Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1026-909/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-10
Bylos Nr.: e2-1026-909/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15668-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Energotecha“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros
Advokatai: Tomas Jurgelionis, Dominykas Vanhara

Kategorijos

2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1026-909/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15668-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energotecha“ atstovams advokatui Tomui Jurgelioniui, advokatui Dominykui Vanharai,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ atstovui advokatui Gediminui Gabniui,

atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atstovui Dariui Taminskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energotecha“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ ir viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „IE Solutions“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Prokesa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energotecha“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-15656) prašydamas:

1.1. išreikalauti iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ieškovui priklausantį daiktą – nepertraukiamo maitinimo šaltinį COVER HS205 (200k VA galios), kurio Nr. (duomenys neskelbtini), su keturiais galios moduliais ir akumuliatoriais ant stelažų, šiuo metu esantį VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos patalpose, ieškovo naudai;

1.2. nepatenkinus ieškinio dalyko pirmo punkto reikalavimo, prašo patenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą ir ieškovo naudai iš UAB „Eikos statybos“ priteisti 23 320 Eur žalos ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3. priteisti ieškovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovas su bankrutavusia uždarąja akcine bendrove (toliau – BUAB) „IE Solutions“ 2019 m. kovo 26 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. EN-0190326-HS205 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pirkėjui BUAB „IE Solutions“ parduoti 2 vnt. nepertraukiamo maitinimo šaltinius COVER HS205 (200 k VA galios) su baterijomis ir baterijų spintomis, o pirkėjas BUAB „IE Solutions“ įsipareigojo atsiskaityti, sumokant bendrą 50 820 Eur sumą (už 2 vnt.). Sutarties 5.2. papunktis numatė, kad prekių kaina sumokama per 60 dienų nuo prekių perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos, o Sutarties 4.1. papunktis nustatė, kad nuosavybės teisė į prekes priklauso pardavėjui ir pereina pirkėjui tik pilnai už viską atsiskaičius.

3. Ieškovas perdavė pirkėjui BUAB „IE Solutions“ Sutartyje nurodytas prekes, tačiau BUAB „IE Solutions“ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. mokėjimus atlikinėjo mažomis dalimis, vėluodama. Praėjus daugiau kaip pusę metų, BUAB „IE Solutions“ likus ieškovui skolingam apie pusę Sutartyje nurodytos sumos už prekes, ieškovas kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13024-1080/2020 tenkino ieškovo ieškinį, priteisė iš BUAB „IE Solutions“ 23 320 Eur skolą, 2 154,60 Eur delspinigių. Ieškovas nurodo, kad BUAB „IE Solutions“ tinkamai su ieškovu neatsiskaičius, ieškovas išsaugojo nuosavybės teisę į pagal Sutartį parduotas prekes.

4. Ieškovas paaiškino, jog pagal Sutartį gautas prekes BUAB „IE Solutions“, veikdamas kaip subrangovas, panaudojo generalinio rangovo UAB „Eikos statyba“ (toliau – atsakovas-1) vykdytoje viešųjų pirkimų sutartyje, kurioje perkančioji organizacija ir užsakovas yra atsakovas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – atsakovas-2). Pagal Sutartį ieškovo perduotos prekės, kurios pagal Sutartį priklauso ieškovui, yra atsakovo-2 patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ieškovas šią aplinkybę žino, kadangi pagal Sutartį privalo atlikti perduotų prekių apžiūrą ir garantinį aptarnavimą.

5. 2020 m. balandžio 21 d. ieškovas su reikalavimu kreipėsi į atsakovą-1 ir BUAB „IE Solutions“ dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto grąžinimo. Šalys pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad daiktai yra perleisti sąžiningam įgijėjui – atsakovui-2, todėl ieškovas neturi teisės jų išsireikalauti, kadangi BUAB „IE Solutions“ nepranešė nei atsakovui-1, nei atsakovui-2 dėl to, jog prekės nuosavybės teise priklauso ieškovui, o atsakovas-1 už visas prekes yra atsiskaitęs su BUAB „IE Solutions“. Įvertinęs šias aplinkybes, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis prekėmis neteisėtai naudojasi atsakovas-2, BUAB „IE Solutions“ iškelta bankroto byla, todėl su ieškovu trečiasis asmuo nebeatsiskaitys, kreipėsi su ieškiniu į teismą.

6. Pažymėjo, kad ieškovas, įvertindamas faktą, jog BUAB „IE Solutions“ pagal Sutartį apie pusę kainos yra sumokėjęs, o Sutartimi perdavė 2 vnt. nepertraukiamo maitinimo šaltinius, traktavo, kad į vieną nepertraukiamo maitinimo šaltinį BUAB „IE Solutions“ nuosavybės teisė perėjo, todėl ieškiniu reiškia reikalavimą dėl vieno nepertraukiamo maitinimo šaltinio išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. – COVER HS205 (200k VA galios), kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – daiktas, ginčo objektas, prekė). Be kita ko, ieškovas reikalavo žalos atlyginimo, jei nebūtų tenkintas jo reikalavimas dėl Daikto grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo. Iš esmės ieškovas nurodė, kad atsakovas-1, neteisėtai veikdamas, perleido atsakovui-2, ieškovui nuosavybės teise priklausantį daiktą, nepilnai atsiskaitęs, todėl ieškovas patirtą žalą įvertino 23 320 Eur suma.

