, pasibaigus CPK 512 str. nustatytam dvidešimties dienų terminui, skaičiuojamam nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau pasibaigus naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, skaičiuojamam nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų, o terminas negali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo R. K. ginčijamas antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto įvertinimo priimtas 2013-04-17 (vykd. b. l. 11). Naikinamasis 90 dienų terminas skundui dėl šio patvarkymo paduoti suėjo 2013-07-16, taigi, pareiškėjas turėjo teisę pateikti skundą iki 2013-07-16 (CPK 512 str.). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas skundą dėl 2013-04-17 antstolės patvarkymo antstolei paštu išsiuntė 2013-09-03 (t. 1, b. l. b. l. 8). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas R. K. skundą dėl 2013-04-17 antstolės patvarkymo panaikinimo pateikė pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, kuris negali būti atnaujintas, todėl byla dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti antstolės J. J. 2013-04-17 patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 512 str.).

Pareiškėjas R. K. ginčija antstolės J. J. 2013-05-17 patvarkymą dėl turto iš varžytynių pardavimo ir prašo atšaukti 2013-06-18 varžytynes, motyvuodamas tuo, kad jis šiuo metu turėtų galimybę skolą išieškotojui mokėti dalimis, sudaryti su išieškotoju taikos sutartį, be to, yra neįgalus, turintis tik 10 procentų darbingumą, vienas augina mažametį vaiką, butas yra gyvenvietėje, iš kurios labai patogus susisiekimas su Vilniaus miestu, kuriame jis dirba. Pareiškėjas neturi kito nekilnojamojo turto, todėl, pardavus iš varžytynių jam priklausantį butą, jis ir jo mažametis sūnus netektų vienintelio gyvenamojo būsto, tai pažeistų jo kaip neįgalaus asmens ir jo vaiko interesus. Iš bylos dokumentų matyti, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta ir priverstinio vykdymo veiksmai atliekami Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-01-18 nutarties pagrindu, pagal kurią nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkui R. K. ir išieškoti iš jo ne ginčo tvarka 63 285,64 Lt skolą bei 5 proc. metinių palūkanų išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Hipoteka yra viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių ir hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad išieškotojas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nutartį vykdymui pateikė 2013-04-02 (vykd. b. l. 21), t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams. Išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad po teismo nutarties priėmimo pareiškėjo prašymu du kartus atidėjo priverstinę skolos išieškojimo procedūrą, suteikiant pareiškėjui galimybę skolą mokėti dalimis, tačiau pareiškėjas per visą laikotarpį sumokėjo tik 50,00 Lt, o antrą kartą atidėjus priverstinę skolos išieškojimo procedūrą neįvykdė išieškotojo reikalavimų, todėl išieškotojas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto (t. 2, b. l. 31-36). Kreditoriaus reikalavimai išspręsti Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012-01-18 nutartimi, kurioje numatytas skolos išieškojimo vykdymo būdas – turto pardavimas iš varžytynių. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir yra vykdytina (CPK 18 str., 584 str. 1 p., 588 str. 1 d.). CPK 7 str. 1 d. įtvirtintas principas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolis, įgyvendindamas šį principą, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Šiuo atveju antstolei buvo pateiktas vykdomasis dokumentas (2012-01-18 hipotekos teisėjo nutartis) dėl skolos iš pareiškėjo išieškojimo ir pareiškėjui priklausančio buto priverstinio pardavimo iš varžytynių. Kaip jau minėta, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nutartis dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių nebuvo apskųsta, ji yra įsiteisėjusi. Antstolis neturi teisės pakeisti ir nevykdyti teismo sprendimo (nutarties). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis yra neįgalus asmuo, augina mažametį vaiką bei pardavus butą bus pažeistos jų teisės, buvo žinomos dar iki bylos nagrinėjimo Marijampolės rajono apylinkės teisme ir turėjo būti nurodytos bei sprendžiamos bylos nagrinėjimo metu bei priimant nutartį dėl priverstinio pareiškėjui priklausančio buto pardavimo iš varžytynių. Kartu pažymėtina, kad CPK 663 str. nustatyti apribojimai yra netaikomi išieškant iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.). Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas naikinti antstolės patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių. Pažymėtina ir tai, kad išieškotojas buvo suteikęs pareiškėjui galimybę skolą grąžinti dalimis, atidėdamas priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau pareiškėjas skolos dalimis nemokėjo. Pareiškėjo materialinė padėtis iš esmės nepagerėjo, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis galėtų skolą dengti dalimis, atmestini kaip nepagrįsti. Kitų aplinkybių, dėl kurių antstolis neturėtų vykdyti priverstinio vykdymo veiksmų bei atšaukti varžytynes, byloje nenustatyta (CPK 703 str. 1 d.). Pareiškėjas antstolės veiksmų neteisėtumą taip pat argumentuoja tuo, kad antstolė neatsižvelgė į jo nurodymą išieškojimą vykdyti pirmiausia iš pareiškėjo gaunamų pajamų. Tačiau pagal CPK 662 str. 1 d., 2 d. nuostatas tik išieškotojas turi teisę antstoliui raštu nurodyti iš kokio skolininko turto ar pajamų turi būti išieškoma pirmiausia, be to, pagal CPK 662 str. 5 d. reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto. CPK 664 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, tai pirmąja eile turi būti išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.

Dėl pareiškėjo R. K. argumentų, kad antstolės J. J. 2013-05-17 patvarkymu netinkamai nustatyta turto pardavimo kaina. Pažymėtina, kad viena iš būtinųjų tinkamo vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nustatoma pagal CPK 681 str. numatyta tvarka atliktą turto įkainojimą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto turto nustatyta vertė (CPK 681 str. 4 d.). Vykdymo proceso metu įkainuoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 str. 2 d.).

Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad antstolės padėjėjas 2013-04-02 turto arešto aktu areštuodamas pareiškėjui priklausantį keturių kambarių butą Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), jo neįvertino, nurodydamas, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (turto vertintojas) (vykd. b. l. 16-17). Antstolė 2013-04-02 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę buto rinkos vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „ideArt“. Turto vertinimą atliko turto vertintoja R. V., kuri turi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją ir yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. UAB „ideArt“ pateikė 2013-04-11 Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą (ekspertizės aktą) Nr. 2013-028, pagal kurią buto vertė nustatyta 35 000 Lt. Tuo pagrindu antstolė 2013-04-17 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo pareiškėjui R. K. priklausantį butą įvertino 35 000,00 Lt sumai, o 2013-05-17 patvarkymu dėl turto iš varžytynių pardavimo paskelbė pirmąsias turto varžytynes, nustatant pradinę 28 000,00 Lt turto pardavimo kainą, t. y. 80 proc. nustatytos turto kainos (CPK 718 str., vykd. b. l. 10-11). Pareiškėjas nesutinka su areštuoto turto įkainojimu, motyvuodamas tuo, kad butas yra įvertintas per mažai, kadangi kaimynystėje parduodamas mažesnis butas už tokią pačią kainą. Nors pareiškėjas ginčija areštuoto turto vertę, tačiau jis leistinais įrodymais nepaneigė, kad byloje esančioje nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitoje (ekspertizės akte) nurodyta turto vertė neatitinka rinkos kainos, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „ideArt“ atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, o areštuoto turto vertė būtų didesnė nei įkainavo antstolė. Pastebėtina, kad abejones dėl turto įvertinimo gali sukelti tik kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo butas yra su patogumais, gražioje vietoje, iš jo patogus susisiekimas su Vilniumi ir Varėna, bute atliktas remontas, butas renovuotame name, tėra prielaidos, kurios nepatvirtina, kad pareiškėjo buto rinkos vertė yra dvigubai didesnė nei nustatyta nekilnojamojo turto vertintojo. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra įvertintos UAB „ideArt“ Nekilnojamojo turto ataskaitoje. Pareiškėjo pateikta teismui 2007-05-30 Turto vertės nustatymo pažyma, kurioje pareiškėjui priklausančio buto rinkos vertė nurodyta 80 000 Lt, neatspindi šiuo metu esančios realios buto rinkos vertės, nes butas įvertintas daugiau nei prieš 5 metus, ir ši pažyma nesudaro pagrindo teigti, kad areštuoto buto vertė yra didesnė, nei nustatyta. Pareiškėjo pateikta sutartis dėl gaminių pagaminimo ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjo bute 2007 m. buvo atliekamas buto remontas, tačiau į šias aplinkybes taip pat buvo atsižvelgta turto vertintojo 2013-04-05 nustatant buto rinkos vertę (Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita (ekspertizės aktas) Nr. 2013-028). Kitų duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu pareiškėjui priklausančio buto rinkos vertė yra pasikeitusi, pareiškėjas nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė, priimdama 2013-05-17 patvarkymą dėl turto iš varžytynių pardavimo ir paskelbdama pareiškėjui priklausančio buto varžytynes, nustatant pradinę turto kainą 28 000,00 Lt, nepažeidė CPK 681 str., 718 str. nustatytų reikalavimų, pagrindo skirti papildomą ekspertizę dėl pareiškėjui priklausančio buto rinkos vertės nustatymo nėra. Tokiu būdu, pripažintina, kad antstolės atlikti procesiniai veiksmai atitinka vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo R. K. skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str., 681 str.).

Netenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, iš pareiškėjo valstybės naudai priteistina 45,80 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 443 str. 1 d., 6 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 513 str., teismas

nutaria:

bylą dalyje dėl antstolės J. J. 2013-04-17 patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Priteisti iš R. K. į valstybės biudžetą 45,80 Lt (keturiasdešimt penkis litus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo raštinei).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė