- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- A-1423-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03193-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- I. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas teigė, kad Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, jose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, prastas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, krito tinkas, veisėsi pelėsis. Kamerose nebuvo inventoriaus švarai palaikyti (šluotų, semtuvų ir t. t.). Nebuvo sąlygų džiovintis išsiplautus rūbus ir kopėtėlių užlipti ant lovų. Sanitariniai mazgai buvo neatitverti nuo bendros kamerų erdvės ir neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kamerose nebuvo įrengtų pagalbos mygtukų. Pareiškėjui per mažai būdavo išduodama tualetinio popieriaus, dantų šepetukų, muilo, skutimosi peiliukų. Duše buvo galima praustis tik vieną kartą per savaitę. Dušų grindų danga buvo slidi. Pasivaikščiojimui gryname ore buvo skirta tik 1 val. per dieną. Pasivaikščiojimų kiemeliai buvo per maži, netinkamai įrengti. Laikino sulaikymo, kratos ir karantino kameros buvo netinkamai įrengtos, kadangi jose buvo prastas apšvietimas, ventiliacija, kameros buvo be langų, jose buvo šalta, drėgna, tamsu ir purvina, o šalto vandens kranas buvo įrengtas tiesiai virš atviros tualeto kanalizacijos. Minėtose kamerose rūkantys asmenys laikyti kartu su nerūkančiaisiais. Pareiškėjui taip pat buvo išduota netinkama patalynė, pagalvės, čiužiniai. Pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą. Išėjęs į laisvę, jis blogai jautėsi, turėjo kreiptis į medikus, psichiatrą, gėrė vaistus. Todėl teigė patyręs neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas į laisvės atėmimo įstaigą atvyko 2015 m. kovo 13 d. ir buvo periodiškai laikytas iki 2015 m. spalio 26 d. Jis buvo kamerose, kuriose jam teko nuo 3,33 kv. m iki 21,2 kv. m ploto, todėl pareiškėjui tik 5 dienas teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta teisės aktuose. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Šiaulių TI buvo pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) įsigaliojimo. Nurodė, kad už kamerų valymą atsakė patys nuteistieji, valymo inventorius bei priemonės pagal prašymus kalinamiems asmenims buvo išduodami. Kamerų remontas buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose Šiaulių TI kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Jis nuo bendros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo užtikrinama teisė ne rečiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Šiaulių TI dušų patalpos suremontuotos 2015 m. pradžioje, tuomet sudėti ir kilimėliai. Suimtiesiems (nuteistiesiems) Šiaulių TI nustatyta 1 val. pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių TI ant stogo įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Suimtieji (nuteistieji) daiktais aprūpinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos). Šiaulių TI išduodama patalynė nuolat skalbiama ir dezinfekuojama, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. atliktų patikrinimų metu pažeidimai šiuo aspektu nenustatyti. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai, o nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Pabrėžė, kad priėmimo-paskirstymo patalpose nerūkoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI metu buvo rūkantis asmuo. Vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje buvo taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikytas nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. spalio 26 d. ir iš esmės 5 dienas buvo kalintas sąlygomis, pažeidusiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui.
Teismas atkreipė dėmesį į Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo aktą Nr. EP-406, kuriame užfiksuota, jog Šiaulių TI gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais. Tačiau atsakovo atstovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad jis buvo laikytas pažeidžiant reikalavimus sanitarinio mazgo įrengimui, todėl teismas konstatavo, jog Šiaulių TI pažeidė Higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių TI kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (pažeisti Higienos normos HN 76:2010 54, 59 p.); pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti viršutinius drabužius (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 64 p.); Šiaulių TI dušų patalpoje grindų danga (plytelės) slidi (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 39.4 p.).
Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateiktas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis sutiko būti laikomas kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių TI neteisėtas veikimas (neveikimas) dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis nenustatytas.
Teismas pabrėžė, kad Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. pažymoje Nr. 62/08-1113 nurodyta, jog Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis skirtingas (nuo 17,31 kv. m iki 23,43 kv. m); 2013 m. pabaigoje buvo perdengti visi pasivaikščiojimo kiemeliai, uždėti stogai pasislėpti nuo kritulių, kurie įrengti iš šiferio, neturinčio kenksmingų medžiagų (t. y. be asbesto), sutvarkyta lietaus kanalizacija; pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 užfiksuota, kad tikrinimo metu pasivaikščiojimo kiemeliai buvo švarūs. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 pažymėta, jog vedami pasivaikščiojimo kiemelių (kaip ir kitų patalpų) atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai. Remdamasis šiais duomenimis, teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl netinkamos pasivaikščiojimo vietos įrengimo.
Teismas pažymėjo, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punkte įtvirtina, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014–2015 m. patikrinimo aktuose užfiksuota, kad valymo inventorius švarus, tvarkingas, laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims išduodamas pagal jų žodinius prašymus. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI netinkamai vykdomos Higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatos.
Teismas pabrėžė, kad Aprūpinimo normose numatytos suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos aprangos, patalynės ir asmens higienos priemonių normos (pvz., vyrams išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus ir 100 g tualetinio muilo 1 mėnesiui, 2 vnt. rankšluosčių metams). Pareiškėjas neneigė, kad šiuos reikalavimus Šiaulių TI vykdė. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo kiekio higienos priemonių išdavimo vertino kaip nepagrįstus.
Teismas priėjo išvados, kad dėl nustatytų pažeidimų nebuvo pakenkta pareiškėjo sveikatai. Teismo nuomone, nors nagrinėjamu atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas nėra padarytas, pripažintina, kad Šiaulių TI Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai. Įvertinęs, kad pareiškėjas Šiaulių TI per mažo ploto sąlygomis buvo laikomas neilgai (5 dienas), minimalios ploto normos, turėjusios tekti pareiškėjui, pažeidimas buvo nežymus (trūko tik 0,27 kv. m), teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už patirtą žalą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nesutinka su jam tekusio kameros ploto nustatymo būdu (bendrą kameros plotą, įskaitant baldus ir sanitarinį mazgą, padalijant iš kalinamų asmenų skaičiaus). Pažymi, kad teismas konstatavo įvairius jo kalinimo sąlygų pažeidimus (privatumo ir kt.), bet į juos neatsižvelgė vertindamas patirtos neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas teigia, kad jis Šiaulių TI 8 mėnesius kiekvieną dieną praleido netinkamomis sąlygomis, prilygusiomis kankinimui ir nežmoniškam elgesiui, todėl akivaizdu, jog buvo pagrindas neapsiriboti vien jo teisių pažeidimo pripažinimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovo atstovo nuomone, patekus į Šiaulių TI, yra natūralu asmeniui patirti daugiau ar mažiau nepatogumų ar streso. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimą.
Pareiškėjas nesutinka su tokiu sprendimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vienam asmeniui tekusį kameros plotą ir, vertindamas jo patirtos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į kitus byloje nustatytus kalinimo sąlygų pažeidimus.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, išaiškinta, kad iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Įsakymas Nr. V-124 neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m) neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 5 dienas kalėjo per mažo ploto sąlygomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenimis apie pareiškėjo kalinimo kamerų plotą ir jose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. spalio 26 d., (I t., b. l. 127–131), pripažįsta, kad pareiškėjui iš esmės 5 dienas teko 3,33 kv. m ploto. Todėl konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių TI kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti buvo labai nešvarios (pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 54, 59 p.); pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti viršutinius drabužius (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 64 p.); Šiaulių TI dušo patalpoje grindų danga slidi (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 39.4 p.).
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištyrusi bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus dėl šių pareiškėjui padarytų pažeidimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl minėtų pareiškėjui padarytų pažeidimų ir išsamiau dėl to nepasisako.
Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akto Nr. EP-153 (I t., b. l. 86–89) nustatyta, kad kameroje Nr. PK-2, kurioje pareiškėjas ginčo laikotarpiu atvykęs į Šiaulių TI laikytas 8 kartus po kelias valandas, buvo per mažas dirbtinis apšvietimas (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 22 p.). Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 m. lapkričio 26 d. pažymoje Nr. 62/08-1113 (I t., b. l. 158–161) nurodyta, kad paskirstymo kamerose sanitarinis mazgas yra neatitvertas nuo bendros kamerų erdvės. Todėl konstatuotina, kad kameroje Nr. PK-2 pareiškėjas turėjo naudotis nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 (I t., b. l. 70–74) užfiksavo, kad kamera Nr. 82, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2015 m. rugpjūčio 31 iki 2015 m. rugsėjo 2 d., ir kamera Nr. 27, kurioje pareiškėjas laikytas 2015 m. spalio 16–26 d., atitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, o kameroje Nr. 97, kurioje pareiškėjas laikytas 2015 m. rugsėjo 28–30 d., nustatytas per mažas dirbtinis apšvietimas, ant lubų virš sanitarinio mazgo išplitęs pelėsis, luposi dažai (pažeisti Higienos normos HN 76:2010 22, 56 ir 62 p.). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 (I t., b. l. 75–78) nustatyta, kad kamera Nr. 82 atitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus, o kameroje Nr. 100, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., luposi dažai, nuo lubų byrėjo tinkas (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 62 p.). Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-395 (I t., b. l. 94–95) užfiksavo, kad kameros Nr. 97 tualete sienos be apdailos, danga nėra lengvai valoma ir dezinfekuojama, kameroje reikalingas paprastasis remontas (pažeisti Higienos normos HN 76:2010 28 ir 62 p.), sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos.
Šiaulių TI nurodė, kad gyvenamosiose kamerose sanitariniai mazgai atitverti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, dėl to asmens privatumas naudojantis sanitariniu mazgu yra užtikrinamas. Tačiau bylos duomenys iš dalies paneigia šią Šiaulių TI nurodytą aplinkybę, kadangi, kaip minėta, nustatyta, jog sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas kameroje Nr. 97. Visgi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad visose gyvenamosiose kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo bendros kameros erdvės. Šiaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus dalyje kitų laisvės atėmimo įstaigos kamerų, šio sanitarinio mazgo įrengimo trūkumo nenustatė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad kitose kamerose pareiškėjas turėjo naudotis nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu.
Šiaulių TI neneigia aplinkybės, kad signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpose (kamerose) Šiaulių TI nėra įrengti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad kameroje (gyvenamojoje kameroje) turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr.R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalyje taip pat rekomenduojama laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Kita vertus, nors pareiškėjas ir tikino, kad dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas į duris belsti šaukštu, jis tinkamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus. Be to, pareiškėjas teikia prieštaringus paaiškinimus, t. y. nors jis ir skundėsi pagalbos mygtukų neįrengimu, kaip efektyvia kliūtimi siekiant prisikviesti laisvės atėmimo įstaigos prižiūrėtojus, tuo pačiu jis skundėsi ir tuo, jog prižiūrėtojų yra nuolat stebimas, kas suponuoja galimybę, kad jis juos galėjo prisikviesti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nekonstatuotinas.
Taigi nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI 5 dienas buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis (nors turėjo tekti bent 3,6 kv. m ploto, tačiau teko 3,33 kv. m ploto). Kameroje Nr. PK-2, kurioje pareiškėjas laikytas 8 kartus po kelias valandas, ir kameroje Nr. 97, kurioje pareiškėjas laikytas 2015 m. rugsėjo 28–30 d., buvo pažeista jo teisė į privatumą jam naudojantis tualetu, neatskirtu nuo bendros kameros erdvės. Kameroje Nr. PK-2 buvo per mažas dirbtinis apšvietimas (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 22 p.). Kameroje Nr. 97 buvo nustatytas per mažas dirbtinis apšvietimas, ant lubų virš sanitarinio mazgo buvo išplitęs pelėsis, luposi dažai, tualete sienos be apdailos, danga nebuvo lengvai valoma ir dezinfekuojama, buvo reikalingas paprastasis remontas (pažeisti Higienos normos HN 76:2010 22, 28, 56 ir 62 p.). Kameroje Nr. 100, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. balandžio 1 d., luposi dažai, nuo lubų byrėjo tinkas (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 62 p.). Kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti buvo labai nešvarios (pažeisti Higienos normos HN 76:2010 54, 59 p.). Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti viršutinius drabužius (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 64 p.). Šiaulių TI dušų patalpoje grindų danga (plytelės) buvo slidi (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 39.4 p.). Dėl nustatytų pažeidimų konstatuotina, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, todėl pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012). Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.
Įvertinus pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, mastą ir intensyvumą bei tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų kilo ilgalaikių neigiamų pasekmių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Todėl teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo I. V. (I. V.) apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.