Atsiliepimas

7. Atsakovas-1 UAB „Eikos statyba“ atsiliepimu (DOK-128566) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimo pagrindu Vilniaus apygardos teismas yra patvirtinęs ieškovo kreditorinį reikalavimą BUAB „IE Solutions“ bankroto byloje (Nr. eB2-932-933/2021). Pažymėjo, kad tenkinus šį ieškovo ieškinį ir esant įsiteisėjusiam bei vykdytinam 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui dėl skolos ieškovo naudai iš BUAB „IE Solutions“ priteisimo, gautųsi, kad ieškovas įgytų teisę ir į įsiskolinimo sumą, bet ir į patį objektą (kurį prašo grąžinti), taigi ieškovas nepagrįstai praturtėtų, nes tokiu būdu ieškovo reikalavimai būtų patenkinti du kartus. Paaiškino, kad atsakovas-1 neturėjo teisės bei pareigos kontroliuoti BUAB „IE Solutions“ prievolių savo kontrahentams vykdymo. Ieškinio pareiškimo momentu ieškovas neturėjo nuosavybės teisių į objektą, kadangi šios perėjo ir priklausė atsakovui-2, kaip sąžiningam įgijėjui. Nurodė, jog remiantis teisiniu reglamentavimu, daikto valdymas prarastas be savininko valios, pripažįstamas, kai daiktas pamestas ar pagrobtas. Šiuo atveju, atsakovo-1 teigimu, ieškovas, sudarydamas Sutartį su BUAB „IE Solutions“, aiškiai išreiškė valią perleisti Objektų valdymo teisę ir pardavė BUAB „IE Solutions“. Faktas, kad trečiasis asmuo nesilaikė Sutarties sąlygų, neturi įtakos nei šiam ginčui, nei atsakovų teisėms ir pareigoms. Pats ieškovas pripažįsta ir dėl to nėra ginčo, kad ieškovo su atsakovais jokie prievoliniai teisiniai santykiai niekada nesiejo, todėl bet kokios ieškovo pretenzijos, kurias jis kelia iš su BUAB „IE Solutions“ sudarytos Sutarties, neturi teisinių padarinių, įtakos atsakovų atžvilgiu. Taip pat pabrėžė, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam negautų pajamų už objektą sumą atitinkančią žalą (23 320 Eur) yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas, kadangi tokiu būdu, piktnaudžiaudamas teisminės gynybos priemonėmis bei procesinėmis teisėmis, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo-1 sąskaita. Ginčo atveju neegzistuoja atsakovo-1 neteisėti veiksmai, ieškovas nepatyrė žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovui-1 negali būti taikoma.

8. Atsakovas-2 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atsiliepimu (DOK-124740) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad BUAB „IE Solutions“ nepertraukiamus maitinimo šaltinius, įsigytus iš UAB „Energotecha“, perleido UAB „Eikos statyba“ pagal komercinę sutartį. Galutinis valdytojas yra atsakovas-2, teises į ginčo objektą įsigijo iš UAB „Eikos statyba“ viešojo rangos darbų pirkimo pagrindu. Paaiškino, kad viešojo rangos darbų pirkimo ir Sutarties vykdymo metu rangovas nepateikė jokios informacijos apie kitų asmenų nuosavybės teises į medžiagas ir/ar įrangą, tokia informacija nepateikta ir ginčo objekto pateikimo atsakovui-2 metu. Pažymėjo, kad pagal pardavimo sutartį atsakovui-2 nepertraukiamo maitinimo šaltinius turėjo pristatyti pats ieškovas, kuris šios įrangos pristatymo metu jokių reikalavimų nepareiškė. Atsakovas-2 nurodė, kad ginčo objektus valdo panaudos teise, ši įranga įsigyta tinkamai įvykdžius perkančiosios organizacijos įsipareigojimus viešojo rangos darbų pirkimo metu pasirašytą sutartį, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą valdymą. Taipogi pridūrė, kad ginčo objektas galutiniam naudojimui, t. y. atsakovui-2, įgytas viešojo pirkimo būdu iš UAB „Eikos statyba“, o ne iš BUAB „IE Solutions“. Pats ieškovas įsipareigojo ginčo objektą pristatyti į galutinio gavėjo buveinę, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dalyje dėl žalos atlyginimo atsakovas-2 nepasisakė, nes jokios žalos ieškovui nepadarė, reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas kitam atsakovui – UAB „Eikos statyba“.

