- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- I-4266-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02179-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1).
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
Kameroje vienam asmeniui tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 m², tačiau, pasak pareiškėjos, beveik visose Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose šis reikalavimas buvo pažeistas. Pasak pareiškėjos, ji 2015 m.–2017 m. buvo laikoma Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis, t. y.: kamerose buvo šalta, drėgna, pelėsis, prastas apšvietimas, sanitariniai mazgai neaptverti, išvietė sandariai neužsidarydavo, pareiškėja buvo priversta visą laiką kvėpuoti fekalijų kvapu, dėl tokių laikymo sąlygų, pasak pareiškėjos, pablogėjo jos sveikata, taigi, pareiškėjai priteistina jos prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 6–12).
1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.
2. Pažymėtina, kad pareiškėja visą apgyvendinimo Lukiškių TI-K laikotarpį buvo apgyvendinta sąlygomis, kai asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.
Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
5. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
6. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
7. Dėl kamerų remonto
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
8. Dėl kamerų įrengimo
Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).
Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su 2 pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys – apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinka stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti.
9. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo
Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
10. Dėl ventiliacijos, vėdinimo
Pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
11. Pareiškėja skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, skunde nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjos skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjai ir tokia įtaka sukėlė jai konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjos patirti nepatogumai labiausiai sietini su jos elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
12. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėja I. B. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo apgyvendinta šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 6–12); asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 18–19)):
– 2015 m. rugpjūčio 14 d. I. B. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždaryta į kamerą Nr. 418, plotas - 15,27 m² (1 asmuo kameroje);
– 2015 m. rugpjūčio 15d. – 2015 m. rugpjūčio 16 d. kamera Nr. 418 (1 asmuo kameroje);
– 2015 m. rugpjūčio 17 d. perkelta i kamerą Nr. 421, plotas - 16,86 m² (2 asmenys kameroje);
– 2015 m. rugpjūčio 18 d. – 2015 m. rugsėjo 7 d. kamera Nr. 421 (3 asmenys kameroje);
– 2015 m. rugsėjo 8 d. – 2015 m. rugsėjo 11 d. kamera Nr. 421 (4 asmenys kameroje);
– 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2015 m. rugsėjo 13 d. kamera Nr. 421 (3 asmenys kameroje);
– 2015 m. rugsėjo 14 d. perkelta į kamerą Nr. 409, plotas - 38,33 m², 2 asmenys kameroje, vėliau perkelta į kamerą Nr. 421, plotas - 16,86 m², 3 asmenys kameroje;
– 2015 m. rugsėjo 15 d. kamera Nr. 421 (4 asmenys kameroje);
– 2015 m. rugsėjo 16 d. perkelta į kamerą Nr. 418, plotas - 15,27 m² (2 asmenys kameroje);
– 2015 m. rugsėjo 17 d. – 2015 m. rugsėjo 23 d. kamera Nr. 418 (4 asmenys kameroje);
– 2015 m. rugsėjo 24 d. perkelta į kamerą Nr. 416, plotas - 27,66 m² (1 asmuo kameroje);
– 2015 m. rugsėjo 25 d. – 2015 m. rugsėjo 3 d. kamera Nr. 416 (4 asmenys kameroje);
– 2015 m. lapkričio 4 d. kamera Nr. 416 (3 asmenys kameroje);
– 2015 m. lapkričio 5 d. – 2015 m. gruodžio 3 d. kamera Nr. 416 (4 asmenys kameroje);
– 2015 m. gruodžio 4 d. kamera Nr. 416 (3 asmenys kameroje);
– 2015 m. gruodžio 5 d. – 2015 m. gruodžio 9 d. kamera Nr. 416 (4 asmenys kameroje);
– 2015 m. gruodžio 10 d. perkelta į kamerą Nr. 424, plotas - 25,21 m² (1 asmuo kameroje);
– 2015 m. gruodžio 11 d. – 2015 m. gruodžio 15 d. kamera Nr. 424 (4 asmenys kameroje);
– 2015 m. gruodžio 16 d. kamera Nr. 424 (5 asmenys kameroje);
– 2015 m. gruodžio 17 d. kamera Nr. 424 (4 asmenys kameroje);
– 2015 m. gruodžio 18 d. perkelta į kamerą Nr. 409, plotas - 38,33 m² (1 asmuo kameroje);
– 2015 m. gruodžio 19 d. – 2015 m. gruodžio 30 d. kamera Nr. 409 (4 asmenys kameroje):
– 2015 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. sausio 6 d. kamera Nr. 409 (5 asmenys kameroje);
– 2016 m. sausio 7 d. kamera Nr. 409 (6 asmenys kameroje);
– 2016 m. sausio 8 d. kamera Nr. 409 (5 asmenys kameroje);
– 2016 m. sausio 9 d. – 2016 m. sausio 12 d. kamera Nr. 409 (6 asmenys kameroje);
– 2016 m. sausio 13 d. kamera Nr. 409 (5 asmenys kameroje);
– 2016 m. sausio 14 d. kamera Nr. 409 (4 asmenys kameroje);
– 2016 m. sausio 15 d. – 2016 m. sausio 22 d. kamera Nr. 409 (6 asmenys kameroje);
– 2016 m. sausio 23 d. – 2016 m. sausio 25 d. kamera Nr. 409 (7 asmenys kameroje);
– 2016 m. sausio 26 d. – 2016 m. sausio 27 d. kamera Nr. 409 (6 asmenys kameroje);
– 2016 m. sausio 28 d. – 2016 m. sausio 31 d. kamera Nr. 409 (7 asmenys kameroje);
– 2016 m. vasario 1 d. kamera Nr. 409 (6 asmenys kameroje);
– 2016 m. vasario 2 d. kamera Nr. 409 (5 asmenys kameroje);
– 2016 m. vasario 3 d. – 2016 m. vasario 7 d. kamera Nr. 409 (7 asmenys kameroje);
– 2016 m. vasario 8 d. perkelta į kamerą Nr. 417, plotas - 18,54 m² (2 asmenys kameroje);
– 2016 m. vasario 9 d. – 2016 m. vasario 12 d. kamera Nr. 417 (3 asmenys kameroje);
– 2016 m. vasario 13 d. – 2016 m. vasario 21 d. kamera Nr. 417 (4 asmenys kameroje);
– 2016 m. vasario 22 d. – 2016 m. vasario 24 d. kamera Nr. 417 (3 asmenys kameroje);
– 2016 m. vasario 25 d. išvyko į Panevėžio pataisos namus.
2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 134:2015, atliko tiesioginę periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437, be kita ko, nurodė: kameroje Nr. 418 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vėdinimo sąlygos, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; Lukiškių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas, tai atitiko HN 134:2015 reikalavimus; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų sudaręs 2015 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 575/18-298 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“; nusiprausti Lukiškių TI-K galima ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, tai atitiko HN 134:2015 44 punkto reikalavimą; Lukiškių TI-K naudojami skalbiniai skalbiami ne įstaigos skalbykloje, dėl skalbinių skalbimo 2016 m. sausio 4 d. sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus skalbykla“; švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias kameras, laikomi korpusuose jiems skirtose švariose uždarose spintose; gyventojų asmeniniai drabužiai skalbiami centralizuotai; minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, Lukiškių TI-K pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodomi dezinfekavimo duomenys; Lukiškių TI-K parengta bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų valymo tvarka; nustatyta, kad I korpuse esančias paskirstymo kameras tvarko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojų pareigas, kitas gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti jose apgyvendinti asmenys; gyvenamųjų patalpų tvarkymui išduodamos valymo priemonės (šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėliai, šluostės, kibirai, valikliai); gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos iš gyvenamųjų patalpų šalinamos dienos pabaigoje arba esant poreikiui per buitinių atliekų surinkimo šachtas, iki perdavimo vežėjui laikomos buitinių atliekų konteineriuose, tam skirtoje saugojimo aikštelėje; dėl buitinių atliekų išvežimo 2015 m. gruodžio 30 d. sudaryta sutartis su UAB „Ekonovus“ (b. l. 14-16).
3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-261, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 25–27).
4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 14–16).
5. Remiantis pareiškėjos sveikatos istorijos kopija: pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 15 d. skundėsi nemiga, nerimu, kaulų laužymu, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant narkotines medžiagas, ir abstinencija, paskirtas gydymas (b. l. 52); pirminės gydytojų apžiūros metu Lukiškių TI-K 2015 m. rugpjūčio 17 d. nustatyta, kad pareiškėja skundėsi abstinencijos būkle vartojant narkotines medžiagas, ji sirgusi pleurito (dėl šios ligos operuota), hepatitu C (apie 1997 m.), pareiškėja turi žalingų įpročių – tai yra rūkymas ir narkotikų vartojimas (nuo 1994 m., paskutinį kartą vartojo 2015 m. rugpjūčio 13 d. – heroiną ir vaistus „clonazepam“ (b. l. 49), dermatovenerologo konsultacijos metu nustatyti autoagresijų randai kairiajame dilbyje (b. l. 53), psichiatro konsultacijos metu diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, abstinencijos būklė (ligos kodas F11.3), paskirtas gydymas (b. l. 53–54); 2016 m. vasario 26 d. pirminės apžiūros metu Panevėžio pataisos namuose pareiškėja diagnozuota: narkomanija (heroinas), psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant narkotines medžiagas, emociškai nestabilaus tipo asmenybė, autoagresijos epizodai, taip pat letinė obstipacija (b. l. 62).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja I. B. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
2. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėja I. B. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikoma tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjos, jai laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes ji buvo laikoma pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes I. B. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 6-12).
Pabrėžtina, jog pareiškėja I. B. Lukiškių TI-K buvo nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 6-12)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikoma pareiškėja I. B. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose laikomiems asmenims ploto netrūko. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1721-502/2017). Teismas įvertina, kad pareiškėjai ploto pagal teisės aktus pakako.
3. Pareiškėja I. B. nurodė, kad ji taip pat buvo laikoma Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis, t. y.: kamerose buvo šalta, drėgna, pelėsis, prastas apšvietimas, sanitariniai mazgai neaptverti, išvietė sandariai neužsidarydavo, pareiškėja buvo priversta visą laiką kvėpuoti fekalijų kvapu, dėl tokių laikymo sąlygų, pasak pareiškėjos, pablogėjo jos sveikata. Teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 2, 3, 4 punktus), konstatuoja, kad pareiškėjos nusiskundimai dėl minėtų laikymo sąlygų yra nepagrįsti, išskyrus dėl sanitarinio mazgo neatitvėrimo. Tačiau dėl fekalijų kvapo pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad jai būtent dėl to pablogėjo sveikata. Priešingai – teismas nustatė, kad pareiškėja savo sveikatą žalojo vartodama narkotines medžiagas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą), o, esant duomenims, kad kamerose vėdinimo sąlygos atitiko reikalavimus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), darytina išvada, kad dėl kvapų pareiškėja nepatyrė jokios žalos.
4. Kita vertus, teismas konstatuoja, kad dėl sanitarinio mazgo neatitvėrimo pareiškėjos teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista. Tačiau teismas pabrėžia ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012). Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.
Įvertinus pareiškėjai padarytų pažeidimų pobūdį, mastą ir intensyvumą bei tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjai dėl netinkamų kalinimo sąlygų kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Pareiškėja iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jai buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjai už patirtą neturtinę žalą. Tokią poziciją teismas pagrindžia iš esmės identiška savo aplinkybėmis administracine byla, kurioje net buvo vertinta, kad pareiškėjui trumpą laiką trūko kameros ploto (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1423-442/2017).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti pareiškėjos I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) teisės į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 24 d. pažeidimą.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.