Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo B. B. išteisintas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d. ir 329 str. 2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie tai, jog sąskaitose nurodytas įmonės pavadinimas „Enterprise of B. B.“, tačiau iš šių sąskaitų nėra galimybės nustatyti sąskaitas išrašiusio asmens, kadangi sąskaitos nepasirašytos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje visi liudytojai turi finansinį suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, Švedijos Karalystės įmonė naudodamasi Lietuvos įmone siekė išvengti didesnių mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismas minėtas išvadas padarė pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimus, kadangi minėtos išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl priimtas išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nebuvo galima iš dalies nustatyti B. B. įmonės bei nuo 2005-09-01 perregistruotos į UAB „Modvilė“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegija išanalizavus bylos duomenys konstatuoja, kad negalima iš dalies nustatyti B. B. įmonės laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2005-08-31, bei UAB „Modvilė“ laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2006-01-01 veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šis nustatytas faktas bei visuma byloje surinktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad B. B. įmonės ir UAB „Modvilė“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, neįtraukiant ir neužregistruojant apskaitoje ūkinių operacijų duomenų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad B. B. žinojo, kad Švedijos Karalystės įmonės veikia per tarpininką – jo, t. y. B. B. įmonę (ją reorganizavus, per UAB „Modvilė“), už kurios veiklą, tarp jų buhalterinę apskaitą jis ir buvo atsakingas. Toliau nurodomi argumentai leidžia pagrįstai daryti tokias išvadas.

B. B. savo baigiamojoje kalboje Šilutės rajono apylinkės teisme nurodė, kad visos 44 sąskaitos, kurias jis neva kaip vadovas pateikė Švedijos įmonei, išrašytos su grubiomis kalbos klaidomis, kokių jis tikrai nebūtų padaręs, kadangi žinojo savo draugų vardus ir pavardes bei savo įmonės adresą (b. l. 54, t. 22). Tačiau šie B. B. argumentai negali paneigti byloje esančių pačių sąskaitų išrašų (suvestinių), iš kurių yra aiškiai matyti, jog nukentėjusieji buvo laikomi dirbantys „Enterprise of B. B.“ (B. B. įmonėje) (b. l. 142-144, 150-152, 159, 160-161, 173-174, t.1).

Be to, tyrimo metu nukentėjusysis A. B. savo iniciatyva pateikė B. B. įmonės darbuotojų algalapius dėl darbo užmokesčio, teikiant darbo paslaugas Švedijos įmonei „NYHLENS CHARK AB. STYCHKNINGSCENTRALEN“ bei B. B. įmonės darbuotojų užmokesčio metines suvestines, teikiant darbo paslaugas Švedijos įmonei „NYHLENS CHARK AB. STYCHKNINGSCENTRALEN“ (b. l. 99-138, t. 1). Detaliai susipažinus su šiais pateiktais dokumentais yra akivaizdu, jog Švedijos įmonė „NYHLENS CHARK AB. STYCHKNINGSCENTRALEN“ asmenis, kurie byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, laikė B. B. įmonės („Enterprise of B. B.“) darbuotojais, kurių darbo paslaugas perka tiesiogiai iš B. B. įmonės.

Šioje vietoje teisėjų kolegijos įsitikinimu yra reikšmingi ir tyrimo metu duoti liudytojo M. I. S. parodymai (b. l. 111-116, t. 5). Nors šis liudytojas nebuvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jo parodymų duotų tyrimo metu apeliacinės instancijos teismas ignoruoti taip pat negali, kadangi tai yra duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 str. 1 d.).