Šalies argumentai

9. Ieškovas pateikė dubliką (DOK-177446), kuriuo prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Dėl vindikacinio ieškinio sąlygų ieškovas dublike pažymėjo, jog ginčo daiktas yra ieškovo nuosavybė iki šiol, ieškovas visiško ir pilno apmokėjimo už savo daiktą negavo, o byloje dėl to ginčo nėra. Ieškovas pagrįstai siekia susigrąžinti iš svetimo neteisėto naudojimo jam priklausantį daiktą. Paaiškino, kad atsakovo-2 teiginys, kad pats ieškovas ginčo daiktą pristatė į atsakovo-2 patalpas – teisingas. Todėl atsakovai dėl šios aplinkybės, privalėjo žinoti, kad daiktas įsigytas ne iš BUAB „IE Solutions“, bet iš ieškovo. Tuo labiau, atsakovas-1 yra vienas stambiausių BUAB „IE Solutions“ užsakovų, todėl atsakovui-1 negalėjo būti nežinomos BUAB „IE Solutions“ mokumo problemos. Sutarties nuostata, jog nuosavybės teisė į daiktą pereina tik po visiško atsiskaitymo su ieškovu, turi įtakos atsakovų teisėms ir pareigoms, nes tai reiškia, jog atsakovai negalėjo įgyti nuosavybės teisės į daiktą iš BUAB „IE Solutions“, kadangi trečiasis asmuo nuosavybės teisės į daiktą neturėjo.

10. Pasisakydamas dėl atsakovo-1 civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas dublike teigė, kad atsakovas-1 pasitelkė BUAB „IE Solutions“ sutarčiai su atsakovu-2 įvykdyti, todėl atsakovas-1 atsakingas už BUAB „IE Solutions“ prievolių vykdymą bei turėjo tiek teisę, tiek pareigą BUAB „IE Solutions“ kontroliuoti. Ieškovas mano, kad įrodė visas vindikacinio ieškinio sąlygas, o atsakovų atsiliepimų argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Atsiliepimas

11. Atsakovas-1 pateikė tripliką (DOK-188049), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad ieškinyje ieškovas konkrečiai nenurodė (nepasirinko), kokiu pagrindu jis reikalauja taikyti civilinę atsakomybę atsakovui-1. Be to, iš dubliko turinio atsakovas-1 pastebėjo, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui-1 kildina normų pagrindu, kurios reglamentuoja išimtinai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atvejus. Pabrėžė, kad atsakovas-1 neturėjo jokių sutartinių santykių su ieškovu. Atsakovą-1 sutartiniai santykiai siejo tik su atsakovu-2. Atsakovas-1 buvo atsakingas prieš atsakovą-2 dėl netinkamo BUAB „IE Solutions“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tai įtvirtina ir sutarties uždarumo principas. Ieškovas neturi pagrindo taikyti sutartinės civilinės atsakomybės atsakovo-1 atžvilgiu. Pasisakydamas dėl deliktinės atsakomybės sąlygų, atsakovas-1 nurodė, kad ieškovas nepasisakė ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų neįrodinėjo. Pažymėjo, kad finansinė įsipareigojimų vykdymo ar bet kokia kita faktinė BUAB „IE Solutions“ kontrolė, kaip nurodė dublike ieškovas, būtų laikoma neteisėtu kišimusi į nesusijusio, savarankiško ir nepriklausomo juridinio asmens veiklą. Nurodė, jog šiuo atveju atsakovas-1 nėra tinkamas civilinės deliktinės atsakomybės subjektas, taip pat neegzistuoja nei atsakovo-1 neteisėti veiksmai, nei žala, kuri ieškovui būtų kilusi, kaip atsakovo-1 neteisėtų veiksmų padarinys.

12. Atsakovas-2 pateikė tripliką (DOK-190322), kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai dėl to paties objekto negali būti tenkinami tuo pat metu alternatyviais būdais, t. y. tiek skolos už ginčo objektą priteisimu (2020 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo galutiniu sprendimu), bet taip pat ir paties ginčo objekto gražinimu ieškovui. Pridūrė, jog atsakovas-2 ginčo objektą valdo teisėtu pagrindu – įgytą viešojo pirkimo būdu sudarytos ir įvykdytos rangos sutarties pagrindu. Aplinkybė, kad tarp ieškovo ir BUAB „IE Solutions“ buvo teisiniai santykiai, atsakovui-2 paaiškėjo tik šios bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra ir negali būti pagrindo teigti, kad atsakovas-2 žinojo ar turėjo žinoti apie kokias nors ieškovo teises į ginčo objektą.

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „IE Solutions“, atstovaujamas nemokumo administratoriaus UAB „Prokesa“, atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui posėdyje nedalyvaujant.

