- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2A-1780-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36625-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tritonia Group“
- Atsakovas
- T. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tritonia Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tritonia Group“ ieškinį atsakovei T. J. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir permokos priteisimo ir atsakovės T. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tritonia Group“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir priteisti iš atsakovės 171,62 Eur darbo užmokesčio permoką bei 45 Eur padengti ūkinėms išlaidoms, už kurias nebuvo atsiskaityta. Ieškovė 2021 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dalies dėl 45 Eur už ūkines išlaidas priteisimo.
2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-1517 darbo byloje Nr. APS-131-22674/2020 (toliau – Sprendimas) nepagrįstai patenkino atsakovės, buvusios ieškovės darbuotojos, prašymą ir iš ieškovės priteisė 280,34 Eur darbo užmokesčio bei 140,17 Eur netesybų. Ieškovė su atsakove atsiskaitė visiškai ir netgi sumokėjo 171,62 Eur daugiau, negu atsakovei priklauso. Todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas.
4. Nurodė, kad pagal 2020 m. liepos 1 d. su ieškove sudarytą darbo sutartį Nr. 03 dirbo (duomenys neskelbtini), jos nustatytas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, buvo 650,00 Eur per mėnesį. Atsakovė 2020 m. spalio mėnesį nusprendė nutraukti darbo santykius dėl netenkinamų darbo sąlygų ir darbinės atmosferos. Ieškovės direktorius nesutiko priimti atsakovės prašymą atleisti ją iš darbo, tai buvo padaryta tik po atsakovės kreipimosi į Darbo ginčų komisiją. Atsakovė buvo atleista iš darbo nuo 2020 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Ieškovė 2020 m. spalio 15 d. pervedė į atsakovės sąskaitą 183,77 Eur kaip „galutinį atsiskaitymą“. Atsakovė nesutiko, kad su ja yra visiškai atsiskaityta, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.
5. Ieškovė darbo užmokestį atsakovei mokėjo dalimis, nesilaikydama darbo sutartyje nustatytų terminų, mokėjimo pavedimuose nurodydavo: „avans salary“, „avans zp“ ir pan. Ieškovė atsakovei sumokėjo iš viso tik 1 288,80 Eur darbo užmokesčio: 1) 2020 m. liepos 28 d. – 461,79 Eur; 2) 2020 m. rugsėjo 10 d. – 300,00 Eur; 3) 2020 m. rugsėjo 24 d. – 171,62 Eur; 4) 2020 m. rugsėjo 25 d. – 171,62 Eur; 5) 2020 m. spalio 15 d. – 183,77 Eur. Ieškovės argumentai, kad ji yra permokėjusi atsakovei 171,62 Eur, yra nepagrįsti. Rugpjūčio mėnesį atsakovė keletą dienų buvo išleista neapmokamų atostogų, kad paruoštų vaiką į mokyklą. Ieškovė už darbą rugpjūčio mėnesį su atsakove tinkamai neatsiskaitė. Ieškovė apgaulės būdu privertė atsakovę pasirašyti darbdavio pateiktą mokėjimų žiniaraštį 2020 m. rugsėjo 2 d. Ieškovė teigė, kad žiniaraštis reikalingas subsidijoms, skiriamoms įmonėms, nukentėjusioms nuo Covid-19 pandemijos, gauti. Atsakovė, kaip silpnesnioji darbo santykių šalis, pasirašė mokėjimų žiniaraštyje, bet iš tikrųjų mokėjimo grynais pinigais (471,62 Eur) už rugpjūčio mėnesį negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Tritonia Group“ ieškinio dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 45 Eur padengti ūkinėms išlaidoms, už kurias nebuvo atsiskaityta, atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-4094-1012/2021 dalį dėl šio reikalavimo nutraukė. Ieškovės UAB „Tritonia Group“ ieškinį atsakovei T. J. atmetė. Atsakovės T. J. priešieškinį tenkino ir priteisė atsakovei iš ieškovės 191,96 Eur neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kompensacijos už nedarbingumą dėl ligos (neatskaičius mokesčių) bei 650 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 24,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovei 11,25 Eur žyminio mokesčio. Sprendimo dalį dėl 650 Eur, neatskaičius mokesčių, sumos išieškojimo iš ieškovės UAB „Tritonia Group“ atsakovei T. J. nukreipė skubiai vykdyti. Nurodė, kad, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimas neteko galios.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčija atleidimo iš darbo teisėtumo, taip pat pripažįsta, jog buvo išleista neapmokamų atostogų. Šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovė yra sumokėjusi grynais pinigais atsakovei 471,62 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. rugpjūčio mėnesį pagal 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimų žiniaraštį Nr. N2T. Atsakovė 2020 m. liepos mėnesį dirbo 22 darbo dienas, todėl už liepos mėnesį jai mokėtinas 650 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių (471,62 Eur atskaičius mokesčius); 2020 m. rugpjūčio mėnesį dirbo 15 darbo dienų, todėl už rugpjūčio mėnesį jai mokėtinas 450 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, apskaičiuotas pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį (30 Eur/d x 15) (352,25 Eur atskaičius mokesčius); 2020 m. rugsėjo mėnesį dirbo 20 darbo dienų, todėl už rugpjūčio mėnesį jai mokėtinas 600 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, apskaičiuotas pagal vidutinį vienos dienos darbo užmokestį (30 Eur/d x 20) (443 Eur atskaičius mokesčius). Atsakovei už jos dirbtą laiką ieškovė turėjo sumokėti iš viso 1 700 Eur darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, už faktiškai dirbtą laiką – 1 266,87 Eur darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius.
8. Teismas nenustatė, kad ieškovei galiotų sąlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nes tokio susitarimo į bylą nepateikta, o ginčo šalys tokia aplinkybe nesirėmė. Ieškovė apskaičiavo, kad atsakovei atleidimo dieną priklausė 6,06 darbo dienų atostogų, todėl kompensacija už neišnaudotas atostogas atleidimo dieną yra 181,68 Eur, neatskaičius mokesčių. Kompensacija už nedarbingumą dėl ligos – 37,52 Eur, neatskaičius mokesčių, iš viso – 219,20 Eur neatskaičius mokesčių (176,46 Eur atskaičius mokesčius). Taigi atsakovės atleidimo metu ieškovės mokėtina suma buvo 1 919,20 Eur (1 700 Eur + 219,20 Eur) neatskaičius mokesčių (1 443,33 Eur (1 266,87 + 176,46), atskaičius mokesčius).
9. Esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys privalo įrodyti, kad tinkamai atsiskaitė su darbuotoju. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė banko pavedimais atsakovei yra sumokėjusi 1 288,80 Eur: 2020 m. liepos 28 d. – 461,79 Eur, pavedime nurodyta „Zarplata 2020.07“; 2020 m. rugsėjo 10 d. – 300 Eur, pavedime nurodyta „Avans zp“; 2020 m. rugsėjo 24 d. – 171,62 Eur, pavedime nurodyta „Avans salary“; 2020 m. rugsėjo 25 d. – 171,62 Eur, pavedime nurodyta „Avans salary“; 2020 m. spalio 15 d. – 183,77 Eur, pavedime nurodyta „Galutinis atsiskaitymas“.
10. Ieškovė įrodinėja, kad sumokėjo grynais pinigais atsakovei 471,62 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. rugpjūčio mėnesį pagal 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimų žiniaraštį Nr. N2T. Atsakovė nuosekliai laikosi pozicijos, kad šios sumos grynais pinigais ji negavo, o žiniaraštį pasirašė darbdavio spaudžiama ir prašoma, kad darbdavys galėtų pasinaudoti valstybės teikiamomis subsidijomis nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusioms įmonėms. Šias aplinkybes atsakovė įrodinėja ir liudytojų parodymais.
11. Teismas nustatė, kad mokėjimo žiniaraštyje be atsakovės taip pat pasirašė liudytoja apklausta G. G., o kiti liudytojai pasirašė kituose žiniaraščiuose. Teismas, siekdamas nustatyti, ar 471,62 Eur suma buvo sumokėta atsakovei, rėmėsi liudytojos G. G. parodymais, kad ji negavo nurodytos sumos grynais pinigais, nors žiniaraštyje pasirašė. Liudytoja taip pat patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad darbdavys prašė ir įtikinėjo pasirašyti žiniaraštyje dėl to, jog galėtų gauti valstybės teikiamas subsidijas. Liudytoja G. G. ir atsakovė nepalaiko artimos bičiulystės santykių, todėl teismui nėra pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais. Visi mokėjimai atsakovei buvo atliekami banko pavedimais, 2020 m. rugpjūčio mėnesį atsakovei buvo suteiktos neapmokamos atostogos, todėl jai mokėtinas darbo užmokestis turėjo būti 352,25 Eur, atskaičius mokesčius. Teismas padarė išvadą, kad 471,62 Eur suma grynais pinigais atsakovei 2020 m. rugsėjo 2 d. nebuvo sumokėta.
12. Kadangi iki atsakovės atleidimo ieškovės atsakovei mokėtina suma buvo 1 919,20 Eur (1 700 + 219,20) neatskaičius mokesčių (1 443,33 Eur (1 266,87 + 176,46) atskaičius mokesčius), o ieškovė banko pavedimais atsakovei yra sumokėjusi 1 288,80 Eur, tai ieškovės atsakovei atleidimo dieną neišmokėta suma yra 191,96 Eur kompensacijos už neišnaudotas atostogas ir kompensacijos už nedarbingumą dėl ligos, neatskaičius mokesčių (154,43 Eur, atskaičius mokesčius). Dėl to, tenkinant atsakovės priešieškinį, jai iš ieškovės priteistina 191,96 Eur neišmokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir kompensacijos už nedarbingumą dėl ligos suma (neatskaičius mokesčių).
13. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atsakovės darbo santykiai su ieškove nutrūko 2020 m. spalio 15 d., todėl tą dieną ieškovė turėjo visiškai atsiskaityti su atsakove. Šiuo metu ieškovė yra pradelsusi daugiau kaip 5 mėnesius, todėl pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas netesybų suma būtų 959,80 Eur (191,96 x 5) neatskaičius mokesčių. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, konstatavo, kad 959,80 Eur netesybų suma būtų neproporcinga ir neadekvati, todėl sumažino šį netesybų dydį iki vieno atsakovės vidutinio darbo užmokesčio ir priteisė atsakovei iš ieškovės 650 Eur netesybų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Tritonia Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – išieškoti iš atsakovės permokėtą sumą visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas nurodė, kad atsakovei nebuvo pateikti atsiskaitymo lapeliai. Tačiau teismas nemotyvavo, kaip ši faktinė aplinkybė buvo atskleista ar įrodyta. Atsakovė dirbo įmonėje ir gavo dokumentus, ieškovė jai išsiuntė skaičiavimų išrašą. Teismas nustatė faktą, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė ieškovei prašymą suteikti jai neapmokamas atostogas nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., šis jos prašymas buvo patenkintas. Tačiau teisme atsakovė nenurodė, kokį laikotarpį ji faktiškai nedirbo ir atostogavo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė reikalavo priteisti iš ieškovės nesumokėtą darbo užmokestį, bet neminėjo apie nebuvimą darbe dėl atostogų savo sąskaita.
14.2. Teismas nenustatė, už kuriuos mėnesius buvo mokamas darbo užmokestis atsakovei, taip pat nenustatė ir mokėjimo kasoje fakto. Todėl ieškovė pateikia duomenis apie atsakovei faktiškai sumokėtas sumas: 1) 2020 m. liepos 28 d. buvo sumokėta 461,79 Eur darbo užmokesčio už liepos mėnesį; 2) 2020 m. rugsėjo 2 d. – 471,62 Eur – už rugpjūčio mėnesį; 3) 2020 m. rugsėjo 10 d. – 300 Eur – už rugpjūčio mėnesį; 4) 2020 m. rugsėjo 24 d. – 171,62 Eur rugsėjo mėnesio priedas prie darbo užmokesčio; 5) 2020 m. rugsėjo 24 d. – 171,62 Eur – išankstinė atlyginimo techninė klaida mokant; 6) 2020 m. spalio 15 d. – 183,77 Eur galutinio atsiskaitymo atleidimo metu.
14.3. Teismas, vertindamas, ar ieškovė yra sumokėjusi atsakovei grynais pinigais 471,62 Eur darbo užmokestį už 2020 m. rugpjūčio mėnesį, neklausė ieškovės, ar buvo raštu pateiktas atsakovės kreipimasis į ieškovę su prašymu ar reikalavimu sumokėti ar grąžinti atlyginimą už rugpjūčio mėnesį, kuris buvo išmokėtas atsakovei per kasą. Teismas pakomentavo ir apskaičiavo atlyginimo išmokas, tačiau neskaičiavo per kasą sumokėtų išmokų, todėl padarė išvadą, kad po mokesčių turėjo būti sumokėta 1 266,87 Eur. Teismas, remdamasis savo skaičiavimais, nustatė, kad, sumokėjus mokesčius, atsakovei turėjo būti išmokėta 1 443,33 Eur. Teismo skaičiavimai nėra teisingi ir neatitinka buhalterinių duomenų. Iš tikrųjų, atskaičius mokėtinus mokesčius, atsakovei buvo sumokėta 1 760,42 Eur, o turėjo būti sumokėta 1 588,80 Eur. Taigi 171,62 Eur yra permokėta dėl techninės banko programos klaidos. Kadangi atsakovė buvo atostogose, kurias pati pripažino, ieškovė jai turėjo sumokėti iš viso 1 443,33 Eur. Taigi atsakovei buvo permokėta net 316,67 Eur (1 760,42-1 443,33).
14.4. Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad apklausti liudytojai dirbo pas ieškovę, vadovaujant atsakovei. Be to, liudytoja B. M. šiuo metu dirba atsakovės sutuoktinio įmonėje, kuriai vadovauja atsakovė. Teismas neįvertino ieškovė pateiktos informacijos, kad liudytojai G. G. skambino atsakovė ir B. M., siekdamos įtikinti ją liudyti teisme. Be to, atsakovė persiuntė G. G. dokumentą, kuriame buvo parašai algai gauti. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Teismas, remdamasis G. G. parodymais, padarė išvadą, kad atsakovei nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad G. G. pripažino nežinanti, ar atsakovė gavo atlyginimą tuo metu ar ne, nes jos nebuvo šalia. Taigi teismas neteisingai įvertino šią situaciją.
14.5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybe, kad atsakovė buvo atleista iš darbo, dalyvaujant Darbo inspekcijos atstovui. Tuo metu atsakovė paaiškino, kad neturi jokių pretenzijų dėl darbo. Šią aplinkybę patvirtino darbo inspektorius T. V.. Ieškovės darbuotojų pasirašyti dokumentai nebuvo siunčiami gauti subsidiją. Kasos dokumentai buvo išsiųsti į UŽT su vadovo parašu, kad iš kasos buvo gaunami pinigai atlyginimams mokėti. Jeigu atsakovė pasirašė dokumentą ir negavo pinigų, tai šiuos teisinius santykius reglamentuoja ne DK, o CK, pagal kurį, šalims susitarus, tai laikoma paskolos sutarties sudarymu. Tačiau atsakovė šia aplinkybe niekada nesirėmė. Liudytoja G. G. turėtų būti dar kartą objektyviai apklausta teisme. Atsakovė buvo netinkama darbuotoja, padariusi ieškovei gana didelę žalą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė T. J. atsiliepimu į ieškovės UAB „Tritonia Group“ apeliacinį skundą, nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovė skundu iš esmės ginčija byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumą ir jų esmę. Ieškovė į bylą neteikė įrodymų ir pirminių dokumentų, kurie pagrįstų jos reikalavimus. Priešingai, ieškovė buvo pasyvi ir nesinaudojo teismo pasiūlymu į bylą teikti papildomus įrodymus ir teikti nuoseklius paaiškinimus. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų netikėti atsakovės ir liudytojos G. G. parodymais. Tiek atsakovės, tiek liudytojos parodymai buvo nuoseklūs ir patikimi. Iš esmės liudytoja patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, jos parodymai buvo patvirtinti ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas, vertindamas liudytojos parodymus, pagrįstai konstatavo, jog pateikti faktai ir nurodytos aplinkybės dėl piniginių lėšų mokėjimo grynaisiais pinigais buvo pateikti tam, jog įmonė galėtų pretenduoti į valstybės garantuojamas subsidijas. Atsakovės ir liudytojų nesieja jokie artimi ir bičiulystės ryšiai. Ieškovės apeliacinio skundo teiginiai apie artimus šalių santykius yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais objektyviai duomenimis.
15.2. Visi ieškovės mokėjimai atsakovei buvo mokami ir atliekami būtent banko pavedimais. Todėl grynųjų pinigų mokėjimo faktas turėjo buvo aiškiai pagrįstas ir įrodytas. Tačiau ieškovė šios aplinkybės neįrodė nei teisme, nei apeliaciniame skunde. Būtent ieškovė privalėjo įrodyti savo ieškinio reikalavimus, tačiau to nepadarė. Atsakovė savo paaiškinimais aiškiai ir detaliai teisme patvirtino aplinkybes dėl darbinių teisinių santykių, mokant darbo užmokestį. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta liudytoja, o jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės paaiškinimus ar rašytinius įrodymus, byloje nėra. Įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas kas neigia, todėl būtent ieškovei, kaip reikalavimus keliančiai šaliai, teko pareiga įrodinėti savo teiginius.
15.3. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė su atsakove privalėjo visiškai atsiskaityti atsakovės atleidimo iš darbo dieną. Todėl teismo sprendimas dėl netesybų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl 171,62 Eur permokos iš atsakovės priteisimo ir patenkintas atsakovės priešieškinis, priteisiant iš ieškovės 191,96 Eur neišmokėtos kompensacijos už neišnaudotas atostogas ir kompensacijos už nedarbingumą dėl ligos (neatskaičius mokesčių) ir 650 Eur netesybų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2020 m. liepos 1 d. su ieškove sudarė darbo sutartį, pagal kurią buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas už 650 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Šalių darbo santykiai truko iki 2020 m. spalio 15 d., kada atsakovė buvo atleista iš darbo jos iniciatyva pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Per šį laikotarpį atsakovė, ieškovės leidimu, nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo išėjusi neapmokamų atostogų. Pasibaigus darbo santykiams, kilo šalių ginčas dėl galutinio atsikaitymo. Ieškovė teigė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. sumokėjo atsakovei 171,62 Eur darbo užmokesčio daugiau, negu atsakovei priklausė pagal darbo sutartį. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad jai nebuvo sumokėtas visas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Nurodė, kad ji pasirašė 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo žiniaraštyje Nr. N2T, pagal kurį jai turėjo būti sumokėta 471,62 Eur grynais pinigais, tačiau ieškovė šių pinigų atsakovei nesumokėjo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
18. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad liudytoją G. G. reikia dar kartą objektyviau apklausti teisme.
20. Pažymėtina, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo detaliai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu ieškovė išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde.
21. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 15 d., liudytoja G. G. teikė savo parodymus. Šio posėdžio metu ieškovės atstovui buvo sudaryta galimybė užduoti klausimus liudytojai ir jis šia galimybe pasinaudojo. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo, kokias naujas aplinkybes liudytoja G. G. galėtų atskleisti, kokius naujus klausimus jai būtų galima užduoti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje esančių dokumentų bei teismo posėdžių garso įrašų pakanka tam, jog būtų galima tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos.
Dėl 471,62 Eur grynųjų pinigų atsakovei (ne)perdavimo fakto
22. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojos G. G. parodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad tiek atsakovė, tiek liudytoja B. M. jai skambino, jog įtikintų liudyti teisme, o B. M. šiuo metu dirba atsakovės sutuoktiniui priklausančioje įmonėje, todėl nepagrįstai pripažino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad 471,62 Eur grynais pinigais pagal 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo žiniaraštį Nr. N2T atsakovei nebuvo sumokėta, įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
23. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
24. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad visą atsakovės darbo ieškovės įmonėje laiką nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. spalio 15 d. darbo užmokestis jai buvo mokamas banko pavedimais į atsakovės sąskaitą. Tik 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo žiniaraštyje Nr. N2T atsakovė savo parašu patvirtino, kad jai grynais pinigais buvo sumokėta 471,62 Eur darbo užmokesčio. Šiame žiniaraštyje be atsakovės pasirašė ir kiti ieškovės darbuotojai: G. G., A. A., S. C., A. M., A. M. ir M. H.. Pagal šį žiniaraštį iš viso buvo sumokėta 2 120,37 Eur. Kasos išlaidų orderį Nr. 2020/09/003, patvirtinantį, kad 2 120,37 Eur buvo išduoti iš kasos darbo užmokesčiui pagal mokėjimo žiniaraštį Nr. N2T, pasirašė įmonės vadovas ir kasininkas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. vasario 25 d., metu liudytojas V. V. P. V. ir teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 15 d., metu liudytoja B. M. patvirtino, kad jie taip pat tik kitame mokėjimo žiniaraštyje pasirašė, jog gavo darbo užmokestį grynais pinigais, tačiau iš tikrųjų nurodytos pinigų sumos jiems nebuvo sumokėtos. Liudytoja G. G. parodė, kad pasirašė tame pačiame žiniaraštyje, kuriame pasirašė ir atsakovė, tačiau žiniaraštyje nurodytos pinigų sumos taip pat negavo.
26. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintu? Kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju? atlikimo taisykliu? 19 punkta?, jeigu kasos is?laidu? orderyje arba moke?jimo z?iniaras?tyje ne?ra pinigu? gave?jo paras?o, laikoma, kad pinigai neis?moke?ti. Nors pries?inga prezumpcija s?iame teise?s akte nei?tvirtinta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą. Tokiu atveju pareiga i?rodyti, kad ginc?ijamos sumos neis?moke?tos, tenka asmeniui, ginc?ijanc?iam ju? gavima? (Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).
27. Nagrinėjamoje byloje atsakovė aplinkybę, kad 471,62 Eur pinigų sumos, nurodytos mokėjimo žiniaraštyje, negavo, be kita ko, įrodinėjo tiek savo paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais (CPK 186, 189 straipsniai). Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi galimu šių liudytojų suinteresuotumu.
28. Pagal kasacinio teismo praktiką šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Taip pat ir aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Civilinėse bylose kaip liudytojai gali būti apklausiami darbdavio darbuotojai ar buvę darbuotojai, jeigu jie žino aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad jie gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu vienos iš šalių interesais ar savo interesais (kad išvengtų atsakomybės už pažeidimus, kad jiems būtų sudarytos geresnės galimybės darbui ar karjerai arba kt.), nėra pagrindas atsisakyti juos apklausti kaip liudytojus, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).
29. Atsakovė ieškovės įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kurie darbuotojai buvo pavaldūs atsakovei, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytojais apklausti buvę darbuotojai dirbo atsakovei vadovaujant, pripažintina neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad atsakovė skambino liudytojai G. G. dėl liudijimo teisme, nepatvirtina galimo šios liudytojos šališkumo ar suinteresuotumo, ji nėra pareiškusi ieškovei jokių reikalavimų, susijusių su darbo santykiais. Liudytoja B. M. ir atsakovė neneigė aplinkybės, kad parodymų davimo metu dirbo kartu atsakovės sutuoktiniui priklausančioje įmonėje. Tačiau pirmosios instancijos teismas tiek B. M., tiek kitų liudytojų parodymus vertino ne izoliuotai, o visų byloje esančių duomenų kontekste.
30. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis G. G. parodymais, neįvertino, jog ši liudytoja nurodė, kad jos nebuvo šalia tuo metu, kai atsakovė pasirašė mokėjimo žiniaraštyje, taip pat teigė, kad ji gavo visą jai skirtą darbo užmokestį.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktos citatos nepaneigia liudytojos parodymų visumos esmės, kuria ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Nors G. G. į ieškovės klausimą atsakė, kad ieškovė nėra jai skolinga darbo užmokesčio, tačiau ji taip pat paaiškino, jog po pasirašymo žiniaraštyje grynųjų pinigų niekada negavusi, be to, supratusi, kad ši pinigų suma buvo „kaip ir subsidija, kad tai lyg ir ne jos pinigai“. Taigi G. G. parodymai patvirtina tas pačias aplinkybes, kurias nurodė atsakovė paaiškinimuose bei kiti liudytojai savo parodymuose, tai yra, kad grynųjų pinigų, kurių gavimą patvirtino savo parašais mokėjimo žiniaraštyje, negavo, o pasirašė ieškovės prašomi, kad darbdavys galėtų pasinaudoti valstybės teikiamomis subsidijomis nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusioms įmonėms.
32. Pažymėtina tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių 2020 m. rugsėjo 2 d. mokėjo savo darbuotojams darbo užmokestį grynaisiais pinigais, nors visą laiką iki tol ir po to darbo užmokestį mokėjo pavedimais per banką. Teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad mokėjimo žiniaraštis su darbuotojų parašais nebuvo teikiamas dėl subsidijų gavimo, o Užimtumo tarnybai buvo išsiųsti kasos dokumentai su vadovo parašu. Tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kokius dokumentus ieškove teikė Užimtumo tarnybai. Be to, šiais savo teiginiais ieškovė iš dalies patvirtino ir atsakovės bei liudytojų nurodomas aplinkybes, kad ieškovė siekė gauti subsidijas, dėl kurių dokumentai pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir yra teikiami Užimtumo tarnybai.
33. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintu? Kasos darbo organizavimo ir kasos operaciju? atlikimo taisykliu? 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Pagal šio nutarimo 7 punktą vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.
34. Nagrinėjamu atveju, nors mokėjimo žiniaraštyje nurodyta, kad darbo užmokestis buvo sumokėtas iš viso septyniems darbuotojams, tačiau Kasos išlaidų orderį, pagal kurį iš įmonės kasos buvo išduota 2 120,37 Eur darbo užmokesčiui, pasirašė tik įmonės vadovas ir kasininkas. Taigi nebuvo laikomasi reikalavimo, kad vienkartinė darbo užmokesčio sumokėjimo suma turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu, tai yra pinigai nebuvo išmokėti kiekvienam darbuotojui pagal atskirą kasos išlaidų orderį.
35. Pažymėtina ir tai, kad Mokėjimo žiniaraštyje Nr. N2T, be atsakovės ir liudytojos G. G., buvo pasirašę dar penki ieškovės darbuotojai. Tačiau ieškovė, turėdama visas galimybes, neprašė teismo kviesti šių darbuotojų liudytojais, galinčiais patvirtinti, kad jiems mokėjimo dokumente nurodytos grynųjų pinigų sumos buvo sumokėtos. Taigi atsakovė įvykdė savo įrodinėjimo pareigą ir savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog visą darbo ieškovės įmonėje laiką darbo užmokestis jai buvo mokamas ne grynais pinigais, bet pavedimais per banką (CPK 186, 189 straipsniai, 197 straipsnio 1 dalis), pagrindė, kad žiniaraštyje nurodyta 471,62 Eur darbo užmokesčio suma jai nebuvo sumokėta (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė, būdama darbdavė ir savo žinioje turėdama visus įmonės buhalterinius dokumentus bei esamų ir buvusių darbuotojų duomenis, atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė liudytojų V. V. P. V., B. M. ir G. G. parodymais nustatytų aplinkybių.
36. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų, nustatytų iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog 471,62 Eur suma grynais pinigais atsakovei 2020 m. rugsėjo 2 d. nebuvo sumokėta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
37. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kaip padarė išvadą, jog atsakovei nebuvo pateikti atsiskaitymo lapeliai, taip pat, kad teismas neatsižvelgė į tai, kokį laikotarpį atsakovė faktiškai nebuvo darbe ir atostogavo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
38. Byloje yra tik vienas ieškovės atsakovei pateiktas atsiskaitymo lapelis už 2020 m. spalio mėnesį. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovei ir kitais mėnesiais buvo teikiami tokie atsiskaitymo lapeliai, ieškovė nepateikė. Taigi nepaneigė atsakovės paaiškinimų, kad atsiskaitymo lapeliai jai kiekvieną mėnesį nebuvo teikiami (CPK 12, 178 straipsniai).
39. Byloje taip pat yra atsakovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymas leisti ją atostogų nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. ir ieškovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas, leidžiantis atsakovei neatvykti į darbą nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Būtent šiais duomenimis apie atsakovės nemokamas atostogas rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kai apskaičiavo ieškovės atsakovei mokėtiną darbo užmokestį, tai yra 450 Eur darbo užmokestį už rugpjūčio mėnesį apskaičiavo už 15 atsakovės dirbtų darbo dienų, o 600 Eur darbo užmokestį už rugsėjo mėnesį apskaičiavo už 20 atsakovės dirbtų darbo dienų. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo apskaičiuota atsakovei mokėtina bendra 1 919,20 Eur darbo užmokesčio suma būtų nustatyta neteisingai (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.