Byloje esantis apklausos protokolas patvirtina, kad M. I. S. buvo apklausiamas dėl savo vaidmens įdarbinant Lietuvos Respublikos piliečius į „Nyhlens Chark AB“ 2001-2005 m. laikotarpiu. Apklausos protokolas patvirtina, kad liudytojas buvo informuotas, jog jis bus apklausiamas kaip „Nyhlens Chark AB“ atstovas. Apklausa susijusi su tarptautinės teisinės pagalbos prašymu baudžiamojoje byloje iš Lietuvos Respublikos ir, kad ji susijusi su įdarbinta darbo jėga iš įmonės „Enterprise of B. B.“. Liudytojas parodė, kad apie įmonę „B.“ jie patikrino viską, ką galėjo, mokesčių sutartį su Lietuva, ar įmonė registruota, ar turėjo kokį numerį Lietuvoje, taip pat, jog Lietuvos visuomenė galėtų viską sekti. Jokios individualios sutartys nebuvo pasirašytos, bet visi ryšiai vykdyti per B. B., kuris rūpinuosi viskuo, kas susiję su darbuotojais. Niekas nebuvo vykdyta asmeniškai su jokiu darbuotoju. Atlyginimai skaičiuoti pagal jų gautą pagrindžiantį dokumentą, po to būdavo išrašomos sąskaitos faktūros už tai, ką jie turėdavo gauti. Ši suma būdavo pervedama į sąskaitą. Atlyginimų lėšos buvo sudedamos į krūvą, ir po to B. B. išdalindavo atlyginimus atitinkamam darbuotojui pagal pagrindžiantį dokumentą, kurį „Nyhlens“ perduodavo (b. l. 111-114, t. 5). Pažymėtina, kad šis liudytojas apibendrindamas savo parodymus akcentavo, jog atlyginimai buvo išmokami „Enterprise of B. B.“ po sąskaitos faktūros pateikimo įmonei „Nyhlens“. Darbuotojai iš Lietuvos, kuriais „Nyhlens Chark AB“ ir „Nyhlens Chark AB Styckningscentralen“ naudojosi, turėjo sutartį su „Enterprise of B. B.“. „Nyhlens“ tik turėjo sutartį su „Enterprise of B. B.“, o ne su kuriuo nors įdarbintu asmeniu atskirai (b. l. 116, t. 5). Taigi, šis liudytojas patvirtino, jog darbuotojai iš Lietuvos, t. y. byloje pripažinti nukentėjusieji, turėjo sutartį su B. B. įmone („Enterprise of B. B.“), o ne su Švedijos Karalystės įmone. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šis liudytojas davė neteisingus parodymus ar būtų kokiu nors būdu suinteresuotas apkalbėti B. B.

Byloje esantis Klaipėdos apskrities VMI 2010-12-10 Patikrinimo aktas Nr. A18-24 patvirtina, kad UAB „Modvilė“ mokestinio tyrimo metu nustatyta, jog bendrovė pagal sąskaitas (Invoce), išrašytas „Nyhlens Chark AB“ (ankstesnis įmonės pavadinimas – „Wedins Slakteri AB“) 2002 – 2005 m. pajamų nėra deklaravusi ir nuo šių pajamų mokesčių į Lietuvos valstybės biudžetą nėra sumokėjusi. Pagal surinktą informaciją iš fizinių asmenų, dirbusių Švedijos įmonėje, nustatyta, kad Švedijos įmonė kiekvieną mėnesį pervedė jų darbo užmokestį į B. B., o nuo 2004 m. gruodžio mėn. ir į A. B. sąskaitas, esančias Švedijos banke „Foreningssparbanken“ AB. B. B. ir A. B. gautus pinigus išmokėdavo grynais arba pervesdavo į dirbusių asmenų banko sąskaitas Švedijoje (b. l. 3, t. 22). Be to, šiame Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog B. B. nepateikė Klaipėdos apskrities VMI metinių pajamų deklaracijos už 2002 m. ir nedeklaravo 525 545 Lt iš užsienio (Švedijos Karalystės) (b. l. 7, t. 22).

Teisėjų kolegija neabejoja, kad Švedijos Karalystės įmonėms vykdant atsiskaitymus per B. B. įmonę (vėliau reorganizuotą į UAB „Modvilė“) B. B. būdamas jos vadovu negalėjo to nežinoti. Be to, jis realiai sutiko su tokia tvarka, t. y. vykdomais atsiskaitymais, kadangi tarp jo įmonės ir nukentėjusiųjų realiai buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Ta aplinkybė, kad byloje aptariami atsiskaitymai su darbuotojais buvo vykdomi per B. B. sąskaitą, sustipriną teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad tokiais veiksmais B. B. sąmoningai pažeidinėjo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esančios B. B. sąskaitos, esančios Foreningssparbanken AB, Nordingra, suvestinės. Byloje esantis 2011-06-06 apžiūros protokolas patvirtina, kad į B. B. sąskaitą Nr. 8420-2.983 003 809-8, esančią Foreningssparbanken AB, Nordingra, iš viso buvo pervesta piniginių lėšų 9 162 794 Švedijos kronų arba 3 455 322,89 Lt, iš kurių B. B. įnešė į asmenų A. B., V. A., V. D., A. N., G. D., R. M., A. R., S. B., V. D., K. M., V. A., M. P., R. P., A. S., sąskaitas esančias Foreningssparbanken AB, Nordingra, laikotarpiu nuo 2002-02-05 iki 2004-11-30 2 083 590 Švedijos kronų arba 789 820,65 Lt, laikotarpiu nuo 2004-12-02 iki 2005-06-30 įnešė 271 760 Švedijos kronų arba 103 306,50 Lt, įnešė į sąskaitas Lietuvoje 118 900 Lt, sumokėjo VMI už save bei asmenis fizinių asmenų pajamų bei gyventojų pajamų mokesčio 429 174 Lt. B. B. pagal sąskaitas mokėtina suma sudaro 1 006 438,66 Lt Švedijos kronų arba 381 101,52 Lt. Nustatyta, kad nėra dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų 1 633 020,22 Lt panaudojimo, iš kurių buvo atliekami mokėjimai grynais. Kokia pinigų suma buvo išmokėta asmenims grynais nustatyti negalima, kadangi nėra grynųjų pinigų mokėjimo dokumentų (b. l. 116-118, 122, t. 17).