Šalies argumentai

14. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytus motyvus pilna apimtimi, ieškinį prašė tenkinti, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino ir pabrėžė, kad daiktas iki šiol priklauso ieškovui, nes už daiktus nebuvo iki galo atsiskaityta, daikto valdymą ieškovas yra praradęs be savo valios, taigi yra visos sąlygos vindikacijai. Tai, kad objektus atsakovui-2 ieškovas pristatė pats, nereiškia, kad objektų valdymą jis prarado savanoriškai, nes šiuo metu ieškovas negali įgyvendinti valdymo teisės. BUAB „IE Solutions“ galėjo perduoti turtą tik su vieną sąlyga – turėjo informuoti atsakovą-1 apie Sutarties 4.1 punkto sąlygą, kuri šiuo atveju buvo esminė, nes Sutartyje buvo pabraukta. Tikėtina, kad atsakovas-1 šią sąlygą žinojo, nes BUAB „IE Solutions“ turėjo daug užsakymų iš atsakovo-1. Akcentavo, kad ginčo objektas buvo įsigytas atsakovui-2 paskelbus atvirą viešąjį konkursą, viena iš sąlygų buvo, kad rangovas (atsakovas-1) privalėjo būti daiktų savininkas; atsakovas-1 žinojo, kad jis nėra įgijęs nuosavybės, tyčia pažeidė viešojo pirkimo sutartį. Pažymėjo, kad žalos dydžio atsakovai neginčija. Ieškovo teigimu, ieškovas yra savininkas abiejų nepertraukiamų šaltinių ir turi teisę prašyti grąžinti abu daiktus, tačiau ieškovas yra sąžiningas ir reikalavimą reiškia tik dėl vieno objekto, taip iš esmės pripažindamas, kad į vieną iš šaltinių nuosavybės teisė perėjo. Paaiškino, kad tenkinus ieškinio antrąjį reikalavimą, ieškovas nepraturtėtų nepagrįstai, kadangi tokiu atveju atsakovas-1 galėtų kreiptis į BUAB „IE Solutions“ nemokumo administratorių, jam galėtų būti perduotas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje.

Atsiliepimas

15. Teismo posėdžio metu atsakovo-1 atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino ir pabrėžė, kad ieškovas yra nesąžiningas, nes savo pažeistas teises jau yra apgynęs, BUAB „IE Solutions“ bankroto byloje bus tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl likusios skolos. Daiktai nebuvo iš ieškovo paimti prieš jo valią, jis pats juos pristatė atsakovui-2, teikė garantinį techninį aptarnavimą. Atsakovas-1, kaip rangovas, neturėjo tikrinti aplinkybės, ar subrangovas buvo atsiskaitęs, Sutarties sąlygų atsakovas-1 nežinojo, buvo įsitikinęs, kad daiktai yra BUAB „IE Solutions“ nuosavybė. Ieškovas atsakovo-1 neva neteisėtus veiksmus be pagrindo kildina iš sutarties, kurioje ieškovas nedalyvavo, tai neįtakojo ieškovo teisių pažeidimo, šiuo atveju galioja sutarties uždarumo principas. Žalos fakto taip pat nėra, nes ieškovui likusi skola jau yra priteista. Priežastinio ryšio taip pat nėra. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo iš atsakovo-1 priteisti žalą.

16. Teismo posėdžio metu atsakovo-2 atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė. Papildomai paaiškino ir pabrėžė, kad ginčo objektai buvo įsigyti įgyvendinus viešojo pirkimo procedūras, kurių metu pažeidimų nėra nustatyta, objektai atsakovo-2 yra valdomi panaudos teise. Ginčo objektus atsakovui-2 pristatė pats ieškovas, kuris pristatymo metu žinojo apie trečiojo asmens įsipareigojimus, taigi jau tuo metu ieškovas turėjo imtis aktyvių veiksmų, jeigu manė, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Ieškovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių turinys atsakovui-2 tapo žinomas tik šios bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad objektus prarado be savo valios. Tenkinti ieškinio pirmąjį reikalavimą nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

17. 2017 m. rugpjūčio 18 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos paskelbė konkursą dėl viešojo pirkimo – gydymo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo darbų pirkimo (Pirkimas Nr. 343577). Įvykdžius pirkimą ir nustačius laimėtoją, tarp Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos (statytojo), UAB „Eikos statyba“ (rangovo) bei Santaros klinikų (užsakovo) 2017 m. lapkričio 8 d. pasirašyta Gydymo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo rangos sutartis. Šia sutartimi rangovas (atsakovas-1), be kita ko, įsipareigojo perduoti ir instaliuoti nepertraukiamų maitinimo šaltinių UPS komplektą. Vykdydamas minėtą sutartį, rangovas (atsakovas-1) perdavė bei instaliavo visą sutartyje numatytą įrangą, o statytojas sutarties vykdymo rezultatus priėmė, už juos atsiskaitė ir 2020 m. vasario 17 d. Susitarimu rekonstruotą pastatą – ligoninę perdavė atsakovui-2 naudotis panaudos teise.

18. Byloje nustatyta, kad UAB „Eikos statyba“, vykdydamas 2017 m. lapkričio 8 d. sutartį, elektrotechnikos darbams atlikti pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „IE Solutions“. 2018 m. vasario 12 d. UAB „Eikos statyba“ (užsakovas) ir UAB „IE Solutions“ (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį Nr. ES-2053-2018/02/12-IE. Pagal šią sutartį atsakovas-1 yra pilnai atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu.

