- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-719-553/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03439-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- L. S. S.
- Trečiasis asmuo
- SB
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimo civilinėje byloje pagal L. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. S. S. dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę atstatyti jai priklausančio sklypo Nr. 4, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribas, atitinkančias SB (duomenys neskelbtini), generalinį planą ir 1992-04-30 sodo sklypo Nr. 4 planą M:500, patvirtintą bendrijos pirmininko V. K., atlaisvinti savavališkai užimtą bendro naudojimo sodo kelio dalį ir atstatyti melioracijos griovį, esantį (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini), pagal generalinį planą.Nurodė, kad ji yra SB (duomenys neskelbtini) narė, jai su sutuoktiniu priklauso žemės sklypas su pastatu. Žemės sklypo Nr. 4 buvęs savininkas savavališkai užtvėrė tvorą ir užėmė sodininkų bendro naudojimo kelio dalį, palikdamas per siaurą pravažiavimą, dėl ko apsunkinamas patekimas į ieškovės sklypą, nes kelias siekia 4 metrus, o dėl elektros stulpų kelias susiaurėja iki 3,5metrų. Atsakovas A. S. S. sunaikino melioracijos griovį, užpildamas žemėmis, dėl ko į ieškovės sklypą teka vanduo, apsemia rūsį, užlieja daržą, nes ieškovės sklypas yra pakalnėje. Pagal SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą kelio plotis numatytas 6 metrai. Užimto sklypo plotas neatitinka privatizavimo plano (1992-04-30 planas Nr.4, patvirtintas pirmininko V. K.). Tokiais veiksmais pažeidžiamos ieškovės ir kitų narių teisės ir teisėti interesai, nes kelio plotis susiaurintas, ypač žiemą esant sniegui negalėtų pravažiuoti gaisrinės, avarinių tarnybų automobiliai. Atsakovė pažeidžia sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę.
Atsakovė L .S. S. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko.Nurodė, kad atsakovei pareikštas tapatus ieškinys, kuris buvo pareikštas jos jau dabar mirusiam sutuoktiniui. Ieškovės teiginiai nei dėl melioracijos griovio, nei dėl bendro naudojimo kelio yra nepagrįsti, nes žemės sklypai yra pelkėtoje teritorijoje, atsakovė neužpylė melioracijos griovio, be to ieškovės sklypas yra nutolęs nuo atsakovės sklypo, todėl ginčo melioracijos griovys jokios neigiamos įtakos ieškovės sklypui neturi. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendro naudojimo objektai, bendroji inžinerinė įranga (Sodininkų įstatymo 7str.). Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų įstatymo 7 str. 4 d. bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendro naudojimo objektų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta jų techninė būklė. Byloje nėra duomenų, kad griovys yra įtrauktas į bendrijos bendro naudojimo objektų sąrašą. Vien atsakovė neturi pareigos griovį prižiūrėti, be to griovys yra už atsakovės sklypo ir tvoros ribų. Žemės sklypų situacijos schemoje kelio plotas yra apie 4 metrai, generaliniame plane pravažiavimo plotis nėra nustatytas. Ieškovė remiasi tik prielaida, kad dėl kelio susiaurėjimo negalėtų pravažiuoti gaisrinė ar avarinių tarnybų mašina. Pačios ieškovės sklypo ribos pagal kadastrinius matavimus neatitinka ribų pagal SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą. Nurodė, kad ji naudojasi sklypo ribomis, nurodytomis SB (duomenys neskelbtini) generaliniame plane. Ieškovei nepateikus pagrįstų įrodymų prašė ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-27 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės L. K. 950 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. S. S. naudai bei 13,12 EUR pašto išlaidų į valstybės biudžetą.Teismas sprendė, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė pasididino savo žemės sklypo plotą bendro naudojimo sodo kelio sąskaita ir melioracijos griovio sąskaita. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė užtvėrė tvorą ir užėmė dalį sodininkų bendro naudojimo kelio, palikdama per siaurą pravažiavimą. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovė užėmė dalį kelio pločio, nes generaliniame plane kelio visiškai nėra parodyta, jame pavaizduotas tik tarpas tarp suprojektuotų sklypų, kuris buvo numatytas privažiavimui prie sklypų. Ginčo kelias pagal A. L. situacijos schemą yra nuo 4,35 metrų iki 4,45 metrų pločio, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nėra užėmusi kelio dalies.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kas iš esmės lėmė netinkamą materialinės teisės normų taikymą ir aiškinimą. Teismas turėjo patikrinti ieškovės nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir nustatyti, ar atsakovė, pastatydama tvorą ir įgyvendindama savo subjektines teises, nepažeidė ir laikėsi teritorijų planavimo dokumentų bei nepažeidė ieškovės ir kitų sodų bendrijos žemės sklypų savininkų ir naudotojų teisėtų interesų.Teismas nemotyvavo, kokie konkretūs sodų bendrijos generalinio plano ištraukos duomenys patvirtina teismo formalią išvadą, kad melioracijos griovio ir bendro naudojimo sąskaita sklypas nėra padidintas. Nevertino atsakovės ir greta jos esančių bei besiribojančių žemės sklypų atliktų preliminarių matavimų ir jų planuose užfiksuotų duomenų, sodų bendrijos
generaliniame plane užfiksuotų matavimo duomenų, jų atitikimo atsakovės faktinio naudojimo ginčo žemės sklypo riboms.