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl B. B. kaltės apgaulingai tvarkius B. B. įmonės ir UAB „Modvilė“ buhalterinę apskaitą, neįtraukiant ir neužregistruojant apskaitoje ūkinių operacijų duomenų, itin svarbi yra aplinkybė, kokie iš tikrųjų santykiai siejo B. B. (B. B. įmonę ir vėliau UAB „Modvilė“) su byloje pripažintais nukentėjusiaisiais, kurie teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus.

Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, jog teisiamojo posėdžio metu apklausti specialistai V. V. ir J. V. P. nepatvirtino kaltinamajam pareikštų kaltinimų. Tačiau teisėjų kolegija detaliai įvertinusi šių specialistų duotus paaiškinimus daro išvadą, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta specialistė V. V. paaiškino, kad ne ji atliko patikrinimą, bylos medžiagos nežino, žino ką parašė D. Z., ir gali komentuoti tik tai, ką parašė D. Z. (b. l. 96, t. 21). Tačiau toliau ši specialistė paaiškino, kad buvo duotas atsakymas, jog buvo susiklostę darbiniai santykiai, nors darbo sutarčių tarp įmonės ir darbuotojų nebuvo. Darbo inspekcija davė atsakymą, kad buvo susiklostę darbiniai santykiai. Iš išvados suprato, kad buvo sutartis tarp B. B. įmonės ir Švedijos įmonės. Švedijos įmonė nebendravo atskirai su kiekvienu darbuotoju, o bendravo su B. B. įmone, kuri jai išrašydavo sąskaitas už darbą, už mėsos išpjaustymą, pelno mokestį, nuo to reikia skaičiuoti ir Švedijos įmonė mokėdavo pagal pateiktas sąskaitas, o po to B. B. įmonė, B. B., ar jo buhalterė pravesdavo žmonėms atlyginimus (b. l. 97, t. 21).

Pažymėtina, kad specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Nagrinėjamu atveju vertinant V. V. kaip specialistės duotus paaiškinimus, taip pat reikia atsižvelgti, kad jos paaiškinimai yra duoti asmens, kuris turi specialių žinių. Todėl, jos paaiškinimai, kuriuose jos nurodė, kad buvo sutartis tarp B. B. įmonės ir Švedijos įmonės, bei, kad Švedijos įmonė nebendravo atskirai su kiekvienu darbuotoju, o bendravo su B. B. įmone, kuri jai išrašydavo sąskaitas už darbą, už mėsos išpjaustymą, pelno mokestį, negalima būti vertinamas kaip B. B. pareikšto kaltinimo nepatvirtinimas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, anksčiau minėti specialistės V. V. duoti paaiškinimai su visais kitais byloje esančiais duomenimis sudaro nuoseklią bei logišką įrodymų visumą, kurie neabejotinai pagrindžia B. B. kaltę.

Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo apklaustas specialistas V. P., kuris paaiškino, kad reikia klausti darbuotojų, ką jie laikė savo darbdaviu. Dabar yra ir laikino darbo įstatymas, kur svarbi darbuotojų nuomonė. Dėl sąskaitos nežino, ar fizinis asmuo tampa darbdaviu, bet reikia žiūrėti kaip jie atsidūrė Švedijoje ir kaip jiems buvo leista pradėti dirbti. Darbuotojas nuvykęs galėjo pakeisti darbdavį. Teisine prasme, jie dirba prie tų pačių mėsų, tik jiems jau taikomi Lietuvos įstatymai. Reikia žiūrėti, kas kontroliavo jų darbą, kas jiems mokėjo atlyginimą, kam jie buvo atsakingi, kas jiems galėjo skirti drausminę nuobaudą už neatėjimą į darbą. Švedijos įmonė yra rangovai, jiems neįdomu, jų liga, atostogos, jie nusiperka 10 žmonių ir jie turi dirbti. Jie perka paslaugą. Lietuviškas darbdavys siunčia tuos dešimt 10 žmonių. Jeigu, kuris nors suserga, lietuviškas darbdavys turi jį keisti. Reikia žiūrėti, kas buvo atsakingas už tų darbuotojų darbo saugą, darbo drausmę. Kas galėjo skirti nuobaudas už pravaikštas, už neblaivumą. Labai svarbi darbuotojų pozicija, kaip jie suprato, kas yra jų darbdavys. Darbuotojas kai dirba, ir, pavyzdžiui, dengia kokiam nors teismui stogą, jis supranta, kad ne teismas yra jo darbdavys, o, pavyzdžiui, UAB „Stogo dengimas“ <<...>> Švedijos įmonė pervesdavo kaip fiziniam asmeniui, individualiai įmonei. Jam, V. P., neteko susidurti su tokia situacija, kad užsienio įmonė perveda vienam asmeniui, o paskui jie pasidalina. Kaip fiziniam asmeniui. Tai keistai atrodo. Kai fiziniam asmeniui perveda, tai ir perveda už jo suteiktas paslaugas. Taigi kiti gali sakyti, kad negavo. Jeigu įmonei perveda, fiziniams asmenims, tai čia panašiau. Kaip fiziniam asmeniui, neteko girdėti, kad dirba 5, perveda vienam, ar jie dirba keliese. Susimeta keliese, važiuoja į Švediją. Dirba keliese, bet perveda vienam, jis administruoja lėšas, tai čia arčiau darbo santykių. Paskaičiuoja kiek, už kiek, pagal savo įkainius, tai čia panašu į darbo santykius. Skandinavai atsargūs, jie bet kam pinigų nepervedinėja (b. l. 98-99, t. 21).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sugretinus šiuos abiejų specialistų paaiškinimus su liudytojų ir nukentėjusiųjų R. P., A. S., M. P., V. A., V. D., A. N., A. R., S. B., V. D., K. M., V. Augustaičio parodymais apie tai, jog jie suprato, kad buvo įdarbinti būtent B. B. įmonėje, galima daryti pagrįstą išvadą, jog realiai tarp B. B. įmonės ir minėtų liudytojų (nukentėjusiųjų) buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai yra nustatyta, kad Švedijos įmonės pervestas lėšas iš B. B. sąskaitos išimdavo B. B. ir padalindavo liudytojams R. P., A. S., M. P., V. A. ir visiem kt.

Teisminio bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu visi 14 liudytojų bei pats kaltinamas B. B. parodė, kad žinojo kokias sumas yra uždirbę ir kokias sumas kiekvienam turi išmokėti B. B., iš jam pervestų lėšų. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog B. B. įmonės vardu kiekvienam darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio apskaita iš tikrųjų turėjo būti vykdoma.

Byloje esantys duomenys, t. y. Klaipėdos apskrities VMI Šilutės skyriaus 2005-05-31 raštu Nr. 24.24-U2-1132 pateiktos metinės pajamų mokesčio deklaracijos FR0462 bei 2009-06-22 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, jog B. B. teikė kaltinime išvardintas pajamų deklaracijas darbuotojų vardu. Šie duomenys patvirtina, kad 2005-04-28 – 2005-04-29 Klaipėdos apskrities VMI Šilutės skyriui buvo pateiktos Metinės pajamų mokesčio deklaracijos: už 2003 ir 2004 metus V. A. vardu, už 2003 ir 2004 metus G. D. vardu, už 2003 ir 2004 metus V. D. vardu, už 2003 ir 2004 metus R. M. vardu, už 2003 ir 2004 metus K. M. vardu, už 2003 ir 2004 metus M. P. vardu, už 2004 metus V. D. vardu, už 2003 ir 2004 metus A. B. vardu (b. l. 26-31, 33-38, 47-52, 55-60, 62-64, 66-71, 74-79, t. 1).

Nagrinėdama ir vertindama situaciją, kokie iš tikrųjų santykiai siejo B. B. (B. B. įmonę ir UAB „Modvilė“) su byloje nustatytais nukentėjusiaisiais, teisėjų kolegija taip pat negali ignoruoti byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2009-09-09 specialisto išvados Nr. 11K-266 (09) (b. l. 80-85, t. 2). Šioje išvadoje konstatuota, kad metinėse pajamų mokesčio deklaracijose toliau nurodytų asmenų vardu: V. A. 2005-04-28 FR0462S, 2 egz., 2 parašus ir vardo, pavardės įrašus; A. B. 2005-04-29 FR0462S, 2 egz., 2 parašus ir vardo, pavardės įrašus; G. D. 2005-04-28 FR0462S, 2 egz., 2 parašus ir vardo, pavardės įrašus; V. D. 2005-04-28 FR0462S, 2 egz., 2 parašus ir vardo, pavardės įrašus; R. M. 2005-04-28 FR0462S, 2 egz., 2 parašus ir vardo, pavardės įrašus parašė ir pasirašė B. B..

Taip pat šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje K. M. vardu 2005-04-28 FR0462S, 2 egz., 2 parašus bei vardo, pavardės įrašus parašė ir pasirašė B. B. Tirti pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje M. P. vardu 2005-04-28 FR0462S, 2 egz., 2 parašus ir vardo, pavardės įrašus parašė ir pasirašė B. B. Tirti pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje V. D. vardu 2005-04-28 FR0462, 1 egz., 1 parašą ir vardo, pavardės įrašą parašė ir pasirašė B. B. (b. l. 84- 85, t. 2). Taigi, faktiniai bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nagrinėjamu laikotarpiu tarp B. B. įmonės, o vėliau UAB „Modvilė“ ir nukentėjusiųjų realiai buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai.

Šie įrodymai neleidžia abejoti, jog B. B., kaip B. B. įmonės savininkas, o nuo 2005-09-01 UAB „Modvilė“ direktorius, kai įmonėje nebuvo atskiros buhalterinės tarnybos, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą ūkinių operacijų duomenų, už kurių įtraukimą, jis buvo atsakingas.

Nagrinėjamos bylos kontekste reikia pažymėti, kad pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014 ir kt.). Būtent šiuo atveju tik pradėjus ikiteisminis tyrimą bei atlikus įvairius tyrimo veiksmus buvo nustatytos tam tikros reikšmingos aplinkybės.

Šioje byloje pagal Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. S. 2011-12-30 papildomą užduotį Nr. 4-3/22-1400 atlikti objektų tyrimą, vyriausioji specialistė D. Z. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-02009-06 atliko B. B. įmonės bei UAB „Modvilė“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. ir pateikė specialisto išvadą dėl B. B. įmonės bei UAB „Modvilė“ ūkinės finansinės veiklos.

Šioje išvadoje nustatyta, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-02009-06 medžiagą nustatyta, kad B. B. įmonė (savininkas B. B.) nesilaikė Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 5 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. 1-641 (galiojo iki 2003-01-01) 4; 9 straipsnių reikalavimų ir Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX1007 (galioja nuo 2003-01-01) 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tai: nuo penkiolikai fizinių asmenų: B. B., G. D., K. M., M. P., V. A., A. R., S. B., R. P., R. M., V. D., V. A., A. B., V. D., A. N., A. S., dirbusių B. B. įmonėje, nesudarius rašytinių darbo sutarčių (minėti piliečiai atliko galvijų išpjaustymo darbus Švedijos įmonės „NYHLENS CHARK AB“ (ankstesnis įmonės pavadinimas „Wedins Slakteri AB“) išpjaustymo skyriuje), tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002-02-18 iki 2005-06-30 išmokėtų, su darbo santykiais susijusių išmokų (neatėmus NPD ir pajamų mokesčių) iš viso 4 159 199,27 Lt (2 823 884,22 Lt (7 460 222,41 SEK) – išmokėta darbo užmokesčio suma be NPD ir pajamų mokesčio), neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą fizinių asmenų pajamų mokesčio 228 206,78 Lt ir gyventojų pajamų mokesčio 1 107 108,26 Lt, iš viso 1 335 315,04 Lt; iš jų 2002 m. – 228 206,78 Lt (FAPM); 2003 m. – 315 820,77 Lt (GPM); 2004 m. – 532 353,84 Lt (GPM) 2005 m. – 258 933,65 Lt (GPM) (b. l. 27, t. 20).

Be to, šioje išvadoje taip pat konstatuota, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-02009-06 medžiagą – B. B. įmonės savininko Broniaus B. asmeninės sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ AB Bankas „Hansabankas“ išrašą nustatyta, kad pilietis B. B. tiriamuoju laikotarpiu 2002-04-25 – 2005-01-05 mokėjimo nurodymais 75 atvejais pagrindė piniginių lėšų pervedimą į VMI surenkamąsias sąskaitas: Nr. 10070576419, Nr. 10038166858 – fizinių asmenų pajamų mokesčio 30 900 Lt ir gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą 398 274 (kaip už savarankiškai dirbančius) fizinius asmenis: B. B., G. D., K. M. A. B., V. D., A. N., A. S., dirbusius B. B. įmonėje, nesudarius rašytinių darbo sutarčių (minėti piliečiai atliko galvijų išpjaustymo darbus Švedijos įmonės „NYHLENS CHARK AB“ (ankstesnis įmonės pavadinimas „Wedins Slakteri AB“) išpjaustymo skyriuje), iš viso 429 174 Lt, iš jų: 2002 m. – 10 atvejų 30 900 Lt (FAPM); 2003 m. – 29 atvejais 195 434 Lt (GPM), 2004 m. – 20 atvejų 104 920 Lt (GPM), 2005 m. – 16 atvejų 97 920 Lt (GPM).

