Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1176-567/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-07
Bylos Nr.
2A-1176-567/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „ERTAMI“
Atsakovas
If P
Kategorijos
  • 73.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.6.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „ERTAMI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16274-656/2010 pagal ieškovo UAB „ERTAMI“ ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS, veikiančiam per IF P&C Insurance AS filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „ERTAMI“ 2010-07-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti 33494,02 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-02-18 UAB „ERTAMI“ ir IF P&C Insurance, veikiantis per IF P&C Insurance AS filialą, sudarė draudimo sutartį (Transporto priemonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), serija CMRA Nr.000449), pagal kurią buvo apdrausti draudėjo (ieškovo) turtiniai interesai, susiję su draudėjo, veikusio kaip vežėjas kelių transportu, civiline atsakomybe. Šalys susitarė, kad draudimo apsauga draudimo polise nurodytomis ieškovo autovežiais vežant krovinius – naujus ir naudotus automobilius, galios visoje Europos Sąjungoje, išskyrus Italiją į pietus nuo Romos. 2010 m. vasario mėn. ieškovas su UAB „Megatransa“ sudarė užsakymą-sutartį automobilių gabenimui Nr.2010-02, pagal kurią ieškovas įsipareigojo 2010-02-26 Ispanijoje pasikrauti lengvuosius automobilius ir iki 2010-03-02 pervežti juos į Austriją, Vienos miestą. Autovežio vairuotojui, kuris buvo ieškovo darbuotojas, kraunant į autovežį pervežamus automobilius, nukritus valdymo pulto dangčiui, buvo nuspausta priekabos priekio nuleidimo svirtis ir viršutinė priekabos platforma palengva pajudėjusi žemyn, apgadino ant apatinės platformos stovėjusį automobilį, kuriam padaryta 38673,22 Lt žala. Ieškovas žalą atlygino 2010-05-03, atlikdamas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą pagal užskaitymo aktą Nr.2010/1 su UAB „Megatransa“. 2010-04-16 atsakovui pateiktas pranešimas apie įvykį, tačiau atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi įvykis yra nedraudiminis, t.y. žala buvo padaryta dėl autovežio platformos kritimo. Ieškovo nuomone, platforma ne krito, bet leidosi. Sąvokos „kristi“ ir „leistis“ nėra tapačios. Kristi reiškia staigiai leistis iš viršaus, pulti, o nuleisti reiškia padaryti, kad nuslinktų žemyn. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje numatytam atsitikimui. Įvykus nedraudiminiam įvykiui, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006, LR CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 d., 82 str. 6 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais nustatyta kompensacijos suma. Pagal CMR konvencijos (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos) 25 str. 1 d. krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai. Žala skaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokia apgadinto automobilio vertė toje vietoje ir laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti, bei įrodymų, kokia automobilio likutinė vertė, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovo nurodyta suma laikoma apgadinto automobilio nuvertėjimo suma. Pagal LR Draudimo įstatymo 93 str. 1 d. ieškovas turėtų teisę reikalauti atsakovo atlyginti žalą tuo atveju, jeigu žalą būtų atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Pagal CMR konvencijos 9 str. krovinio vežimo sutarties sudarymo prima facie įrodymas yra važtaraštis. Atsakovas teigia, jog nagrinėjamoje byloje apgadinto automobilio vežimą patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo (CMR) važtaraštis Nr. 6LA 0586029, kuriame nei krovinio siuntėju, nei gavėju nenurodytas ieškovas. UAB „Megatransa“ CMR važtaraštyje iš viso neminima. 16 langelyje nurodytas vežėjas UAB „ERTAMI“. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad žala būtų atlyginta nei CMR važtaraštyje nurodytam krovinio siuntėjui G.M.ESPANA SLU, nei krovinio gavėjui LASGERMAX AUTOLOGISTIC GMBH. Pagal pateiktus įrodymus nukentėjusiais trečiaisiais asmenimis gali būti laikomi tik krovinio siuntėjas arba krovinio gavėjas. Kadangi nėra įrodyta, kad ieškovas atlygino žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, vadovaujantis LR Draudimo įstatymo 93 str. 1 d. atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos ieškovui. Šalių sudaryta draudimo sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus. Atsakovas, pasiūlydamas šią sąlygą, siekė apsisaugoti nuo pernelyg didelės rizikos. Ieškovo pateiktas pažodinis „platformos kritimo“ sąvokos aiškinimas, kad ši sąvoka neapima automobilio apgadinimo dėl autovežio platformos nusileidimo atvejų, prieštarauja CK 6.193 str. 1 d. įtvirtintiems sutarčių aiškinimo principams. Abi šalys derybomis susitarė įtraukti nedraudiminį įvykį – gabenamų automobilių apgadinimą juos prispaudus autovežio platforma (LR CK. 1.5 str., 6.193 str. 1 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-02 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „ERTAMI“: atsakovo naudai - 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai - 10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad liudytoju apklaustas autovežio vairuotojas G. P. parodė, kad, kraunant automobilius į autovežį, viršutinė priekabos platforma pradėjo iš lėto leistis ir sulankstė apačioje stovinčio automobilio stogą. Jei būtų pastebėjęs, valdymo svirtimi būtų sustabdęs leidimąsi. Priekaba buvo nauja, techniškai tvarkinga ir platforma nukristi negalėjo. Būna atvejų, kad, susidėvėjus įvorėms, platforma nukrenta. Liudytojas draudimo brokeris V. B. parodė, kad derantis dėl ieškovo ir atsakovo dėl 2010-02-18 sudarytos draudimo sutarties sąlygų, atsakovas pasiūlė į draudimo polisą įrašyti papildomą sąlygą – nedraudiminį įvykį dėl platformos kritimo. Draudikas siekė sumažinti savo riziką. Autovežio platforma gali sugesti ir kristi, nagrinėjamu atveju platforma buvo techniškai tvarkinga ir nusileido dėl to, kad vairuotojas nuspaudė ne tą svirtį. Platformos kritimas yra nevaldomas platformos judėjimas žemyn, o nusileidimas yra valdomas. Liudytojas parodė, kad gabenimo logistikos verslui būdinga sudėtinga organizavimo schema, nes vienas pasamdytas vežėjas persamdo kitus vežėjus. Teismas nustatė, kad eksploatuojant autovežių priekabas, objektyviai galimi du žalos vežamam kroviniui padarymo būdai: dėl platformos valdymo klaidos lėtai nusileidžiant viršutinei platformai ir, esant mechaniniam gedimui, staigiai laisvu kritimu krentant viršutinei platformai. Ieškovo vairuotojas G. P. rašytiniame paaiškinime, rašytame ieškovo vadovui, nurodė, kad platforma nusileido dėl valdymo metu padarytos klaidos - valdymo pulto dangčiui nukritus ant valdymo svirties (b.l. 27). Atsakovas, būdamas draudimo paslaugas teikiantis profesionalas ir siekdamas sumažinti savo riziką, pasiūlė draudimo liudijime (polise) įrašyti papildomą sąlygą, kad nedraudiminis įvykis yra gabenamų automobilių apgadinimas dėl autovežio platformos kritimo. Aiškinant sutartį, taikytinos CK 6.193 str. nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Atsakovas neįrodė, kad „kritimo“ sąvoka apima bet kokį platformos nusileidimą (tiek staigų kritimą laisva eiga, tiek lėtą nusileidimą nesant platformos mechanizmų gedimo), padariusį žalą kroviniui ir draudėjas taip galėjo suvokti šios sąvokos turinį. Atsakovas, būdamas draudimo verslo profesionalu, galėjo pasiūlyti aiškias sąvokas, kurios atitiktų atsakovo tikruosius ketinimus, ir draudiko bet kurio vežimo verslu užsiimančiam draudėjo būtų suvokiamos vienodai. Nedraudiminių įvykių sąrašo plečiamasis aiškinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-671/2004). Teismas padarė išvadą, kad įvykis buvo draudiminis. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia žalą patyrusio kito vežėjo UAB „Megatransa“ pateiktos pretenzijos patenkinimo faktu - su UAB „Megatransa“ pasirašytu 2010-05-03 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu Nr.2010/1 (b.l. 23), pagal kurį ieškovo iš UAB „Megatransa“ už paslaugas gautina suma sumažinta žalos suma 38673,22 Lt. Apgadinto automobilio vežimą patvirtina Tarptautinis krovinių transportavimo (CMR) važtaraštis Nr.6LA 0586029, kuriame UAB „Megatransa“, kaip vežėjas, nenurodytas (b.l. 47). 16 langelyje nurodytas vežėjas UAB „ERTAMI“. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad žala būtų atlyginta nei CMR važtaraštyje nurodytam krovinio siuntėjui G.M.ESPANA SLU, nei krovinio gavėjui LASGERMAX AUTOLOGISTIC GMBH. Kadangi nėra įrodyta, kad ieškovas atlygino žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, vadovaujantis LR Draudimo įstatymo 93 str. 1 d., atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos ieškovui. Pagal Draudimo taisyklių 16 p. draudimo objektas - draudėjo turtiniai interesai, susiję draudėjo, veikusio kaip vežėjas automobilių keliais arba ekspeditorius civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (b.l. 61). Teismas konstatavo, jog ieškovo argumentas, kad nustatant žalą, netaikomos CMR konvencija ir taikomos bendros CK normos, reglamentuojančios turtinės atsakomybės sąlygas, bei LR Draudimo įstatymas, yra nepagrįstas. Draudimo išmokos dydis turi būti apskaičiuojamas pagal draudėjo ir nukentėjusiojo trečiojo asmens siejantį santykį bei šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas – CMR konvenciją. Pagal CMR konvencijos 25 str. l d. krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, o krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t.y., tiek kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys. Gauta suma yra krovinio nuvertėjimas (CMR konvencijos 23 str. l d.). CMR konvencijos 25 str. 2 d. punktas numato, kad kompensacija negali būti didesnė kaip suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. Pagal teismų praktiką krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (Vilniaus apygardos teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-453-345/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė tik sugadinto automobilio remonto sąmatą 11200,54 EUR sumai (b.l. 68-89). Ieškovo pateiktuose rašytinuose įrodymuose nėra nustatyta apgadintų naujų automobilių likutinė vertė. Teismas nurodė, kad iš automobilių vidutinės rinkos kainos tuo metu ir toje vietoje, kai jie buvo priimti vežti, nebuvo išskaičiuota automobilių likutinė vertė, t.y., apgadintų automobilių vidutinė rinkos kaina, todėl teismas konstatavo, jog buvo netinkamai nustatytas krovinio nuvertėjimas. Pagal LR Draudimo įstatymo 93 str. l d. draudėjas iš draudiko gali tikėtis tik tokio dydžio draudimo išmokos, kiek jis pats pagal draudėjo ir nukentėjusiojo trečiojo asmens siejantį santykį bei šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas privalėjo, atlygindamas žalą, sumokėti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui. Tais atvejais, kai draudėjas atlygina žalą nepagrįstai ar sumoka daugiau nei privalėjo sumokėti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, laikoma, kad draudėjas veikia savo rizika (LR Draudimo įstatymo 93 str. 1 d., LR CMR konvencijos 23 str. 1 d., 25 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „ERTAMI“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria konstatuota, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog žalą atlygino pagrįstai ir turi reikalavimo teisę, todėl ieškinys atmetamas. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padarė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus ir dėl to neteisingai buvo išspręsta byla bei priimtas neteisingas sprendimas. Teismas, netenkindamas ieškinio, konstatavo, kad neįrodyta, jog žala buvo atlyginta krovinio siuntėjui G.M.ESPANA SLU, nei krovinio gavėjui LASGERMAX AUTOLOGISTIC GMBH, t.y. neįrodytas žalos atlyginimo UAB „Megatransa“ pagrįstumas, kuris savo ruožtu žalą pagal pervežimo grandinę turėjo atlyginti G.M.ESPANA SLU arba LASGERMAX AUTOLOGISTIC GMBH ir su tuo susijęs ieškovo reikalavimo teisės iš draudiko atsiradimas. Byloje nedalyvaujant UAB „Megatransa“, tokios aplinkybės arba neturėjo būti nustatinėjamos, arba atsakovui, kaip atsikirtimų pagrindą nurodžius, kad žala UAB „Megatransa“ atlyginta nepagrįstai, į bylą turėjo būti įtrauktas UAB „Megatransa“, kuris galėtų pagrįsti tolesnę žalos atlyginimo grandinę, t.y. kaip, kam ar kada buvo perduotas žalos atlyginimas. Skirtingai, nei nustatė teismas, ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas ne tik UAB „Megatransa“ pretenzijos patenkinimo faktu, bet ir žalą pagrindžiančiais dokumentais -automobilio remonto sąmata 11200,54 EUR sumai, kuri minima sprendime. Apeliantas teigia, jog sprendžiant šio dokumento, kaip žalą įrodančio dokumento, pagrįstumą, kurio pagrindu buvo patenkinta pretenzija byloje, buvo būtinas šį dokumentą pateikusios UAB „Megatransa“ dalyvavimas. Vadovaujantis LR CPK 329 str. 2 d. 2 p., tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Proceso metu pažeistos UAB „Megatransa“ teisės pareikšti atsikirtimus. Apeliantas pažymėjo, kad teisminis ginčas kilo ne dėl draudimo išmokos dydžio, bet dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką, atsakovui nustačius, kad tai nedraudiminis įvykis. Atsakovas iki galo neatliko draudiko pareigų, t.y. nevisiškai ištyrė įvykį ir netyrė žalos dydžio pagrįstumo bei žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims aplinkybių, pagal kuriuos nustatomas draudimo išmokos dydis. Teismui nustačius ir konstatavus, kad buvo draudiminis įvykis, teismas privalėjo vadovautis LR Draudimo įstatymo 82 str. ir įpareigoti draudiką pateikti draudimo išmokos paskaičiavimą ir sumokėti neginčo sumą pagal draudiko įvertintas aplinkybes. Atsakovui atsisakius mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinus, atsakovas privalėjo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiajam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Dėl netinkamo materialinės teisės normos aiškinimo ir taikymo apeliacinės instancijos teisme ginčo išspręsti, pakeičiant teismo sprendimą, negalima. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CMR konvencijos 23 str. 1 d., 25 str. 1 d., 2 d. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad šiuo ginčo atveju turi būti apskaičiuojama žala. Teismas nepagrįstai nustatė, kad kai krovinys yra apgadintas ir po to suremontuotas, padaryta žala apskaičiuojama ne pagal remonto išlaidas, bet pagal automobilių vidutinės vertės rinkos kainas, tuo metu ir toje vietoje, kai jie buvo priimti vežti, bei turi būti apskaičiuota automobilių likutinė vertė. Krovinys ar jo dalis nebuvo prarasta, todėl teismo pasirinktas krovinio nuvertėjimo būdas, kaip apgadintas krovinys remontuojamas, neatitinka CMR konvencijos 23 str. 1 d. 25 str. 1 d., 2 d. CMR konvencijoje nei vienas straipsnis nedraudžia krovinio nuvertėjimo apskaičiuoti pagal remonto išlaidas, CMR konvencijoje didesnis dėmesys skiriamas atlygintinos žalos dydžio apribojimui. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ne tik CMR konvencijos nuostatas, bet ir neteisingai aiškino ir taikė LR Draudimo įstatymo 82 str., 93 str. 1 d. Žalos ir draudimo išmokos dydis pagal šias teisės normas turėjo nustatyti būtent draudikas (atsakovas), o ne draudėjas (ieškovas). Draudikas, gavęs pranešimą apie draudiminį įvykį, turėjo imtis aktyvių veiksmų: paskirti savo ekspertus, kurie turėjo apžiūrėti apgadintą krovinį, įvertinti nuostolio dydį ir surinkti visus dokumentus, kurių neturėjo ar negalėjo pateikti draudėjas, būtinus draudimo išmokos išmokėjimui. Draudikas, teigdamas, kad draudėjas neįrodė reikalavimo teisės, t.y. nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, prieštarauja LR Draudimo įstatymo 82 str. 1 d. nuostatai, kuri numato, kad draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Draudimo sutartyje nėra išvardinti konkretūs dokumentai, kurie tokiu atveju turėtų būti pateikti draudikui tam, kad būtų išmokėta draudimo išmoka. Teismo iš ieškovo priteistos 3500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias didžiąja dalimi sudaro atsakovo advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos, neatitinka Teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dydžių. Byloje buvo spendžiami įprasti atsakovo profesinei veiklai klausimai, bylos apimtis nedidelė, nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, nebuvo teikiamos kompleksinės teisinės paslaugos, naudoti specialių žinių neprireikė. Įvertinus teismo posėdžių skaičių, atsiliepimo į ieškinį apimtį ir sudėtingumą, rekomenduojamus maksimalius dydžius, atitinkanti suma turėtų būti iki 1000 Lt (LR CMR konvencijos 23 str. 1 d., 25 str. 1 d., 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas If P&C Insurance AS, veikiantis per If P&C Insurance AS filialą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui krovinio pervežimo metu padarius žalą kroviniui, ieškovas žalą privalėjo atlyginti ne vežėjui UAB „Megatransa“, kuris ieškovą krovinio vežimo prievolėms vykdyti samdėsi kaip subvežėją, o reikalavimo teisę į žalos atlyginimą turinčiam asmeniui. Ieškovas, būdamas verslininku, savo srities specialistu, siekdamas atlyginti dėl krovinio apgadinimo padarytą žalą, privalėjo pagrįstai nustatyti, kas turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą ir tik nustačius šias aplinkybes, žalą atlyginti reikalavimo teisę turinčiam asmeniui. Ieškovui įrodinėjant, kad UAB „Megatransa“ turėjo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, galėjo teismui pateikti įrodymus, įrodančius, kad UAB „Megatransa“ turėjo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Įrodinėjant aplinkybes, kad žala atlyginta reikalavimo teisę turinčiam asmeniui, pakanka pateikti įrodymus, įrodančius, kad asmuo turi reikalavimo teisę, nereikia šio asmens traukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes teismo sprendimas neturi jokios įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad krovinio pervežimo metu buvo sugadintas ieškovo pervežamas krovinys. CMR konvencijos 25 str. 1 d. numato, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai <...> kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. 2010-02-18 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta draudimo sutartis CMRA Nr. 000449. Draudimo sutarties objektas - draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo, veikusio kaip vežėjas kelių transportų, civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Ieškovas ir atsakovas, sudarydami draudimo sutartį, individualiai aptarė kelias draudimo sutarties sąlygas ir šias sutarties sąlygas nurodė draudimo liudijime, skiltyje „Papildomos sąlygos“. Šalys papildomų sąlygų 2 p. susitarė, kad draudėjo ir draudiko susitarimu nedraudiminiais įvykiais taip pat laikoma - gabenamų automobilių apgadinimas dėl autovežio platformos kritimo (LR CK 6.193 str. 1 d., CMR konvencijos 23 str. 1 d., 25 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos iš esmės tinkamai, priimant iš esmės teisingą sprendimą, dėl to naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo, nes tai neatitiktų teismo proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų ir teisingumo šalyje užtikrinimo, kaip viešojo intereso (CPK 7 str., 320 str.). Įstatymo leidėjas yra nurodęs, jog bylos nagrinėjamos pagal galiojančią teisę. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (LR CPK 3 str. 8 d.). Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.), nurodė, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą ir atmesdamas reikalavimus atsakovui, neįtraukdamas į bylą UAB „Megatransa“, su kuriuo ieškovas, atlikdamas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą, sudarė 2010-05-03 užskaitymo aktą Nr.2010/1, nenusprendė dėl UAB „Megatransa“ materialiųjų teisių ir pareigų, nes byloje nebuvo ginčijamas 2010-05-03 užskaitymo aktas Nr.2010/1 ir nebuvo teisinio pagrindo įtraukti į procesą UAB „Megatransa“.

Nagrinėjamoje byloje teisminis ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką, atsakovui nustačius, kad tai nedraudiminis įvykis, todėl ieškinį atmetus atsakovui, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nesprendė dėl UAB „Megatransa“ materialiųjų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegijai nenustačius CPK 266 straipsnio pažeidimo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, kaip vežėjas, neįrodė teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos įvykio vietoje ir jo metu. Tai, kad atsakovo darbuotojas - vairuotojas G. P. nurodė, kad platforma nusileido dėl valdymo metu padarytos klaidos - valdymo pulto dangčiui nukritus ant valdymo svirties, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad nėra draudiminio įvykio, nes šalių sudarytoje 2010-02-18 draudimo sutarties sąlygose yra numatytas nedraudiminis įvykis dėl platformos kritimo. Platformos valdymo klaidos padarymas sudarė teisinį pagrindą konstatuoti, kad nėra draudiminio įvykio pagal šalių sudarytą draudimo sutarties (Transporto priemonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), serija CMRA Nr.000449) papildomą sąlygą - nedraudiminį įvykį - platformos kritimą. Ši draudimo sutartis ir jos papildoma sąlyga nėra panaikinta ar nuginčyta nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi. Draudimo sutartyje, sudarytoje tarp šalių, yra nurodyta, kad draudimo taisyklės yra sudedamoji sutarties dalis (b.l 10-12, 58-65), todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad draudimo sutartyje nėra išvardinti konkretūs dokumentai, kurie turėtų būti pateikti draudikui tam, kad būtų išmokėta draudimo išmoka. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad draudimo sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos (LR Draudimo įstatymo 82 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudimo sutarties aiškinimas turi atitikti CK 6.193 str. ir tikruosius šalių ketinimus, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad sutarties papildoma sąlyga dėl nedraudiminio įvykio - platformos kritimo - buvo aiški ir šalių buvo aptarta, bei nepanaikinta ir nenuginčyta nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitoks tarp šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygų, kurios nėra nuginčytos ar panaikintos nustatyta tvarka, aiškinimas pažeistų teisingumo vykdymą šalyje, taigi ir viešąjį interesą (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija pripažįsta atsakovo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio nebuvimo teisėtu ir pagrįstu, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo procesinės pareigos, aiškintis, ar ieškovas pagrįstai sudarė 2010-05-03 užskaitymo aktą Nr.2010/1 su UAB „Megatransa“ ir pastarosios įmonės veiksmų dėl atsiskaitymų su G.M.ESPANA SLU arba LASGERMAX AUTOLOGISTIC GMBH, nes bylos nagrinėjimo dalykui teisiškai reikšminga esminė aplinkybė –draudiminio įvykio nebuvimas pagal draudimo sutarties sąlygas.

Atsakovas, nustatęs, kad įvykis nėra draudiminis, neturėjo įstatyminės pareigos tirti žalos dydžio pagrįstumo bei žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims aplinkybių. Atsakovas, atsisakęs mokėti draudimo išmoką, įvykdė įstatyminę pareigą ir pranešė ieškovui, kaip draudėjui, pateikdamas išsamų ir motyvuotą paaiškinimą (b.l. 17) apie tokio sprendimo priežastis: autovežio platformos kritimas – nedraudiminis įvykis (LR Draudimo įstatymo 82 str.)

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis nagrinėjamu atveju žalos apskaičiavimo būdą, teisingai aiškino ir taikė CMR konvencijos 23 str. 1 d., 25 str. 1 d., 2 d., tuo parodydamas visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių nustatymą, nes teismas galėjo apsiriboti vien draudiminio įvykio nebuvimo fakto nustatymu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad žala buvo atlyginta krovinio siuntėjui G.M.ESPANA SLU, nei krovinio gavėjui LASGERMAX AUTOLOGISTIC GMBH.

Pagal CMR Konvencijos 23 str. 1 d. nuostatas vežėjas privalo atlyginti žalą, kurios kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, nes krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal pirmosios instancijos teismo nurodytą būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, būdamas profesionalus verslininkas, siekdamas atlyginti dėl krovinio apgadinimo padarytą žalą, privalėjo įsitikinti, koks subjektas turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą ir žalos dydžiu, tuo užsitikrindamas savo teisių ir interesų apsaugą.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai pritaikė prorporcingumo principą, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pats ieškovas, teigdamas, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra įprasti profesinės veiklos klausimai, bylos apimtis nedidelė, nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, nebuvo teikiamos kompleksinės teisinės paslaugos, bei neprireikė naudoti specialių žinių, pats patyrė dėl bylos vedimo bendrą 5674 Lt sumą bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisines paslaugas (b.l. 6-9), kurias ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos 3500 Lt sumai (b.l. 36-37) atsakovui iš ieškovo sudaro tik 61,68 % paties ieškovo patirtų išlaidų už teisines paslaugas, todėl atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina, kad atsakovo sudaryta teisinių paslaugų sutartis buvo ne tik su advokato padėjėju, bet ir su advokatu, kuris paruošė ir pasirašė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 31-34). Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti atsakovo naudai iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1000 Lt sumos ir taikyti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir iš esmės tinkamai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad teismas apribojo ieškovo teisę teikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iš esmės išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.193 str., 6.200 str., CPK 3 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas turi atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 147, 148) apeliacinės instancijos teisme 1500 Lt sumai. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, šių išlaidų dydžio teisėjų kolegija nemažina, atsižvelgdama į tai, kad pats apeliantas už apeliacinio skundo rengimą prašė priteisti (b.l. 136) 2000 Lt sumą (LR CPK 3 str. 1 d., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš UAB „ERTAMI“ 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų If P&C Insurance AS naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Alma UrbanavičienėAldona Tilindienė