19. 2019 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. EN-0190326-HS205 pagrindu UAB „IE Solutions“ (pirkėjas) įsipareigojo priimti nepertraukiamo maitinimo šaltinį Cover HS205 (200k VA galios) su baterijomis ir baterijų spintomis, viso 2 komplektus, o UAB „Energotecha“ (pardavėjas) įsipareigojo savo transportu iki 2019 m. balandžio 25 d. pristatyti prekes į galutinio gavėjo buveinę – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal sąlygas, nurodytas pirkime (Sutarties 1.2, 2.1, 3.1, 3.2 punktai). Sutarties 3.3 punkte sutarta, kad prekės perduodamos pagal prekių priėmimo-perdavimo aktą, pirkėjas šias prekes privalo priimti iš karto po jų pristatymo. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į prekes priklauso pardavėjui ir pereina pirkėjui tik pilnai atsiskaičius; pirkėjas informaciją apie prekių nuosavybės teisę privalo tinkamai atskleisti bet kokiems suinteresuotiems asmenims ir imtis visų priemonių ginant pardavėjo nuosavybės teises į prekes. Abiejų komplektų kaina – 50 820 Eur (Sutarties 5.1 punktas). Sutarties 5.2 punkte sutarta, kad prekių kaina sumokama per 60 dienų nuo prekių perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

20. 2020 m. vasario 13 d. UAB „Energotecha“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. e2-13024-1080/2020 (proceso Nr. 2-68-3-04397-2020-6)), pareikšdamas ieškinį UAB „IE Solutions“, nurodydamas, kad 2019 m. balandžio 29 d. išrašė UAB „IE Solutions“ PVM sąskaitą faktūrą 50 820 Eur, kuri privalėjo būti apmokėta iki 2019 m. birželio 28 d., tačiau sąskaita apmokėta iš dalies, taigi skola už parduotas prekes yra 23 320 Eur. 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas galutiniu sprendimu nusprendė priteisti UAB „Energotecha“ iš UAB „IE Solutions“ 23 320 Eur skolą, 2 154,60 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (25 474,60 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 836 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 14 d. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad UAB „IE Solutions“ iš dalies sumokėjo prekės kainą UAB „Energotecha“ pagal šios išrašytą 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą 50 820 Eur sumai ir liko skolingas UAB „Energotecha“ 23 320 Eur.

21. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 21 d. ieškovas atsakovams ir trečiajam asmeniui pateikė raštišką reikalavimą dėl turto grąžinimo. UAB „IE Solutions“ 2020 m. balandžio 30 d. atsakė į ieškovo 2020 m. balandžio 21 d. reikalavimą ir nurodė, kad UAB „Energotecha“ yra nesąžiningas užsakovų (atsakovo-2) ir atsakovo-1 atžvilgiu, nes nori iš jų paimti prekę, nors iš UAB „IE Solutions“ civilinėje byloje už tą pačią prekę reikalauja priteisti nuostolius bei delspinigius. 2020 m. gegužės 4 d. Nr. S20-129 UAB „Eikos statyba“ pateikė atsakymą į ieškovo reikalavimą. Pranešime kategoriškai nesutiko su ieškovo reikalavime nurodytais argumentais ir UAB „Eikos statyba“ atmetė ieškovo reikalavimą kaip nepagrįstą.

22. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi UAB „IE Solutions“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą (nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 15 d.) (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00672-2020-4). Teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų (kreditorių) finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo tikslintas 2021 m. kovo 26 d. bei 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimis. UAB „Energotecha“ antros eilės kreditorinis reikalavimas patvirtintas 26 310,60 Eur sumai. Bendra teismo patvirtinta visų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 1 650 529,85 Eur. 2021 m. kovo 26 d. nutartimi UAB „IE solutions“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 7 d.

Dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, siekia pasinaudoti teise išreikalauti daiktą iš, jo teigimu, svetimo neteisėto valdymo.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, tai yra jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra.

25. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o būtent ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2009; ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmuoju ieškinio reikalavimu nepertraukiamo maitinimo šaltinį prašo išreikalauti iš atsakovo-2. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl faktų, kad prašomą išreikalauti daiktą valdo atsakovas-2 ir kad šis daiktas yra natūra. Byloje nustatyta, kad galutinis valdytojas (atsakovas-2) teises į ginčo objektą įsigijo iš atsakovo-1 viešojo rangos darbų pirkimo pagrindu, atsakovas-2 daiktą valdo panaudos teise, daiktas yra sumontuotas ir perduotas atsakovui-2 kaip statybos darbų rezultatas. Taip pat nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo-2 nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, tą pripažino ir pats ieškovas ir dėl šios aplinkybės taip pat ginčo nekilo. Abu atsakovai savo atsikirtimuose teigė, kad ieškovas byloje neįrodė būtinosios vindikacinio ieškinio sąlygos, kad daiktą atsakovas-2 valdo neteisėtai. Teismas sutinka su atsakovų pozicija dėl žemiau išdėstytų motyvų.

27. Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas. Iš to išplaukia, kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esąs sąžiningas. Jo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija.

28. Byloje nustatyta, kad įvykdžius viešąjį pirkimą ir nustačius laimėtoją, tarp Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos (statytojo), UAB „Eikos statyba“ (rangovo) bei VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (užsakovo) 2017 m. lapkričio 8 d. pasirašyta Gydymo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo rangos sutartis. Šia sutartimi rangovas (atsakovas-1) įsipareigojo perduoti ir instaliuoti nepertraukiamų maitinimo šaltinių UPS komplektą. Vykdydamas minėtą sutartį rangovas (atsakovas-1) perdavė bei instaliavo visą sutartyje numatytą įrangą, o statytojas sutarties vykdymo rezultatus priėmė, už juos atsiskaitė ir 2020 m. vasario 17 d. Susitarimu rekonstruotą pastatą – ligoninę perdavė atsakovui-2 naudotis panaudos teise. Taigi daiktas, kaip viso rangos darbų rezultato dalis, buvo perduotas atsakovui-2. Ieškovas teigė, kad atsakovas-1 tyčia pažeidė viešojo pirkimo sutartį, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad viešojo pirkimo procedūros buvo įgyvendintos netinkamai, kad buvo nustatyta pažeidimų. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo teisėtumo klausimas neapima šios bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimas, ar atskovas-2 valdo daiktą teisėtai turi būti sprendžiamas išsiaiškinant, ar atsakovas-2 žinojo apie kliūtis, trukdančias priimti daiktus savo valdymui. Šiuo aspektu svarbu tai, kad atsakovas-2 nežinojo ir neturėjo žinoti apie trečiojo asmens ir ieškovo pasirašytą Sutartį. Tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovo-2 atstovas patvirtino, kad tai, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo prievoliniai teisiniai santykiai, sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu, kadangi tokia informacija nebuvo pateikta nei viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, nei ginčo objekto pateikimo atsakovui-2 metu. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovas-2, nebūdamas ieškovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių šalimi, nežinojo, ar trečiasis asmuo atsiskaitė su savo tiekėjais, nes tokios informacijos patikrinti atsakovui-2 nebuvo galima, juolab, kad ir neturėjo tam teisės. Taigi, šiuo atveju atsakovui-2 negalėjo būti žinoma, iš kokių tiekėjų atsakovas-1 perka medžiagas, nes 2017 m. lapkričio 8 d. tarp abiejų atsakovų sudaryta pastato rekonstravimo rangos sutartis neįpareigojo rangovo derinti tiekėjų kandidatūrų su atsakovu-2. Taigi, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas-2 ginčo objektą valdo neteisėtai, t. y. nepaneigė turto valdytojo sąžiningumo prezumpcijos, kas suponuoja išvadą, kad atsakovas-2 laikytinas sąžiningu ginčo objekto įgijėju.

29. Šiame kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas-1, priėmė trečiojo asmens darbų, atliktų pagal 2018 m. vasario 12 d. statybos rangos sutartį, rezultatus, atsakovas-1 su trečiuoju asmeniu už atliktus darbus atsiskaitė pilnai. Taigi, ginčo objektai po minėtos sutarties įvykdymo perėjo atsakovui-1, kaip teisėtai ir sąžiningai įgytas trečiojo asmens darbų rezultatas. Pritartina atsakovo-1 pozicijai, kad atsakovas-1 nebuvo ieškovo ir trečiojo asmens sutartinių santykių dalyvis, nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų, susijusių su atsiskaitymu už rangos darbams atlikti trečiojo asmens perkamas medžiagas, todėl neturėjo nei teisės, nei pareigos kontroliuoti trečiojo asmens, kaip savarankiškai ir nepriklausomai veikiančio ūkio subjekto, prievolių savo kontrahentams vykdymo.

30. Kaip minėta, vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi, ieškovas privalo įrodyti, kad savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Nagrinėjamu atveju ieškovas neginčijo faktinės aplinkybės, kad nepertraukiamo maitinimo šaltinius ieškovas pats pristatė atsakovui-2 į rekonstruotas patalpas ir ten juos sumontavo, pripažino, kad teikė techninį aptarnavimą. Pažymėtina, kad atvejai, kuomet pripažįstama, kad daikto valdymas prarastas be savininko valios nustatyti CK 4.96 straipsnio 1 dalyje, t. y. kuomet daiktas pamestas, arba iš savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti valdomas. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovas jokių valios trūkumų neįrodė. Priešingai, 2019 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkte įsipareigojo savo transportu pristatyti prekes į galutinio gavėjo buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius. Išdėstyta ieškovo ir trečiojo asmens susitarimų analizė bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas pats ginčo objektus pristatė į atsakovo-2 kontroliuojamą objektą – rekonstruotą pastatą, dar trečiajam asmeniui su ieškovu neatsiskaičius šaltinius sumontavo bei leido atsakovui-2 eksploatuoti, t. y. naudoti, dėl to, teismo vertinimu, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog valdymo teisę prarado ne savo valia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valios išraiškos kontekste kalbama ne apie nuosavybės teisės perleidimą, bet daikto valdymo teisės (ne)praradimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios.