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl B. B. kaltės apgaulingai tvarkius B. B. įmonės ir UAB „Modvilė“ buhalterinę apskaitą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra reikšminga, kokie iš tikrųjų santykiai siejo B. B. įmonę ir UAB „Modvilė“ su byloje nustatytais nukentėjusiaisiais. Minėtoje FNTT Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2012-02-28 specialisto išvadoje Dėl B. B. įmonės ir UAB „Modvilė“ ūkinės finansinės veiklos buvo nustatyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-02009-06 medžiagą – Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2008-12-15 raštu Nr. VK2-43106 „Dėl teisinės pagalbos byloje Nr. 06-1-02009-06“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui iš Švedijos Teisingumo ministerijos gautus įvykdyto teisinės pagalbos prašymo dokumentus – B. B. įmonės 2002-02-18 iki 2005-06-30 sąskaitas (invoice) bei laisvos formos dokumentus (darbo užmokesčio žiniaraščius) (sąskaitos ir laisvos formos dokumentai nepasirašyti) nustatyta, kad B. B. įmonė (savininkas B. B.) tiriamuoju laikotarpiu 2002-02-18 iki 2005-06-30 sąskaitomis (invoice) pagrindė galvijų išpjaustymo paslaugų suteikimo pajamas (įvertinus B. B. įmonės darbuotojams: B. B., G. D., K. M., M. P., V. A., A. R., S. B., R. P., R. M., V. D., V. A., A. B., V. D., A. N., A. S. laikotarpiu 2002-02-18 – 2005-06-30 išmokėtą darbo užmokestį – 2 823 884,22 Lt (7 460 222,41 SEK) bei nuo penkiolikai fizinių asmenų išmokėtų, su darbo santykiais susijusių išmokų mokėtiną (neišskaičiuotą ir nesumokėtą) fizinių asmenų pajamų mokestį ir gyventojų pajamų mokestį) – 1335315,04 Lt), iš viso 107 971,66 Lt (4 267 170,92 Lt – 2 823 884,22 Lt – 1 335 315,04 Lt) (b. l. 28, t. 20).

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, tyrimo metu Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija buvo gavusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus prašymus, kuriais buvo prašoma nustatyti, kaip galima vertinti darbo santykius tarp B. B. įmonės ir 13 Lietuvos darbuotojų; ar buvo atsiradę darbo santykiai tarp B. B. įmonės ir 13 darbuotojų. Taip pat buvo pateiktas prašymas informuoti, ar B. B. įmonė (savininkas B. B.) išmokėdama išmokas 13 fizinių asmenų, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys (mokėta iš B. B. įmonės savininko B. B. ir fizinio asmens A. B. asmeninių sąskaitų), turėjo mokėti fizinių asmenų, gyventojų pajamų mokesčius (b. l. 26, 47, t. 16).

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2010-01-28 raštu Dėl informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apskrities skyriui nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad B. B. įmonė susitarė su darbuotojais dėl visų darbo sutarties sąlygų bei darbuotojai pakluso įmonės vidaus tvarkai, galima daryti išvadą, kad tarp B. B. įmonės ir darbuotojų susiklostė darbo santykiai (b. l. 27-28, t. 16). Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2010-01-17 raštu Dėl informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apskrities skyriui taip pat nurodė, jog mokestinio tyrimo metu fiziniai asmenys, t. y. nukentėjusieji, pateikė paaiškinimus, kad dirbo Švedijos įmonėje, tačiau darbo sutarčių nei su Švedijos, nei su B. B. įmone sudarę nebuvo. Pagal žodinį susitarimą B. B. žadėjo nuo jų pajamų gautų Švedijoje deklaruoti ir sumokėti mokesčius Lietuvoje bei paaiškino, kad Švedijos įmonė jų atlyginimą kartą per mėnesį pervesdavo į B. B. ir A. B. sąskaitas Švedijos banke, po to pinigus B. B. ir A. B. pervesdavo į jų sąskaitas banke. Klaipėdos apskrities VMI atliko B. B. ir kitų 12-os fizinių asmenų mokestinius patikrinimus, kurių metu apmokestino jų nedeklaruotas 2002-2005 m. su darbo santykiais Švedijos įmonėje gautas pajamas (b. l. 48-49, t. 16).

Įrodymų visumą papildo ir Klaipėdos apskrities VMI 2005-05-04 raštas Nr. 24.22-U2-968 bei 2009-05-20 raštas Nr. (24.21)-D2-6428, kuriais pateiktos deklaracijos patvirtina, kad B. B. įmonė bei nuo 2005-09-01 UAB „Modvilė“ 2002-2005 metų metinėse pelno mokesčio deklaracijose apmokestinamų pajamų, leidžiamų atsiskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų iš pajamų, apmokestinamojo pelno, pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą, nedeklaravo, kurias pateikė Klaipėdos apskrities VMI Šilutės skyriui: 2004-02-27, 2004-05-19, 2005-05-13, 2008-01-24 dienomis bei 2002 – 2004 metų Atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti deklaracijose mokesčio bazės, mokesčio sumos, nedeklaravo, kurias pateikė Klaipėdos apskrities VMI Šilutės skyriui 2003-02-27, 2004-02-27, 2005-01-06 (b. l. 69, 70-73, 74-77, t. 15; b. l. 7, 9-10, 14-16, t. 16).

Todėl atsižvelgiant į visą tai, galima pagrįstai teigti, jog B. B. būdamas B. B. įmonės savininku bei nuo 2005-09-01 perregistruotos UAB „Modvilė“ direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad “visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. B. B. taip pat pažeidė minėto Įstatymo nuostatas, kurios numato, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti bei 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Byloje ištirti įrodymai leidžia konstatuoti, kad B. B. Šilutės mieste, laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2005-08-31, apgaulingai tvarkė B. B. įmonės bei laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2006-01-01, apgaulingai tvarkė UAB „Modvilė“ buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas ir neužregistruodamas apskaitoje ūkinių operacijų duomenų, kurios yra įvardytos kaltinime.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2012-04-30 kaltinamajame akte, kuris buvo pateiktas Šilutės rajono apylinkės teismui, B. B. buvo kaltinamas ne tik nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., padarymu bet ir numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. bei 300 d. 1 d. padarymu (b. l. 100-109, t. 20).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-02-21 nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje B. B. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (b. l. 57-60, t. 22).

Teisiškai svarbu yra tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnį, jei baudžiamoji byla nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tai savaime nereiškia asmens reabilitavimo ir negali būti tapatinama su asmens išteisinimu (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-9/2012). Šioje nutartyje Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija taip pat pažymėjo, jog nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnis draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus senaties terminams. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui.

Tačiau nei išteisintasis B. B., nei jo gynėjas advokatas šio procesinio sprendimo neskundė, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog su tokiu teismo procesiniu sprendimu sutiko. Tačiau, kaip jau buvo minėta, baudžiamosios bylos nutraukimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, savaime nereiškia asmens reabilitavimo ir negali būti tapatinama su asmens išteisinimu. Kitaip tariant, B. B. ir jo gynėjas advokatas sutiko su tokia procesine padėtimi, kad procesas buvo nutrauktas iš esmės nepaneigus to, jog B. B. iš tikrųjų galėjo siekdamas išvengti mokesčių įrašyti į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, turtą ir pateikti jas valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 str. 1 d.), bei galėjo pagaminti netikrą dokumentą bei žinomai netikrą dokumentą panaudoti (BK 300 str. 1 d.). Šios aplinkybės taip pat yra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste, pripažįstant B. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Dėl visų išvardytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių ir teismo nuosprendis naikintinas bei priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad B. B. padarė tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką finansų sistemai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d., 222 str. 1 d.). Kaltinamojo B. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. B. B. anksčiau neteistas, dirba. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. sankcija numato tokias bausmių rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad optimaliausia bausmės rūšis nagrinėjamu atveju B. B. bus piniginė bauda.

Broniaus B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija numatė, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda iki 200 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 3 p.) (Valstybės žinios, 2000-10-25, Nr. 89-2741, įsigalioja 2000-10-25).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertinus kaltininko asmenybę, kaltinamajam B. B. skirtina piniginė bausmė – bauda, ir jos dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 3 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde prašomu skirti bausmės dydžiu ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., padarymą Broniui Balčyčiui skirtina 50 (penkiasdešimties) MGL (6 500 Lt) (1 884 EUR) dydžio baudą.

Civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities VMI byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo B. B. įmonės savininko, nuo 2005-09-01 UAB „Modvilė“ direktoriaus Broniaus B. 922 796 Lt Lietuvos valstybei padarytą turtinę žalą (b. l. 66-67, t. 20).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad B. B. įmonė (savininkas B. B., nuo 2005-09-01 UAB „Modvilė“ (akcininkas ir direktorius B. B.)), mokestiniu laikotarpiu nuo 2002-02-01 – 2006-01-01 savininkas bei direktorius B. B., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos 1990 m. spalio 5 d. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo Nr. 1-641 (galiojo iki 2003-01-01) 4 ir 9 straipsnių reikalavimų bei Lietuvos Respublikos 2002 metų liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nr. IX-1007 (galioja nuo 2003-01-01) 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų nuo penkiolikai fizinių asmenų (B. B., G. D., K. M., M. P., V. A., A. R., S. B., R. P., R. M., V. D., V. A., A. B., V. D., A. N., A. S.) atlikusių galvijų išpjaustymo darbus Švedijos Įmonės „NYHLENS CHARK AB”, ankstesnis pavadinimas „Wedins Slakteri AB”, išpjaustymo skyriuje), dirbusių B. B. įmonėje, nesudarius darbo sutarčių, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002-02-18 iki 2005-06-30 išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų (neatėmus NPD ir pajamų mokesčio) 4 159 199,27 Lt, neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 197 306,78 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio bei 708 834,26 Lt gyventojų pajamų mokesčio 2002 metais nesumokėta 197 306,78 Lt asmenų pajamų mokesčio, 2003 metais - 120 386,77 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2004 metais - 427 433,84 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2005 metais - 161 013,65 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Viso B. B. įmonė (savininkas B. B.) nuo 2005-09-01 UAB „Modvilė” (akcininkas ir direktorius B. B.) už minėtą laikotarpį nesumokėjo 906 141,04 Lt fizinių asmenų ir gyventojų pajamų mokesčių. B. B. įmonė taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos 2000-10-12 Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų nuo 2002-02-18 iki 2005-06-30 gautų galvijų išpjaustymo paslaugų suteikimo 107 971,66 Lt pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti 540 Lt sumą, iš jų 2002 metais - 79,00 Lt, 2003 metais - 149,00 Lt, 2004 metais - 197,00 Lt ir 2005 metais - 115 Lt. Be to, B. B. įmonė mokestiniu laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2005-12-31 ir nuo 2006-01-01 iki 2006-06-30 nesilaikė Lietuvos Respubliką 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio dalies 1 punkto reikalavimų, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui 2004-02-27, 2004-05-19, 2005-05-13 ir 2008-01-15 pateiktuose metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2002, 2003, 2004 ir 2005 metus (forma FR0475A) nedeklaravo laikotarpiu nuo 2002-02-18 iki 2005-06-30 gautų galvijų išpjaustymo paslaugų suteikimo 107 971,66 Lt pajams neapskaičiavo ir nesumokėjo 16 115 Lt pelno mokesčio už 2002-2005 metus, t. y. 2002 metais 2 344 Lt, 2003 metais – 4 444 Lt, 2004 metais – 5 879 Lt ir 2005 metais – 3 448 Lt.

Teisėjų kolegija įvertinusi visus anksčiau išnagrinėtus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2006-01-01 B. B. įmonė (nuo 2005-09-01 UAB „Modvilė”), valstybės biudžetui padarė 922 796 Lt dydžio nuostolį, t. y. nesumokėjo 197 306,78 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 708 834,26 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 16 115,00 Lt pelno mokesčio ir 540 00 Lt atskaitymų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti.

Atsižvelgiant į tai, kad B. B. pripažįstamas kaltu Šilutės mieste, laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2005-08-31, apgaulingai tvarkė B. B. įmonės bei laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2006-01-01, apgaulingai tvarkė UAB „Modvilė“ buhalterinę apskaitą, neįtraukdamas ir neužregistruodamas apskaitoje ūkinių operacijų duomenų ir taip padaręs turtinių nuostolių Lietuvos Respublikos biudžetui, Klaipėdos apskrities VMI pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendis naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendį panaikinti.

B. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. ir paskirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 6 500 Lt dydžio baudą.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities VMI civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo civilinio atsakovo B. B. 922 796 Lt žalos atlyginimą į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Nuteistajam B. B. išaiškinti, jog jis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuteistajam per nustatytą terminą nesumokėjus baudos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šilutės rajono apylinkės teismui tai patvirtinančio banko kvito, baudą išieškoti priverstinai.