Teismas nevertino generaliniame plane pažymėto ginčo kelio pločio ir kitų greta jo esančių žemės sklypų kraštinių ilgių bei konfigūracijos duomenų ir dėl jų sprendime nepasisakė. Atsakovės žemės sklypo kraštinė neatitinka generaliniame plane nustatytų duomenų, nes įsikiša į sodų bendrijos bendro naudojimo ginčo kelią.Teismui pateiktas 2013-06-08 SB (duomenys neskelbtini) komisijos sprendimas Nr. 4 yra be parašų, nes tai yra vertimas iš rusų kalbos, kadangi teismas atsisakė priimti neišverstą dokumentą. Nėra aišku, kodėl byloje neliko pačio sprendimo kopijos ir teismas byloje nesiaiškino aplinkybių dėl šio dokumento tikrumo.Teisės aktai numato, kad asmuo, savo neteisėtais veiksmais padaręs asmeniui, turtui žalą, privalo ją atlyginti, todėl teismo argumentas, jog atsakovei nebuvo perduotas naudotis sodų bendrijos melioracijos griovys vienasmeniškai, todėl ji neturi pareigos melioracijos griovį tvarkyti vienasmeniškai, yra nepagrįsti.
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ginčijamas sprendimas atitinka įrodymų vertinimo reikalavimus, taip pat CPK 265 str. dispozicijoje nustatytus reikalavimus. Teismo išvada, kad byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė padidino savo žemės sklypo plotą melioracijos griovio sąskaita, pagrįsta.Remiantis 2015-05-04 matininko A. L. žemės sklypų situacijos schemos grafinių duomenų vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė neteisėtais veiksmais užėmė ir melioracijos griovį, šio griovio sąskaita pasididindama savo žemės sklypą. Tikslią melioracijos griovio buvimo vietą turėjo nustatyti ieškovė dar iki ieškinio pateikimo, teismas gi neturi pareigos rinkti įrodymus ieškovės argumentams ir reikalavimams pagrįsti.Ieškovė nėra kadastro tvarkytoja, ji preliminarių ribų nežymėjo kadastro žemėlapyje, todėl ta aplinkybė, jog pagal VĮ registrų centro kadastro žemėlapio duomenis tarp jos žemės sklypo ir greta esančio žemės sklypo neliko jokio tarpo, negali būti vertinama, kaip įrodymas, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų susidarė tokia situacija kadastro žemėlapyje.Atsakovei melioracijos griovys nebuvo perduotas vienasmeniškai naudoti, tvarkyti ir prižiūrėti jį. Sodų bendrija (duomenys neskelbtini) ir yra įsteigta, kad prižiūrėtų bendros dalinės nuosavybės objektus, todėl ji turėtų samdytų specialistus, kad pagerintų melioracijos griovio funkcijas.Byloje yra pateiktas žemės sklypų Nr. 13, Nr. 17, Nr. 21, Nr. 3 savininkų pasirašytas raštas apie tai, kad atsakovei pretenzijų dėl kelio neturi, o tai paneigia ieškovės teiginius apie tai, kad dėl atsakovės žemės sklypo ribos yra apsunkintas patekimas į ieškovei priklausantį žemės sklypą.2013-06-08 SB (duomenys neskelbtini) komisijos sprendimas yra deklaratyvus, jame nenurodyta, kokiu būdu buvo nustatyta, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo ilgis ir plotis neatitinka generalinio SB „Aušra“ plano, kad melioracijos griovys buvo užgrobtas atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrint, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas visiškai nemotyvavo savo išvados, kad melioracijos griovio ir bendro naudojimo žemės sąskaita atsakovės žemės sklypas nėra padidintas. Esą teismas nevertino ieškovės argumentų dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo kraštinių ilgių ir melioracijos griovio pločio nustatytų teritorijų planavimo dokumentuose nesutapimo su atsakovės faktiškai naudojamo žemės sklypo kraštinių ilgiu, melioracijos griovio pločio, jo vietos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikrų bylos aplinkybių, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę atstatyti jai priklausančio žemės sklypo Nr. 4 ribas, atitinkančias SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą ir 1992-04-30 sodo sklypo Nr. 4 planą, patvirtintą sodo bendrijos pirmininko V. K.; įpareigoti atsakovę atlaisvinti savavališkai užimtą bendro naudojimo sodo kelio dalį ir atstatyti melioracijos griovį, esančius SB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), pagal SB (duomenys neskelbtini) generalinį planą. Grįsdama savo ieškinio reikalavimus ieškovė pateikė SB „Aušra“ generalinio plano ištrauką, kadastro žemėlapio ištrauką, teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį, vietos ginčo nuotraukas ir kitus dokumentus.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovė pasididino savo žemės sklypo plotą bendro naudojimo sodo kelio sąskaita ir melioracijos griovio sąskaita. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas vertino generalinio plano ištrauką, atsakovės pateiktą 2015-05-04 matininko A. L. žemės sklypų situacijos schemą, 2012-10-06 SB (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolą, 2013-06-08 SB (duomenys neskelbtini) komisijos sprendimą Nr. 4 bei kitus įrodymus, kuriuos teisumas vertino neturinčius esminės reikšmės, todėl detaliau neaptarė.Teisėjų kolegija nustatė, kad be išvardintų šios nutarties 18 punkte įrodymų į bylą taip pat buvo pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, , Teritorijų planavimo suvestinis skaitmeninis žemėlapis, fotonuotraukos, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, atsakovų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir sodo bendrijos pirmininko V. K. patvirtintas parduodamo žemės sklypo planas, UAB „Statkadma“ sudarytas Statinių išdėstymo planas ir jų kadastro duomenys bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014-09-03 raštas. Jokių kitų įrodymų šalys į bylą nepateikė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, todėl ieškovei teko pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio faktinį pagrindą susdarančias aplinkybes, nes šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir neturi nei teisės, nei pareigos rinkti įrodymus (CPK 178, 179 straipsniai).Kaip matyti iš visų pateiktų įrodymų, tik generalinio plano ištraukoje, sodo bendrijos pirmininko V. K. patvirtintame parduodamo žemės sklypo plane, fotonuotraukose ir 2015-05-04 matininko A. L. žemės sklypų situacijos schemoje yra duomenų, leidžiančių spręsti apie melioracijos griovio buvimą šalia atsakovei priklausančio sklypo. Tačiau pirmuosiuose dviejuose nurodytuose dokumentuose duomenys yra visiškai neinformatyvūs ir iš jų jokiu būdu negalima nustatyti, nei tikslios melioracijos griovio vietos, nei pločio, todėl konstatuojama, kad aplinkybės dėl ginčo melioracijos ankstesnės griovio vietos ir būklės nėra pagrįstos įrodymais, t. y. konstatuojamas apeliantės pareigos išrodinėti neįvykdymas. Tik 2015-05-04 matininko A. L. žemės sklypų situacijos schemoje yra aiškiai pavaizduota melioracijos griovio vieta ir iš šios schemos akivaizdu, kad melioracijos griovys nėra panaikintas, o egzistuoja natūroje ir yra išsidėstęs už atsakovei priklausančio žemės sklypo tvoros ribos. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Tokiu būdu teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodyta, kad atsakovė pasididino savo žemės sklypą melioracijos griovio sąskaita.
Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo atsisakymu įpareigoti atsakovę atlaisvinti sodo kelią. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai sprendė, kad generaliniame plane nenumatytas kelias, nevertino generaliniame plane pažymėto ginčo kelio pločio ir kitų greta jo esančių žemės sklypų kraštinių ilgių bei konfigūracijos duomenų. Apeliantė taip pat remiasi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi, kurioje nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių minimalus plotis negali būti mažesnis kaip 4,5 m. ir gali sutapti su važiuojamosios dalies pločiu.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra užėmusi bendro naudojimo kelią. Pirmiausia, ieškovės nurodomos Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 8 dalies, susijusios su vidaus kelių minimaliu pločiu, reikalavimai taikomi tik nuo 2015-01-01. Iki 2015-01-01 galiojusio įstatymo redakcija nenumatė vidaus kelių minimalaus pločio, todėl atsižvelgus į tai, kad sodų bendrija (duomenys neskelbtini) yra įsikūrusi anksčiau nei 2015 m., nėra pagrindo spręsti, kad ginčo kelio plotis galėjo būti nustatomas, laikantis aukščiau paminėto reguliavimo. Antra, teisėjų kolegija, įvertinusi generalinio plano kopiją, negali sutikti su apeliante, jog generaliniame plane nustatytas 6,10 m kelio plotis, nes minėtame ruože tarp žemės sklypų (dabartinė (duomenys neskelbtini)) nėra įrašo, patvirtinančio jo pločio, ar atitinkamų duomenų aprašymo. Vizualiai vertinant generalinį planą matyti, kad žemės sklypus skiriantis ruožas nuo pradžios iki atsakovei tenkančio sklypo vidurio yra nubraižytas vienodo pločio (1 cm), o toliau truputį siaurėjantis (iki 0,7 cm), tačiau išskaičiuoti ginčo kelio plotį, neturint jokių patvirtintų duomenų, kokio buvo laikomasi mastelio, nėra objektyvių galimybių. Jeigu vadovautis apeliantės pozicija, kad viso kelio plotis buvo 6,10 m ir generalinio plano duomenimis (vaizdu), tuomet visas gatvės plotis nuo pradžios turėtų būti 6,10 m, tačiau Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenys paneigia atitinkamos pozicijos pagrįstumą, nes jame nustatyta, kad tarp pirmųjų sklypų (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini)) atstumas siekia 7,5 m ir toliau siaurėja iki 4,2 m ties atsakovei priklausančio sklypo viduriu bei 3,9 m tarp sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija reikšminga aplinkybe vertina tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis yra nustatyta, jog atsakovė natūroje naudojasi mažesniu plotu (01193 ha), nei nurodyta SB (duomenys neskelbtini) generaliniame plane (0,12 ha), ir tai paneigia apeliantės nurodomas aplinkybes, kad atsakovė naudojasi ženkliai didesnių žemės sklypu, nei yra įgijusi. Šio rašto turinys taip pat patvirtina, kad šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo esančio sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkas naudojasi didesniu plotu už įregistruotą VĮ Registrų centre, užimdamas dalį atsakovei priklausančio žemės sklypo. Tokiu būdu yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčo vietoje žemės sklypų faktinis naudojimas, susiklostęs nuo jų įsigijimo, neatitinka generalinio plano duomenų, tačiau tokie neatitikimai gali būti šalinami tik kompleksiškai, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus arba rengiant teritorijų planavimo dokumentą.Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti tikėtinos prielaidos, jog generaliniame plane pavaizduotas tarpas tarp žemės sklypų, kuris šiai dienai yra (duomenys neskelbtini), visose atkarpose, kaip teigia ieškovė, yra 6,10 m. Kaip matyti tiek iš matininko A. L. žemės sklypų situacijos schemos, tiek iš Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio, atsakovės žemės sklypo riba/tvora nepatenka į kelio ribas. Kitų įrodymų, kurie paneigtų šiuos įrodymų apeliantė nepateikė. Trečia, nors apeliantė taip pat remiasi aplinkybe, kad atsakovės 1995-12-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 3.5. punkte numatyta sąlyga antžeminių ir požeminių komunikacijų įrengimui palikti 6 metrų laisvą plotą, skaičiuojamą nuo greta esančio kelio ašies, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog ši nuostata nustato kelio plotį ar turi kokią nors įrodomąją reikšmę, sprendžiant šį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė užėmė bendro naudojimo sodo kelią.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.Atsakovė L. S. S. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovei L. S. S. iš apeliantės priteisiama 400 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 EUR (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.