31. Papildomai pasisakytina dėl ieškovo argumentų, kad jis vis dar yra abiejų nepertraukiamų šaltinių savininkas ir turi teisę prašyti grąžinti abu daiktus. Teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Kaip byloje nustatyta, 2019 m. kovo 26 d. Sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, 4.1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į prekes priklauso pardavėjui ir pereina pirkėjui tik pilnai atsiskaičius. Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad trečiajam asmeniui nepilnai įvykdžius sumokėjimo už prekę kainą, ieškovas 2020 m. vasario 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. e2-13024-1080/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04397-2020-6)), pareikšdamas ieškinį trečiajam asmeniui UAB „IE Solutions“. 2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo galutiniu sprendimu nusprendė priteisti ieškovui iš trečiojo asmens 23 320 Eur skolą ir 2 154,60 Eur delspinigius. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad trečiasis asmuo iš dalies sumokėjo prekės kainą ieškovui pagal šios išrašytą 2019 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą 50 820 Eur sumai ir liko skolingas ieškovui 23 320 Eur, vadinasi, ieškovui buvo sumokėta buvo daugiau nei pusė kainos (t. y. 25 410 Eur). Pažymėtina, kad nuosavybės teisės prigimties kildinami savininko teisių pirkimo-pardavimo santykiuose apsaugos teisiniai mechanizmai (CK 6.345 straipsnio 1 dalis, 6.349 straipsnio 2 dalis) sistemiškai aiškintini kaip suteikiantys savininkui apsisprendimo teisę, ar dalies kainos nesumokėjimo atveju, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, reikalauti visų daiktų grąžinimo ir prisiimti prievolę grąžinti pirkėjo jau sumokėtą kainos dalį, ar atsisakyti daliųjų daiktų dalies, už kurią sumokėta, nuosavybės ir išreikalauti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar išreikalauti nesumokėtą daikto kainos dalį, t. y. reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų mokėjimo prievolę. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl likusios nesumokėtos kainos priteisimo, tokiu būdu išreiškė savo, kaip pardavėjo, valią dėl pažeistų teisių gynybos būdo. Trečiojo asmens bankroto byloje ieškovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas. Teismo vertinimu, ieškovas teisę į savo pažeistų teisių teisminę gynybą yra realizavęs, kas suponuoja išvadą, kad jo nuosavybės teisė į ginčo objektus pasibaigė.

32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė būtinų vindikacinio reikalavimo sąlygų, t. y. ieškovas neįrodė, kad ieškovas turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu, neįrodė, kad ieškovas prarado daiktų valdymo teisę be savo valios, o taip pat nepaneigė atsakovo-2, kaip turto valdytojo sąžiningumo, prezumpcijos, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš atsakovo-2 ieškovo naudai atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl reikalavimo priteisti žalą

33. Ieškovas antruoju alternatyviu ieškinio reikalavimu prašė teismo tuo atveju, jei bus nepatenkintas pirmasis reikalavimas, priteisti iš atsakovo-1 ieškovo naudai 23 320 Eur žalą ir procesines palūkanas.

34. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) CK 6.245 straipsnio 1 dalį. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovo-1 civilinė atsakomybė kyla CK 6.257 straipsnyje bei 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų pagrindu. Pabrėžtina, kad šiuo atveju minėtos normos reglamentuoja išimtinai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atvejus ir taikomos sprendžiant užsakovo ir rangovo bei rangovo ir subrangovo tarpusavio sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimus. CK 6.257 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Tuo tarpu CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už atsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ieškovas turėjo sutartinius santykius su atsakovu-1. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad sutartiniai santykiai išimtinai siejo tik abu atsakovus (pagal 2017 m. lapkričio 8 d. pastato rekonstravimo rangos sutartį) bei atsakovą-1 ir trečiąjį asmenį (pagal 2018 m. vasario 12 d. statybos rangos sutartį), kas reiškia, kad minėtos teisės normos taikytinos tik sprendžiant užsakovo (atsakovo-2) ir rangovo (atsakovo-1) bei rangovo (atsakovo-1) ir subrangovo (trečiojo asmens) tarpusavio įsipareigojimų vykdymo klausimus, o tokie reikalavimai byloje nėra keliami ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, nustačius, kad ieškovas nebuvo nei vieno iš aukščiau nurodytų teisinių santykių su atsakovu-1 dalyviu, laikytina, kad pagal minėtus straipsnius sutartinė atsakomybė prieš ieškovą atsakovui-1 nekyla.

36. Ieškovas, pasisakydamas dėl atsakovo-1 civilinės atsakomybės, teigė, kad atsakovas-1, žinodamas ar turėdamas žinoti, kad iš trečiojo asmens įsigijo trečiajam asmeniui nepriklausantį daiktą, kuris nuosavybės teise priklausė ieškovui, jį atlygintinai perleido dar kitam subjektui – atsakovui-2, todėl padarė ieškovui žalą. Taigi iš esmės ieškovas jam atsiradusią žalą kildina ir iš deliktinės atsakomybės.

37. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto. Svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Nagrinėjamo ginčo atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalo įrodyti ieškovas (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas-1.

38. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovo-1 neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, žinojo arba turėjo žinoti, kad daiktas nuosavybės teise priklauso ne trečiajam asmeniui, bet ieškovui, visiškai nesidomėjo, ar trečiasis asmuo už daiktą su ieškovu tinkamai atsiskaitė bei ar tinkamai įgijo nuosavybės teisę į daiktą. Teismas su šia ieškovo pozicija neturi pagrindo sutikti. Kaip byloje nustatyta, atsakovas-1 daiktus įsigijo iš trečiojo asmens 2018 m. vasario 12 d. statybos rangos sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad pagal bendrą principą ne pirkėjas, o pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų (CK 6.321 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga taikoma ir tada, kai trečiųjų asmenų teisės ar pretenzijos atsirado ir buvo sudarant sutartį ir perduodant daiktą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tuo labiau, kad ieškovas byloje nereiškia reikalavimo trečiajam asmeniui, todėl teismas papildomai nepasisako dėl pardavėjo (trečiojo asmens) įvykdytos ar neįvykdytos pareigos patvirtinti daikto nuosavybės teisę, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pritartina atsakovo-1 teiginiams, kad atsakovas-1 neturėjo teisės, ir juolab pareigos, tikrinti bei kontroliuoti trečiojo asmens prisiimtų sutartinių prievolių tinkamą vykdymą. Taigi, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo-1 nerūpestingumą ar neteisėtus veiksmus priimant daiktus. Teismo vertinimu, ieškovo abstraktaus pobūdžio teiginiai dėl atsakovo-1 žinojimo, kad daiktas nepriklauso trečiajam asmeniui, yra pagrįsti prielaidomis, bet ne įrodymais. Ieškovas neįrodė atsakovo-1 neteisėtų veiksmų - vienos iš privalomų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, kas suponuoja išvadą, kad atsakovo-1 deliktinė atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių negalima. Teismas sprendžia, jog neįrodžius būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, ieškovo prašomas priteisti 23 320 Eur žalos atlyginimas nepriteistinas, o dėl kitų deliktinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako, nes tai byloje teisinio rezultato neįtakoja.

39. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

40. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovui neįrodžius ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas visa apimtimi.

41. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

43. Ieškovas byloje patyrė 2 575 Eur bylinėjimosi išlaidas (525 Eur žyminis mokestis ir 2 050 Eur atstovavimo išlaidos). Ieškinį atmetus, šios išlaidos ieškovui neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

44. Atsakovas-2 bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

45. Atsakovas-1 byloje pateikė prašymus priteisti iš ieškovo iš viso 2 519,22 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-236199, DOK-10012). Kartu su šiais prašymais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti šie įrodymai: darbų ataskaitos, 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra (1 384,24 Eur sumai) bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymas, 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaita faktūra (505,78 Eur sumai) bei jos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymas, 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra (629,20 Eur sumai). Pastarosios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio įrodymo atsakovas-1 nepateikė, 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdyje atstovas nurodė, kad sąskaita nėra apmokėta.

46. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

48. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas).

49. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

50. Teismas pažymi, kad atsakovas-1 nepateikė įrodymų, kada jis atsiskaitė su advokatų profesine bendrija HITUS Legal pagal 2021 m. gruodžio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą HIT0585 (629,20 Eur sumai). Iš minėto dokumento nustatyta, kad terminas, iki kada turi būti apmokėta ši sąskaita, – 2022 m. sausio 18 d. Taigi nesant įrodymų, kad atsakovas-1 atsiskaitė su advokatų kontora, atsakovo-1 atstovui teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 17 d., metu patvirtinus, kad sąskaita tai dienai nebuvo apmokėta, taip pat įvertinus tai, jog atsiskaitymo terminas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2022 m. sausio 17 d.) nebuvo pasibaigęs, negalima daryti išvados, jog atsakovo-1 prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (629,20 Eur sumai) atitinka realumo kriterijų. Todėl teismas atsakovo-1 prašymo iš ieškovo priteisti 629,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas netenkina.

51. Teismo vertinimu, likusioje dalyje (1 890,02 Eur) atsakovo-1 prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, už šias paslaugas atsakovas-1 su advokatų kontora yra atsiskaitęs, išlaidos yra realiai patirtos, todėl, ieškinį atmetus, atsakovas-1 turi teisę į 1 890,02 dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apibendrinant, iš ieškovo atsakovui-1 priteistina 1 890,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

52. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,02 Eur ir, ieškinį atmetus, yra priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eikos statyba“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energotecha“ 1 890,02 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų du centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Energotecha“ 9,02 Eur (devynis eurus du centus) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė