- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-11
- Bylos Nr.
- eI2-394-811/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03788-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Trečiasis asmuo
- O. Š., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
atsakovės atstovams Sauliui Balčiūnui, Gediminui Valentėliui ir Gabrielei Karazijaitei-Stukienei, Gabijai Janušauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui ir O. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (duomenys neskelbtini) Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde, kurį patikslino, prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022-08-09 sprendimą Nr. SD-129-16797 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Vilniaus skyrius) vyriausiosios darbo inspektorės 2022-06-23 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. AK20212100179 (toliau – Aktas Nr. 1) ir 2022-07-05 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. AK20212100179 (toliau – Aktas Nr. 2); 3) įpareigoti Vilniaus skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą; 4) priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad ji su V. Š. (toliau – Darbuotojas) 2021-06-14 sudarė darbo sutartį Nr. 40 (toliau – Darbo sutartis). Darbuotojas pradėjo dirbti 2021-06-15. Laikotarpyje nuo 2021-06-15 iki 2021-06-30 Darbuotojas buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) atlikti pagalbinius interneto infrastruktūros įrengimo darbus. Teigia, kad 2021-06-19 12.30 val. Darbuotojas darbo vietoje pasijuto blogai, buvo nugabentas į artimiausią gydymo įstaigą ir nuo 2021-06-19 iki 2021-09-29 buvo gydomas gydymo įstaigoje Vokietijoje. Nurodo, kad pareiškėjos atstovai (R. J. ir kiti) nuolat domėjosi Darbuotojo sveikata, pareiškėja apmokėjo visas su Darbuotojo pervežimu 2021-09-29 iš Vokietijos gydymo įstaigos į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę (toliau – Alytaus ligoninė) susijusias išlaidas.
Teigia, kad pareiškėjos 2021-07-28 įsakymu Nr. 21-07-11 „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingo atsitikimo tyrimui“ sudaryta dvišalė komisija, kurios nariais paskirtas pareiškėjos atstovas R. J. ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai kelio darbininkas A. D.. Nurodo, kad 2021-11-25 pateiktas R. U. paaiškinimas, kuriuo patvirtintas faktas, kad darbo vietoje darbuotojai turėjo vandens.
Pažymi, kad tyrimo metu 1) nebuvo tirtas faktas, kad Darbuotojas pervežtas iš Vokietijos Federacijos gydymo įstaigos į Alytaus ligoninę - inspektorė nesikreipė į gydymo įstaigą Lietuvoje; 2) Darbuotojas mirė namuose, mirties priežastis - (duomenys neskelbtini), tačiau šis faktas nebuvo tirtas; 3) atsižvelgdama į tai, kad Darbuotojas įmonėje dirbo vos 3 dienas, inspektorė turėjo apklausti Darbuotojo šeimos gydytoją ir ištirti iki išvykimo į Vokietijos Federaciją buvusius asmens sveikatos būklės duomenis, įvertinti tai, kad Darbuotojo sveikata patikrinta 2021-06-14 ir nurodyta, kad pagal nurodytą specialybę Darbuotojas dirbti gali, detalūs duomenys apie asmens sveikatos būklę pareiškėjai nebuvo žinomi; 4) apklausti išimtinai trys darbuotojai, kurie įmonėje nebedirba ir gali būti suinteresuoti pakenkti buvusiam darbdaviui ir neatlikta kitų pareiškėjos darbuotojų apklausa, nors pareiškėja vykdo veiklą 3 metus ir turi apie 40 nuolatinių darbuotojų, kurie taip pat komandiruojami ir dirba lauke esant aukštesnei nei 25 C temperatūrai; 5) pareiškėjai neaišku, ar Darbuotojo dukra M. Š. 2021-12-05 elektroniniu laišku teikė informaciją į tikslingai pateiktus klausimus, ar savo iniciatyva ir mano, kad paaiškinimai buvo teikti tikslingai siekiant sudaryti įspūdį, jog Darbuotojui buvo sudarytos nepalankios darbo sąlygos; 6) 2022-01-01 elektroniniu laišku paaiškinimus inspektorei pateikė R. L., kuris įmonėje nedirba nuo 2021-08-03, tačiau pareiškėjai neaišku, kada ir kokie klausimai buvo jam pateikti, mano, jog praėjus beveik 6 mėn. po įvykio asmens nuomonė, kad pareiškėja šeimai nepadėjo, galėjo susidaryti tik išklausius neigiamus Darbuotojo šeimos narių nepagrįstus kaltinimus arba siekiant tikslingai pakenkti buvusiam darbdaviui; 7) pareiškėjai neaišku, kodėl inspektorė 2022-06-08, t. y. praėjus 161 kalendorinei dienai po pirmojo inspektorės A. A. pateikto paklausimo, elektroniniu paštu kreipėsi į jį, prašydama papildyti atsakymus ir mano, kad iš A. A. 2022-06-08 paaiškinimo matyti, jog darbuotojai nebuvo palikti be vandens ir buvo rūpinamasi, kad jie turėtų vandens darbo vietoje; 8) R. K., kuris įmonėje nedirba nuo 2021-09-01, praėjus 12 mėnesių nuo nelamingo atsitikimo 2022-06-19 elektroniniu paštu atsakė inspektorei į klausimus, tačiau tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kada inspektorė kreipėsi į jį, pareiškėjai neaiški tyrimo medžiagos 41 lape pridėto R. K. pasirašyto ranka rašyto paaiškinimo surašymo data, kokiu būdu jis pateiktas inspektorei ir kad paaiškinimą surašė būtent R. K.; 9) pareiškėjai neaišku, kokiu pagrindu ir kada inspektorei pateikta Vokietijos gydymo įstaigos informacija; 10) nėra duomenų apie tai, kad buvo užsakyta Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0021/22 (toliau – Specialisto išvada), nepateikta specialistui suformuluota užduotis, neaišku, kokiu pagrindu atliktas tyrimas; 11) Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas tik vadovaujantis Vokietijos Federacijos gydymo įstaigos išrašu, nors nurodytas tyrimo objektas – Darbuotojo medicinos dokumentai, ekspertizės objektas – Darbuotojo pakenkimo sveikatai sunkumo nustatymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-04-10 įsakymu Nr. V-455; 12) iš tyrimo medžiagos ir Aktų nematyti, jog atliekant tyrimą būtų tirtas nelaimingo įvykio darbe priežastinis ryšys su atliekamu darbu, nenurodyta, iš kokių faktinių duomenų inspektorė padarė išvadą, kad, nors profesinės rizikos vertinime numatyta rizika oro temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu bei nurodytos apsaugos priemonės, „tačiau darbuotojui vis tiek įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, lėmęs (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)“, iš kokių duomenų konstatuotas faktas „kad nebuvo įgyvendinamos ar pakankamai įgyvendinamos profesinės rizikos vertinime numatytos apsaugos priemonės“; nurodytas vertinimas „nebuvo įgyvendinamos“ ar „pakankamai įgyvendinamos“ nekonkretus nepagrįstas tyrimo metu konstatuotais konkrečiais faktais; 13) pareiškėjai neaišku, ar Aktas Nr. 2 išdėstytas nauja redakcija, ar priimtas naujas aktas, mano, Aktas Nr. 1 turėjo būti išdėstytas nauja redakcija arba surašytas naujas atitinkamos formos aktas; 14) netirtos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad Darbuotojas sirgo labai rimtomis ligomis, galėjusiomis būti įvykio priežastimi, ir nenurodytos netyrimo priežastys ir motyvai; 15) nebuvo tikrintas paaiškinimuose nurodytų aplinkybių tikrumas - visi darbuotojai patvirtino faktą, kad vandens darbo vietoje buvo, vienokiu ar kitokiu būdu darbų vadovas buvo nurodęs jo pasiimti, todėl pareiškėjos atstovas - darbų vadovas užtikrino, kad asmenys darbo vietoje turėtų geriamojo vandens; 16) teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintus Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus (toliau – Nuostatai) privalu nustatyti įvykio darbe priežastinį ryšį su darbu; 17) Specialisto išvadoje nepateiktas Vokietijos Federacijos gydymo įstaigos išraše nustatytų diagnozių medicininis vertinimas, nenagrinėta, ar įvardintos ligos (ypač tokios kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) galėjo paveikti Darbuotojo sveikatos būklę, nevertinta, ar asmens sveikatos būklė, o ne aukšta oro temperatūra ir skysčių vartojimas lėmė Darbuotojo sveikatos sutrikimą, netirti Darbuotojo medicininiai duomenys iki įsidarbinant įmonėje, nors tyrimo objektu nurodyti Darbuotojo medicinos dokumentai, netirta, ar Darbuotojo (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), nors Darbuotojui diagnozuotas (duomenys neskelbtini); 18) abejoja, ar teisingai kaip sunkus nurodytas Darbuotojo sveikatos pakenkimas.
Paaiškina, kad pareiškėja 2021-11-25 pranešė Inspekcijai apie įvykį darbe. Darbuotojo dukra M. Š. 2021-11-29 elektroniniu laišku kreipėsi į Inspekciją, nurodydama negaunanti informacijos apie tyrimą. Pareiškėja teigia 2021-12-03 pateikusi inspektorei paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, 2022-05-20 inspektorei nurodžiusi, kad Darbuotojas turėjo galvos apdangalą, darbo vietoje turėjo ir naudojo asmens apsaugos priemones, buvo supažindintas su darbų saugos reikalavimais, darbuotojams buvo suteikiamos papildomos pertraukėlės, kurių metu galėjo pailsėti pavėsyje ir atsigaivinti, darbo vietoje darbų vadovo automobilyje buvo geriamojo vandens, kuriuo naudojosi darbuotojai, taip pat ir patys darbuotojai su savimi turėjo šaldyto vandens, kuriuo nuolatos atsigaivindavo. Pareiškėjos teigimu, ji 2022-06-01 raštu Nr. 22-18 papildomai paaiškino, kad pareiškėja Vokietijoje dirbo prie šviesolaidžio kabelio tiesimo darbų (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) miestelyje, nurodė Darbuotojo darbo laiką objekte: darbo pradžia 7.00 val., šeštadienį – 7.30 val., darbo pabaiga 17.00 val., šeštadienį – 13.00 val. pietų pertrauka 1 val., šeštadienį - 0,5 val.
Teigia, jog nepasisakyta apie pareiškėjos skunde pateiktus faktus, patvirtinančius, kad inspektorė, atlikdama įvykio darbe tyrimo procedūrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-08-22 įsakymu Nr. V-416 patvirtintais Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais (toliau – Metodiniai nurodymai), kuriais būtina vadovautis įgyvendinant Nuostatų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo su pareiškėjos skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad Išvadose pateikta išsami įvykių, susijusių su įvykio darbe tyrimu, chronologinė eiga, pasisakyta apie Inspektorės atliktą įvykio darbe tyrimo procedūrą.
Vadovaujasi Nuostatais, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr.V-416 patvirtintais Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymais (toliau – Metodiniai nurodymai) ir teigia, kad Išvadose konstatuota, jog tyrimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, Akte Nr. 2 nurodytos įvykio darbe aplinkybės bei įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys atitinka Nuostatų reikalavimus, o Aktas Nr. 2 (nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktas) yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad įvykis yra susijęs su darbu, kurio pildymo, kodavimo ir registravimo tvarką nustato Metodiniai nurodymai.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-05-12 įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 7.2 papunkčiu, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 29, 30, 31, 87 punktais, Metodinių nurodymų 14.1 papunkčiu ir teigia, kad, gavusi užduotį, Inspektorė, siekdama įgyvendinti Nuostatų 30.1 papunkčio reikalavimą, nustatė faktines aplinkybes, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė ir jas aprašė Akto Nr. 2 4 punkte, t. y. nustatė, kad sveikatos pakenkimus Darbuotojas patyrė darbo vietoje, darbo laiku, būdamas komandiruotėje Vokietijoje, atlikdamas pagalbinius interneto infrastruktūros įrengimo darbus. Tokiu būdu Inspektorė įvykdė Nuostatų 30.1 papunktyje įtvirtintą reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Tuo pačiu paaiškina, kad Inspektorė gavo rašytinius pareiškėjos darbuotojų, 2021-06-19 buvusių darbo vietoje paaiškinimus, kadangi tai buvo būtina vadovaujantis Metodinių nurodymų 14.4 papunkčiu. Nurodo, kad įvykio metu kartu su Darbuotoju dirbo darbų vadovas R. U., brigadininkas V. J., darbuotojai A. A., R. L. ir R. K.. Teigia, kad jų paaiškinimai yra tyrimo medžiagoje. Mano, jog aplinkybė, jog tyrimo metu šie darbuotojai jau nebedirbo pas pareiškėją, nesumažina jų pateiktos informacijos svarbos. Pažymi, kad Inspektorė tuo pačiu gavo ir už darbų organizavimą, darbuotojų saugą ir sveikatą (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų paaiškinimus ir mano, jog nėra pagrindo teigti, kad Inspektorė šališkai pasirinko paaiškinimus pateikusius asmenis.
Tuo pačiu pažymi, kad joks įvykių darbe tyrimą reglamentuojantis teisės aktas nenustato, kokius konkrečius klausimus turi užduoti tiriantis įvykį darbe inspektorius. Teigia, kad, įgyvendindamas Nuostatų 29 punkte nurodytus kiekvieno įvykio darbe tyrimo tikslus, t. y. nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė (aplinkybes) ir nustatyti įvykio darbe priežastis, turi teisę įvykio liudininkams užduoti tokius klausimus, kokie jo manymu yra reikalingi.
Teigia, kad, vadovaujantis įvykių darbe tyrimą reglamentuojančiais teisės aktais, pildant nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, reikalinga pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą, kurią išduoda medicinos pagalbą suteikusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Nurodo, kad iš Miunecheno ligoninės nebuvo galimybės gauti tokios pažymos, nes tokias pažymas išduoda tik Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Teigia, jog Inspektorė kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, tačiau pastaroji atsakė negalinti pateikti tokios pažymos, nes Darbuotojas po traumos nebuvo atvežtas ne į šią ligoninę. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje Darbuotojas buvo gydytas praėjus 6 mėnesiams nuo įvykio nuo (duomenys neskelbtini). Teigia, kad po to Inspektorė kreipėsi į teismo medicinos specialistą, kuris parengtoje 2022-04-26 teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0021/22 nurodė, kad Darbuotojo darbo metu patirtas sveikatos pakenkimas priskiriamas prie sunkių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė pritariantis Inspekcijos atsiliepime išsakytai pozicijai bei pateiktiems argumentams ir atskiro atsiliepimo neteiks.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. Š. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovai nesutiko su pareiškėjos skundu iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja 2021-06-14 su Darbuotoju sudarė darbo sutartį, pagal kurią jis priimtas į darbininko pareigas dirbti Lietuvoje ir užsienyje esančiuose objektuose. Darbuotojas pradėjo dirbti 2021-06-15 ir nuo 2021-06-15 iki 2021-06-30 buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini) atlikti pagalbinius interneto infrastruktūros įrengimo darbus. Darbuotojas 2021-06-19 12.30 val. darbo vietoje pasijuto blogai ir buvo nugabentas į gydymo įstaigą. Iš Miuncheno ligoninės 2021-09-29 rašto matyti, kad šios klinikos (duomenys neskelbtini) skyriuje Darbuotojas praleido nuo 2021-06-19 iki 2021-09-29. Šiame rašte nurodyta, kad Darbuotojas, dirbdamas statybų aikštelėje, buvo veikiamas aukštos temperatūros ir fizinio krūvio, darbe nugriuvo, tai pastebėję bendradarbiai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuo pačiu nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini) prieš ligoninę. Pirminis (duomenys neskelbtini) buvo gydomas Heršingo klinikoje, tačiau iš (duomenys neskelbtini) tyrimo pastebėjus prasidėjusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Darbuotojas perkeltas į Miuncheno ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Tuo pačiu nurodyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja Vilniaus skyriui pateikė 2021-11-25 pranešimą apie įvykį darbe Nr. 1, kuriame nurodyta, kad 2021-06-19 nukentėjo, žuvo Darbuotojas, kuris patyrė (duomenys neskelbtini) ir buvo nugabentas į gydymo įstaigą.
Vilniaus skyrius atliko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir Akte Nr. 1 konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbuotojo darbo vietoje, darbo laiku, atliekant darbines pareigas, pareiškėja netinkamai organizavo darbus karštyje - nebuvo įgyvendinamos profesinės rizikos vertinime numatytos apsaugos priemonės - darbuotojai darbo vietoje aprūpinami geriamuoju vandeniu ir šaldytu vandeniu, skirtu atsivėsinti; darbuotojams suteikiamos specialiosios papildomos pertraukos, ne rečiau kaip vieną kartą per valandą po 10 min; bendra papildomų pertraukų trukmė per darbo dieną, ne trumpesnė kaip 40 min.; esant galimybei darbo vietose įrengiami dušai, skirti darbuotojams atsivėsinti.
Gavusi Aktą Nr. 1, pareiškėja 2022-06-29 raštu atsisakė jį pasirašyti dėl tokių priežasčių: 1) neaptartas ir netirtas priežastinis ryšys tarp Darbuotojo sirgtų ligų ir įvykio; 2) išvados surašytos remiantis nepagrįstais, neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais trijų buvusių neaišku kokiu pagrindu Inspekcijos pareiškėjos darbuotojų A. A., R. L. ir R. K. pateiktais paaiškinimais, kurie dėl nemaloniai nutrūkusių darbo santykių yra suinteresuoti teikti neigiamą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie buvusį darbdavį. Pareiškėja tuo pačiu nurodė, kad ignoruoti kitų dviejų jos darbuotojų - R. U. ir V. J. bei pareiškėjos tyrimo metu pateikti iš esmės priešingo turinio paaiškinimai; 3) nurodė abejojanti ar sveikatos pakenkimas teisingai įvertintas kaip sunkus. Pareiškėja nurodė negalinti pasirašyti Akto Nr. 1, prašė išnagrinėti šį raštą ir priimti sprendimą.
Vilniaus skyrius 2022-07-05 raštu Nr. SD-1-14609 atsakė pareiškėjai į jos 2022-06-29 rašte nurodytus argumentus.
Vyriausioji darbo inspektorė G. L. 2022-07-05 surašė Aktą Nr. 2, kuriame konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbuotojo darbo vietoje, darbo laiku, atliekant darbines pareigas, kad netinkamai „organizuojami darbai karštyje – tyrimo metu nustatyta, kad profesinės rizikos vertinime numatyta rizika - oro temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu, nurodytos apsaugos priemonės, tačiau vis tiek įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, lėmęs darbuotojo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Konstatuota, kad nebuvo įgyvendinamos ar pakankamai įgyvendinamos profesinės rizikos vertinime numatytos apsaugos priemonės - darbuotojai darbo vietoje aprūpinami geriamuoju vandeniu ir šaldytu vandeniu, skirtu atsivėsinti; darbuotojams suteikiamos specialiosios papildomos pertraukos, ne rečiau kaip vieną kartą per valandą po 10 min; bendra papildomų pertraukų trukmė per darbo dieną, ne trumpesnė kaip 40 min.; esant galimybei darbo vietose įrengiami dušai, skirti darbuotojams atsivėsinti“. Akte Nr. 2 nurodyta, kad pažeistas Įstatymo 11 straipsnis, 19 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktai, 3 dalies 4 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
Pareiškėja pateikė 2022-07-25 skundą Inspekcijos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuriame nurodė, kad 1) jai iš 2022-07-05 rašto Nr. SD-1-14609, neaišku, ar Aktas Nr. 1 išdėstytas nauja redakcija, ar priimtas naujas aktas, 2) Darbdavio atstovai (R. J. ir kiti) nuolat domėjosi Darbuotojo sveikata jam gydantis Vokietijos gydymo įstaigoje ir darbdavys apmokėjo jo pervežimo į Lietuvą išlaidas; 3) kad prie tyrimo medžiagos nepridėtas R. U. 2021-11-25 paaiškinimas, kuriuo patvirtintas faktas, jog darbuotojai turėjo vandens darbo vietoje; 4) iš Darbuotojo dukters 2021-11-29 elektroninio laiško neaišku, apie kokį informacinį laišką Darbuotojo dukra rašo inspektorei, šis dokumentas kartu su tyrimo medžiaga nepateiktas; 5) iš Darbuotojo dukters 2021-12-05 elektorinio laiško neaišku, ar ji teikia informaciją savo iniciatyva, ar į tikslingai pateiktus klausimus; 6) kodėl praėjus 161 kalendorinei dienai po pirmojo inspektorės A. A. pateikto paklausimo, t. y. 2022-06-08, inspektorė elektroniniu paštu kreipėsi į tą patį A. A. papildomai ir prašė papildyti savo atsakymus; 7) iš A. A. 2022-06-08 paaiškinimo matyti, kad darbuotojai nebuvo palikti be vandens ir buvo pasirūpinta vandeniu darbo vietoje; 8) R. K. 2022-06-19 paaiškinimai pateikti praėjus lygiai 12 mėnesių po nelaimingo atsitikimo ir nėra duomenų apie tai, kada inspektorė į jį kreipėsi, neaiški tyrimo Medžiagos 41 lape pridėto R. K. paaiškinimo surašymo data, kokiu būdu šis paaiškinimas pateiktas inspektorei ir kad paaiškinimas surašytas būtent R. K., kuris įmonėje nedirba nuo 2021-09-01; 9) neaišku, kokiu pagrindu inspektorei pateikta tyrimo medžiagos 11-20 lapuose nurodyta Vokietijos gydymo įstaigos informacija; 10) nėra duomenų apie tai, kada užsakyta Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0021/22, kuri padaryta atlikus tyrimą tik vadovaujantis Vokietijos Federacijos gydymo įstaigos išrašu, nors tyrimo objektu nurodyti Darbuotojo medicinos dokumentai; 11) Darbuotojas sirgo labai rimtomis ligomis, galėjusiomis būti įvykio priežastiniu ryšiu, tačiau, tyrimo metu tai nebuvo tirta ir nenurodytos tokio tyrimo neatlikimo priežastys ir motyvai; 12) Aktas ir jo išvados surašytos remiantis nepagrįstais, neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais trijų buvusių neaišku kokiu pagrindu Inspekcijos atrinktų pareiškėjos darbuotojų A. A., R. L. ir R. K. pateiktais paaiškinimais, kurie paaiškinimų teikimo metu nebedirbo (duomenys neskelbtini) ir dėl nemaloniai pasibaigusių darbo santykių galėjo būti suinteresuoti teikti neigiamą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie buvusį darbdavį (duomenys neskelbtini); 13) buvę pareiškėjos darbuotojai patvirtino faktą, jog buvo vandens darbo vietoje, kurį pasiimti buvo nurodęs darbų vadovas; 14) Aktų 10 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys padarytos remiantis išskirtinai trijų buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimais, nors juose nurodyta, jog darbų vadovas rūpinosi, kad būtų vandens darbo vietoje; 15) atliekant tyrimą nebuvo tirtas nelaimingo įvykio darbe priežastinis ryšys su atliekamu darbu, nenurodyti faktiniai duomenys, kuriais remdamasi inspektorė padarė išvadą, kad nors profesinės rizikos vertinime numatyta rizika oro temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu bei nurodytos apsaugos priemonės, „tačiau darbuotojui vistiek įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, lėmęs (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini)“; 16) neaišku kokiais duomenimis remiantis konstatuotas faktas „kad nebuvo įgyvendinamos ar pakankamai įgyvendinamos profesinės rizikos vertinime numatytos apsaugos priemonės“; 17) vertinimas „nebuvo įgyvendinamos“ ar „pakankamai įgyvendinamos“ nekonkretus, nepagrįstas tyrimo metu konstatuotais konkrečiais faktais; 18) nevertinta aplinkybė, kad Darbuotojas pas darbdavį iki nelaimingo atsitikimo dirbo vos 3 dienas, jo sveikata patikrinta 2021-06-14 ir nurodyta, kad pagal nurodytą specialybę Darbuotojas dirbti gali, detalūs duomenys apie asmens sveikatos būklę darbdaviui nebuvo žinomi, t. y. nebuvo žinoma apie Darbuotojo ligas ar žalingus įpročius, kurie galėjo padaryti įtaką 2021-06-19 nelaimingam atsitikimui; 19) Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0021/22 nepateiktas Vokietijos Federacijos gydymo įstaigos išraše nustatytų diagnozių medicininis vertinimas, nenagrinėta, ar įvardintos ligos (ypač tokios kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) galėjo paveikti Darbuotojo sveikatos būklę, ar jo sveikatos būklė, o ne aukšta oro temperatūra ir skysčių vartojimas, lėmė sveikatos sutrikimą, netirti Darbuotojo medicininiai duomenys iki įsidarbinant įmonėje, netirta, ar įvykio metu Darbuotojo (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), nors jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini); 20) abejotina, ar pagrįstai 2022-04-26 Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Darbuotojo sveikatos pakenkimas pripažintas sunkiu; 21) netirtos aplinkybės, kad Darbuotojas buvo pervežtas iš Vokietijos Federacijos gydymo įstaigos į Lietuvą ir hospitalizuotas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, inspektorė į gydymo įstaigą Lietuvoje nesikreipė; 22) netirtas faktas, kad Darbuotojas mirė namuose, o mirties priežastis - (duomenys neskelbtini); 23) atsižvelgiant į tai, kad Darbuotojas įmonėje dirbo vos 3 dienas, neapklaustas Darbuotojo šeimos gydytojas ir neištirti asmens sveikatos būklės duomenys iki jam išvykstant į Vokietijos Federaciją; 24) neatlikta kitų įmonės, kuri veiklą vykdo 3 metus ir turi apie 40 nuolatinių darbuotojų, darbuotojų, kurie yra taip pat komandiruojami ir dirba esant aukštesnei nei 25oC temperatūrai lauke, apklausa. Pareiškėja šiame skunde prašė panaikinti Aktą Nr. 1 ir Aktą Nr. 2 ir įpareigoti Vilniaus skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Pagal Įstatymo 11 straipsnio nuostatas darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis (1 dalis). Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones (2 dalis). Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, be kita ko, vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje (3 punktas), įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (5 punktas). Pagal to paties straipsnio 3 dalies 4 punktą darbdaviui atstovaujantis asmuo, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, be kita ko, darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimu (nustatant, ar darbo procesas, darbo vietos įrengimas, parinktos darbo priemonės, darbo metodai, nustatytas darbo ar gamybos tempas atitinka darbuotojo galimybes). Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
Nagrinėjamuoju atveju įvykus 2021-06-19 įvykiui pareiškėja šio įvykio netyrė, taip pat nepranešė apie jį Inspekcijai, kaip tai nustatyta Nuostatų 8 punkte ir Metodinių nurodymų 4 punkte – apie įvykį pareiškėja pranešė Inspekcijai tik 2021-11-25 pranešimu apie įvykį darbe Nr. 1, kuriame nurodyta, kad 2021-06-19 nukentėjo, žuvo Darbuotojas, kuris patyrė (duomenys neskelbtini) ir buvo nugabentas į gydymo įstaigą, jau po Darbuotojo mirties. Nors byloje yra pareiškėjos 2021-07-28 įsakymas Nr. 21-07-11 „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingo atsitikimo tyrimui“, kuriuo 2021-07-21 įvykusio įvykio darbe tyrimo komisijos nariais paskirti darbdavio atstovas – projektų vadovas R. J. ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – kelio darbininkas A. D., tačiau nesutampa šiame įsakyme nurodyto įvykio data. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kuo baigėsi šis pareiškėjos inicijuotas tyrimas. Iš pareiškėjos 2021-12-03 paaiškinimo matyti, kad tyrimas nebuvo pradėtas, nes pareiškėja neturėjo duomenų apie tai, kas atsitiko Darbuotojui. Nors pareiškėja pagal išvardintą teisinį reglamentavimą turėjo pareigą pradėti nelaimingo atsitikimo tyrimą tuo atveju, jeigu pakenkimas sveikatai nėra sunkus, ji jokio tyrimo neatliko ir nepranešė apie įvykį Inspekcijai.
Pažymėtina tai, kad pati pareiškėja Inspekcijai 2021-11-25 pranešime apie įvykį darbe Nr. 1 nurodė, kad 2021-06-19 nukentėjo, žuvo Darbuotojas, kuris patyrė (duomenys neskelbtini) ir buvo nugabentas į gydymo įstaigą, tačiau tyrimo metu ėmė ginčyti aplinkybes, kad Darbuotojo sveikatai buvo pakenkta ne dėl (duomenys neskelbtini), o dėl Darbuotojo buvusios sveikatos būklės.
Iš esmės pareiškėja neginčija aplinkybių, kad 2021-06-19 įvykis, kurio metu pakenkta Darbuotojo sveikatai, įvyko jo darbo vietoje jam atliekant darbo sutartyje įtvirtintas funkcijas, kad nebuvo įgyvendinamos ar pakankamai įgyvendinamos profesinės rizikos vertinime numatytos apsaugos priemonės - darbuotojams suteikiamos specialiosios papildomos pertraukos, ne rečiau kaip vieną kartą per valandą po 10 min; bendra papildomų pertraukų trukmė per darbo dieną, ne trumpesnė kaip 40 min.; esant galimybei darbo vietose įrengiami dušai, skirti darbuotojams atsivėsinti, kurios įtvirtintos pareiškėjos 2021-01-20 atliktame profesinės rizikos vertinime kelio darbininko pareigoms (Profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 2), nes byloje nėra šias tyrimo metu atsakovės nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.
Nors pareiškėjos teigimu, vandens darbo vietoje buvo, nes vienokiu ar kitokiu būdu darbų vadovas buvo nurodęs jo pasiimti, todėl, pareiškėjos manymu, darbų vadovas užtikrino, kad asmenys darbo vietoje turėtų geriamojo vandens, teismas nesutinka su šiuo pareiškėjos teiginiu, nes darbų vadovo nurodymas pasiimti vandens negali būti prilyginamas tinkamam užtikrinimui, kad darbuotojai darbo vietoje būtų aprūpinami geriamuoju vandeniu ir šaldytu vandeniu, skirtu atsivėsinti, kaip nurodyta pareiškėjos Profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 2 – pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad ji tai užtikrino. Iš darbų vadovo R. U. paaiškinimo matyti, kad atvykusi medicinos pagalba prašė šalto vandens, todėl visi darbuotojai sunešė savo turėtą vandenį. Taigi tuo atveju, jeigu darbo vietoje darbų vadovo automobilyje būtų buvę darbuotojams skirto vandens, darbuotojams nebūtų reikėję nešti savo vandens Darbuotojui. Todėl Inspekcija pagrįstai tyrimo metu konstatavo aplinkybę, kurią patvirtino ir kartu su Darbuotoju dirbę asmenys, kad pareiškėja neužtikrino profesinės rizikos vertinime numatytos apsaugos priemonės – aprūpinti darbuotojus darbo vietoje geriamuoju vandeniu ir šaldytu vandeniu, skirtu atsivėsinti. Nors pareiškėja teigia, kad išvada padaryta atsižvelgus į trijų su pareiškėja darbo santykius nutraukusių darbuotojų paaiškinimus, teismo vertinimu, šiuo atveju pareiga įrodyti, kad pareiškėja laikėsi teisės aktų ir savo pačios įvertintos rizikos, t. y. kad buvo aprūpinusi darbuotojus geriamu vandeniu ir šaldytu vandeniu, skirtu atsivėsinti, tenka būtent pareiškėjai.
Priešingai, nei teigia, pareiškėja, Inspekcija 2022-01-19 raštu Nr. SD-1-1318 kreipėsi į Alytaus ligoninę, prašydama išduoti pažymą apie Darbuotojo patirto pakenkimo sveikatai sunkumą, ir iš Alytaus ligoninės 2022-01-27 rašto Nr. SD-268 matyti, kad tokią pažymą ji atsisakė išduoti.
Nors pareiškėja teigia, kad turėjo būti tiriamas faktas, jog Darbuotojas mirė namuose, mirties priežastis - (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, kaip tai susiję su ginčo tyrimu ir kokios teisės nuostatos nagrinėjamuoju atveju įpareigoja atsakovę tai tirti. Pažymėtina, kad ginčo nėra nei dėl Darbuotojo mirties fakto, nei dėl priežasties ir pareiškėjos veiksmų šiuo aspektu, todėl ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė laikytina deklaratyvia ir teismas daugiau dėl jos nepasisakys.
Pareiškėjos argumentai, susiję su jos nežinojimu apie Darbuotojo dukros 2021-12-05 teiktos informacijos pagrindą, R. L. užduotus klausimus, Inspektorės 2022-06-08 kreipimąsi į A. A., R. K. ranka rašyto paaiškinimo surašymo datą, jo pateikimo inspektorei būdą ir autentiškumą, Vokietijos gydymo įstaigos informacijos pateikimo Inspektorei pagrindo būdą bei datą, Specialisto išvados užsakymo datą tėra retoriniai klausimai, kurie patys savaime nedaro tyrimo neteisėtu, nes nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta pareiga tyrėjui surinkti visą su įvykiu susijusią medžiagą (pvz., Metodinių nurodymų 14.15 papunktis).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimas buvo atliekamas siekiant atsakyti į Inspekcijos pateiktus klausimus, nurodytas ir pateiktas klausimas – ar Darbuotojo darbo metu patirtas sveikatos pakenkimas priskiriamas prie sunkių vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014-04-10 įsakymu Nr. V-455 patvirtintu Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, kaip matyti, šioje išvadoje atsakyta būtent į šį klausimą, todėl iš Specialisto išvados matyti aiškiai specialistui suformuluota užduotis.
Pažymėtina tai, kad Vilniaus skyriaus 2022-07-05 rašte Nr. SD-1-14609, kurį su skundu pateikė pareiškėja, nurodyta, jog, atsižvelgiant į pareiškėjos komentarą, pakeistas ir iš naujo išdėstytas Akto Nr. 1 10 punktas – ir tai matyti iš Akto Nr. 2, todėl pareiškėjos argumentas, jog jai neaišku, ar Aktas Nr. 2 išdėstytas nauja redakcija, ar priimtas naujas aktas, laikytinas deklaratyviu.
Esminis klausimas, kurį bylos nagrinėjimo metu kėlė pareiškėja ir jos atstovas, - aplinkybė, kad Inspekcija netyrė Darbuotojo iki ginčo įvykio buvusios sveikatos būklės ir jos įtakos nelaimingam atsitikimui, teigdama, kad įvykio priežastimi galėjo būti Darbuotojo sirgtos ligos.
Regionų administracinio teismo 2024-02-29 nutartimi paskirta teismo sveikatos būklės ekspertizė Darbuotojo 2021-06-19 nelamingo atsitikimo darbe priežasčiai nustatyti, kurią pavesta atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai ir suformuluotas, be kita ko, klausimas, ar Darbuotojo sveikatos būklė galėjo būti 2021-06-19 nelamingo atsitikimo darbe priežastimi. Pažymėtina tai, kad ekspertams buvo išsiųsti visi administracinėje byloje turimi dokumentai ir pareikalauti dokumentai iš Alytaus ligoninės. Ekspertizės akte Nr. EKM8(38)/2025(01) nurodyta, kad ekspertų komisija, per metus laiko negavusi iš teismo reikalingų ir būtinų papildomų medicininių bei bylos duomenų, negali pagrįstai atsakyti į klausimus, susijusius su Darbuotojo staigiu sveikatos būklės pablogėjimu 2021-06-19. Ekspertams tinkamai atsakyti į ekspertizei iškeltus klausimus buvo reikalinga gauti: 1) medicinos dokumentaciją iš Vokietijos greitosios pagalbos, atvykusios 2021-06-19; 2) medicinos dokumentaciją iš Heršingo ligoninės, kurioje buvo teikiama pirminė medicinos pagalba Darbuotojui; 3) informaciją iš darbdavio, ar Darbuotojui 2021-06-19 prieš pradedant dirbti buvo tikrinamas (duomenys neskelbtini); 4) informaciją iš Darbuotojo kolegų apie tai, ar Darbuotojas išvakarėse vartojo (duomenys neskelbtini), jei taip - kokios rūšies ir kokį kiekį; ar Darbuotojas 2021-06-19 nuo darbo pradžios iki apalpimo skundėsi sveikata; kaip jie galėtų apibūdinti Darbuotojo apalpimą (jei matė); ar Darbuotojas apalpo staiga, ar prieš tai skundėsi sveikata; ar buvo stebėti traukuliai, putos iš burnos; kokia buvo jo odos spalva ir kvėpavimas (reguliarus ar ne) apalpus; ar Darbuotojas buvo gaivinamas iki atvykstant greitajai pagalba.
Pažymėtina tai, kad dokumentų, kuriuose būtų ši ekspertų nurodyta informacija, byloje nėra. Tačiau Metodinių nurodymų 14 punkte įtvirtinta, kokia informaciją privalo surinkti nelaimingo atsitikimo darbe įvykį tiriantis asmuo, t. y., be kita ko, nustatyti darbo priemonių būklę įvykio metu, duomenis apie šių priemonių priežiūrą iki įvykio darbe; išnagrinėti, ar įvykio vietoje buvo įrengtos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar darbuotojas buvo aprūpintas tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (jei tai susiję su įvykio priežastimis); įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius; įvertinti nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą; įvertinti, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu darbe, nustatyta tvarka apmokyti ir instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant buvo sužalotas darbuotojas); išnagrinėti darbo proceso technologiją nustatančius dokumentus; jei įmanoma, gauti iš teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo medicinos įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų: a) duomenis apie nukentėjusio darbuotojo pakenkimo sveikatai sunkumą ar mirties priežastį bei sužalojimų pobūdį; b) duomenis apie (duomenys neskelbtini) kiekį ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikiančių medžiagų kiekį nukentėjusio dėl įvykio darbe darbuotojo (duomenys neskelbtini) ir/arba (duomenys neskelbtini); surinkti kitą, susijusią su nukentėjusiuoju ir įvykiu medžiagą, vadovaujantis šių Metodinių nurodymų rekomendaciniu 3 priedu (14 punktas), tačiau atsakovas šios informacijos nesurinko. Pažymėtina tai, kad pačiame Akte Nr. 2 neužfiksuotos aplinkybės, kurios nurodytos Miuncheno ligoninės 2021-09-29 rašte, t. y. kad pirminis (duomenys neskelbtini) buvo gydomas Heršingo klinikoje, tačiau iš (duomenys neskelbtini) tyrimo pastebėjus prasidėjusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Darbuotojas perkeltas į Miuncheno ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad įvykį tyrusi Inspektorė kreipėsi į Vokietijos įstaigas, siekdama surinkti pirminę informaciją apie Darbuotojo pakenkimą sveikatai 2021-06-19, t. y. į medicinos įstaigą, kuri įvykio vietoje suteikė pirmąją pagalbą, į medicinos įstaigą, į kurią Darbuotojas buvo atvežtas iš darbo vietos, siekdama surinkti tiek informaciją apie sužalojimų sunkumą ir pobūdį, tiek duomenis apie (duomenys neskelbtini) kiekį, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžiagų kiekį. Be to, tyrimo medžiagoje yra Darbuotojui išduotos darbo priemonės, tačiau Akte Nr. 2 nepateiktas jų vertinimas - ar jos buvo tinkamos, ar galėjo būti susijusios su įvykio priežastimi, neįvertintas Darbuotojo profesinis pasirengimas ir ar jis buvo apmokytas ir instruktuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais dirbti darbą, kurį dirbant pakenkta Darbuotojo sveikatai, nėra surinkti ir išnagrinėti darbo proceso technologiją nustatantys dokumentai.
Pažymėtina ir tai, kad tyrimo medžiagoje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad Darbuotojas pareiškėjos buvo komandiruotas į Vokietiją (pvz., įsakymo dėl komandiruotės), darbo vietos organizavimo dokumentų (darbų vykdymo projektų, reglamentų, technologinių sprendimų, užduočių, įrašų žurnaluose, paskyrų-leidimų, aktų-leidimų, pavedimų ir kitų su darbo organizavimu susijusių dokumentų), pareiškėjos saugaus darbų atlikimo taisyklių ir kitų įmonės norminių dokumentų arba jų ištraukų, inspektoriaus iškart po nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pradžios pareikalautų dokumentų sąrašo su žyma „pateikta“, „nepateikta“ (jei nepateikta – tai dėl kokių priežasčių) (Metodinių nurodymų 3 priedo 5, 12, 25 punktai).
Be to, iš Ekspertizės akto matyti, jog Darbuotojo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27950-22, tačiau jokia informacija tiriant įvykį iš teisėsaugos institucijų nebuvo pareikalauta.
Teismui nustačius esminius tyrimo trūkumus ir akivaizdžius prieštaravimus, negali būti laikomas teisėtu Aktas Nr. 2, kurį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo pačiu negali būti laikomas teisėtu ir pareiškėjos prašomas panaikinti Sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2022-07-25 skundą ir kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas skirti papildomą įvykio darbe tyrimą ir nuspręsta baigti administracinę procedūrą.
Pažymėtina tai, kad Aktas Nr. 1, kurį prašo panaikinti pareiškėja, laikytinas pareiškėjai nesukeliančiu teisinių pasekmių dokumentu, nes Aktas Nr. 2 priimtas po pareiškėjos pateiktų pastabų dėl Akto Nr. 1, atsakovas laiko šį aktą neįsigaliojusiu (Tyrimo dokumentų aprašo 18 punktas). Atsižvelgiant į tai, Aktas Nr. 1 negali būti administracinės bylos dalyku, todėl administracinė bylos dalis dėl Akto Nr. 1 panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjos reikalavimas, kuriuo ji kelia ginčą dėl neveikimo, t. y. prašo įpareigoti Vilniaus skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, paliktinas nenagrinėtu, nes nėra kilusio ginčo šiuo aspektu. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas savaime suponuoja poreikį administracinėje procedūroje priimti naują sprendimą, nes kitu atveju administracinė procedūra dėl asmens pateikto skundo (prašymo) liktų neužbaigta (žr., pvz., LVAT 2018-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-525/2018; 2018-11-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1120-602/2018; 2022-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-261/2021; 2023-06-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1024-624/2023; 2023-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2428-1047/2023; 2023-12-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1259-442/2023; 2024-03-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-586-821/2024; 2025-09-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-529-492/2025 ir kt.). Teismui panaikinus Aktą Nr. 2 ir Sprendimą, Vilniaus skyrius privalės iš naujo atlikti administracinę procedūrą - nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą pagal pareiškėjos 2021-11-25 pranešimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (50 procentų), todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėja prašo priteisti 2 320,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 943,80 Eur už skundo teismui rengimą ir tikslinimą; 393,25 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atstovavimas teismo posėdyje (2023-11-30); 825,83 Eur už prašymą atidėti teismo posėdį, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, paklausimas ekspertui dėl ekspertizės, prašymą dėl ekspertizės skyrimo (2024-01-31); 235,95 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024-02-29 teismo posėdyje; 235,95 Eur už informaciją dėl apmokėjimo už ekspertizę ir Darbuotojo gydymo įstaigas ir papildomą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (2024-03-31).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (2 dalis). Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punktą šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjos prašoma priteisti 943,80 Eur už skundo teismui rengimą ir tikslinimą suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, todėl laikytina protingo dydžio suma.
Pagal suformuotą teismų praktiką išlaidos, susijusios su pasiruošimu teismo posėdžiui pagal jų pobūdį negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2023-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 63 punktas). Prašymai atidėti teismo posėdį, taip pat prašymai dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, dėl įrodymų išreikalavimo, paklausimas ekspertui dėl ekspertizės, prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra daugiau techninio pobūdžio, poreikis juos rengti kilo pačios pareiškėjos iniciatyva ir nuo jos priklausančių aplinkybių, jų parengimas iš pareiškėjos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių. Atsižvelgiant į tai, atsakovui neturėtų tekti atsiskaitymo už šias paslaugas našta, todėl prašymas priteisti šias bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Teismo posėdis 2023-11-07 truko 24 min., 2024-01-16 truko 1 val. 34 min., todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu priteistini 260 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2 val. atstovavimą 2024-01-16 vykusiame teismo posėdyje (2x130). Teismo posėdis 2024-02-29 vyko rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams ir jų atstovams nedalyvaujant, todėl už atstovavimą 2024-02-29 vykusiame teismo posėdyje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Pareiškėja už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, protingomis ir pagrįstomis laikytinos 1 226,3 Eur bylinėjimosi išlaidų (943,8 Eur + 260 Eur + 22,50 Eur). Kadangi skundas tenkinamas iš dalies (50 procentų), pareiškėjai iš atsakovės priteistini 613,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos 2022-08-09 sprendimą Nr. SD-129-16797 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2022-07-05 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. AK20212100179.
Pareiškėjos reikalavimą, kuriuo ji prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą palikti nenagrinėtu.
Administracines bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2022-06-23 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. AK20212100179 nutraukti.
Priteisti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 613,15 Eur (šeši šimtai trylika eurų 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.