Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. L. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-395-902/2016 pagal ieškovo N. L. V. ieškinį atsakovei VšĮ ,,Panevėžio kolegijai“, trečiajam asmeniui Valstybiniam studijų fondui dėl už studijas sumokėtos kainos kompensavimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas N. L. V. prašė priteisti iš atsakovo 1506 Eur kompensaciją už studijas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog besimokydamas VšĮ ,,Panevėžio kolegija“ valstybės nefinansuojamoje vietoje, atsakovei už studijas penkiais mokėjimo nurodymais sumokėjo 5200 Lt (1506,02 Eur) (2012 12 17 - 1300 Lt; 2013-07-03 - 1300 Lt; 2014-05-09 -730 Lt; 2014-05-30 - 570 Lt; 2014-06-09 - 1300 Lt). Panevėžio kolegija, vadovaudamasi „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašu" (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-20 nutarimu Nr. 1504) ir Panevėžio kolegijos „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo administravimo tvarkos aprašu" (patvirtintas kolegijos Akademinės tarybos 2013-12-18 nutarimu Nr. V-4-12) privalėjo ieškovui kompensuoti aukščiau įvardintą pinigų sumą, sumokėtą kolegijai už studijas. 2015-02-04 ieškovas kreipėsi į VšĮ ,,Panevėžio kolegija“ su prašymu pakoreguoti Kolegijos neteisingai sudarytą asmenų, už mokamas studijas galinčių gauti kompensacijas, sąrašą, jį į sąrašą įrašyti ketvirtuoju numeriu ir pakoreguotą sąrašą nusiųsti Valstybiniam studijų fondui, kad jam būtų kompensuota už studijas sumokėta kaina, tačiau kolegija tai padaryti atsisakė. Mano, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas nesutinka, kad jam 2013-06-21 buvo užfiksuotas akademinis įsiskolinimas, nes sudarant aukščiau įvardintą sąrašą už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. jam nebuvo fiksuotas joks akademinis įsiskolinimas ir ieškovas visiškai atitiko kriterijus, numatytus „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašo" (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-10-20 nutarimu Nr. 1504) 4 punkte ir Panevėžio kolegijos „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo administravimo tvarkos aprašo (patvirtintas 2013-12-18 Kolegijos Akademinės tarybos nutarimu Nr. V4-12) 8.1. punkte. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1504 „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašo" 1 ir 4 punktuose ir Panevėžio kolegijos analogiško aprašo 3 ir 4 punktuose nurodoma, kad studijų kainos kompensavimo laikotarpis yra dveji metai, ieškovo atveju nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., aukštesnę įstatymo galią turinčio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1504 patvirtinto „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašo" 4 punkte įtvirtinta nuostata: „Teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą turi valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigęs asmuo, kuris, aukštajai mokyklai sudarant valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą, neturi akademinių skolų, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis ne mažesnis už atitinkamos aukštosios mokyklos, atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkį, išskyrus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis“. Panevėžio kolegija savo 2015-03-27 atsisakyme koreguoti sąrašą Nr. VI1-91 nurodo, kad nustatydama ieškovo vidurkį, vadovavosi Panevėžio kolegijos „Valstybės finansuojamų studentų 1 metų studijų rezultatų palyginimo ir studentų rotacijos procedūrų nustatymo tvarkos aprašu", patvirtintu Akademinės tarybos (redakcija 2013-12-18 Nr. V4-12), tačiau šio aprašo nuostatos gali būti taikomos tik studentams, studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose ir negali būti taikomos studentams, turintiems teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą, studijavusiems valstybės nefinansuojamose vietose. Panevėžio kolegijos patvirtinto „Valstybės finansuojamų studentų 1 metų studijų rezultatų palyginimo ir studentų rotacijos procedūrų nustatymo tvarkos aprašo" nuostatų perkėlimas į Kolegijos „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo administravimo tvarkos aprašą" (8.1p.) yra neteisėtas ir negali būti taikomas, skaičiuojant ieškovo, kaip studijavusio valstybės nefinansuojamoje vietoje, vidurkį. Laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. ieškovo vidurkio skaičiavimas už 2013 m. pavasario semestrą rezultatų įvertinimo suvestinėje pateiktas su įsiskolinimu, o turi būti be įsiskolinimo, nes sąrašas asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėtą kainą, sudarytas 2014 m. spalio 1 d., o patvirtintas potvarkiu Nr. SS7-109 - 2014 m. spalio 15 d. Ieškovo 2013 m. pavasario vidurkis buvo 8,76 balo [(9x24+8x9+10x3);36 = 8,83; (8,33+8,83+9,08+8,80=8,76)]. Ieškovo mokymosi laikotarpiu 2012-2014 metais vidurkis yra 8,76, todėl jis į asmenų, už mokamas studijas galinčių gauti kompensaciją, privalėjo būti įrašytas ketvirtuoju, o ne septintuoju, todėl minėtas sąrašas yra neteisingas. Prašė priteisti 1506 Eur kompensaciją už studijas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš N. L. V. 7,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Nurodė, kad atsakovė, atsisakydama kompensuoti ieškovui už studijas, vadovavosi Panevėžio kolegijoje studijas reglamentuojančiais teisės aktais (studijų reglamentu, aprašu), kurie teismo vertinimu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimui Nr. 1504 Dėl už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašui. Atkreipė dėmesį, jog teisės aktais, kurie reglamentuoja už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarką, siekiama sumokėtas įmokas grąžinti tik pažangiems (geriausių studijų rezultatų pasiekusiems) studentams, kurie neturi akademinių skolų, įskaitant ir tuos studentus, kurie mokymosi skolas persilaikę nustatyta tvarka ir terminais. Šiuo atveju, ieškovas 2012/2013 metų pavasario semestre be pateisinamos priežasties 2013-06-04 neatvyko laikyti dalyko Socialinio darbo su individu, grupe ir bendruomene egzamino ir tai buvo užfiksuota dalyko egzamino žiniaraštyje. Vadovaujantis Panevėžio kolegijos studijų reglamento 15.3.2. punktu „studentas laikomas turinčiu akademinę skolą, jeigu be svarbių priežasčių nepasinaudoja vieno pakartotinio atsiskaitymo teise per 5 darbo dienas po sesijos pabaigos." (http://panko.lt/studijuojantiems/studiios/59-studiiu-reglamentas.html). To paties Reglamento 15.4. punktas nurodo, kad „studento akademinės skolos fiksuojamos 6 darbo dieną semestrui pasibaigus." Tokiu būdu sprendė, jog visiškai pagrįstai 2013 m. birželio 21 d. buvo užfiksuotas ieškovo, kaip studento, akademinis įsiskolinimas. Kadangi ieškovas akademinę skolą likvidavo jau pasibaigus 5 darbo dienų po sesijos pabaigos laiko tarpui, t.y. tik 2013-09-24 (po to, kai buvo užfiksuoti semestro rezultatai), tokiu būdu, pagrįstai į sąrašą jis buvo įtrauktas kaip studentas, kurio vidurkis yra mažesnis už akademinės grupės vidurkį (sumažinant jo svertinį vidurkį, akademinį įsiskolinimą prilyginant 0). Nurodė ir tai, kad ieškovui likvidavus įsiskolinimą po to, kai jau buvo užfiksuoti semestro rezultatai ir nemažinant jo vidurkio, dėl nesąžiningos konkurencinės kovos nukentėtų kiti studentai, kurie neturėjo akademinių skolų ir visus egzaminus išsilaikė nustatytu laiku. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, dėl ko jis negalėjo persilaikyti egzamino numatyto 5 darbo dienų po sesijos pabaigos laiko tarpu, neginčijo nustatytos akademinio įsiskolinimo užfiksavimo tvarkos, kartu nustatyto 5 dienų termino (po sesijos), neginčijo 2 metų nustatyto grupės svertinio vidurkio, taipogi ginčo objektu nebuvo tapusi ieškovo vieta vardiniame studentų sąraše, ieškovas nenuginčijo 2014-10-15 potvarkio dėl už studijas sumokėtos kainos kompensavimo.

Apeliaciniu skundu ieškovas N. L. V. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nenurodė, kuriomis LR Vyriausybės 2010-10-20 nutarimu Nr. 1504 patvirtinto „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašo" nuostatomis vadovavosi bei netinkamai taikė minėto nutarimo nuostatas. Teismas taip pat netinkamai įvertino ginčo esmę, neįvertino visų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų. Ieškovas nurodo, kad jo studijų laikotarpis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. ir likę su studijų metai 2012/2013. Teigia, kad reiktų remtis Studijų Reglamento 14.5 punktu, kur teigiama, kad ištęstinėse studijose studijuojantys gali būti egzaminuojami kitu laiku. Atsakovė, 2013 m. birželio mėn., vykdydama semestro ieškovo vidurkio paskaičiavimą, pagal svertinį vidurkį įrašė – 0, kai studijų Reglamentas reikalauja įrašyti „neatvyko“ ir 2014 m. spalio mėn. darydama rotaciją už du metus perkėlė ieškovo vidurkį iš 2013 m. birželio mėn., kuris net pagal reglamentuojamus dokumentus buvo nebaigtas, nes ieškovas buvo nelaikęs egzamino. Atsakovė, skaičiuodama ieškovo studijų suminį vidurkį už du studijų metus (2012-2014) nesivadovavo dokumentais, kurie reglamentuoja už studijas sumėtos kainos kompensavimą, nesilaikė ir Studijų Reglamento. Teismas nepagrindė savo išaiškinimų dėl vidurkio skaičiavimo už kiekvieną semestrą, nes Apraše yra įtvirtinta ir nurodyta, kad „..studijų vidurkis skaičiuojamas už visą laikotarpį“. Ieškovo atveju – nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. ir vidurkis skaičiuojamas pagal ieškovo turimus rezultatus 2014 m. spalio 1 d. buvo 8,76 balo. Ieškovo atveju turėtų būti taikomas Studijų Reglamentas 2013-12-18, Nr. V4-12 „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo administravimo tvarkos aprašas“, ne valstybės finansuojamiems studentams taikomas 2013-12-18 Nr. V4-12 „Valstybės finansuojamų studentų 1 metų studijų rezultatų palyginimo ir studentų rotacijos procedūrų nustatymo tvarkos aprašas". Ieškovas ginčijo VŠĮ „Panevėžio kolegijos“ sąrašą ir vidurkio nustatymą administracine tvarka. Valstybiniam studijų fondui 2014-11-06 ginčijo katedros vedėjos potvarkį, kad neteisėtai vykdomas SDn-10 grupės absolventų sąrašo sudarymas gauti kompensaciją už studijas. Be to, su minėtu potvarkiu ieškovas nebuvo supažindintas. Teismas nurodė, kad atsakovės vidaus dokumentai neprieštarauja LR Vyriausybės nutarimui, tačiau šio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais. Dėl intensyvaus darbo grafiko neturėjo galimybės atvykti į egzaminą paskirtą dieną, apie tai informavo dalyko dėstytoją, o egzaminą laikė kitu laiku, kaip sutarė su dalyko dėstytoju. Ieškovo išlaikytas dalyko egzaminas 2013 m. rugsėjo 24 d. neprieštarauja VŠĮ Panevėžio kolegijos Kompensavimo administravimo tvarkos aprašo 10 punkto nuostatai: duomenys fiksuojami spalio 1 dienai. Atsakovė vykdė 2013 m. birželio mėn. paskaičiavimo ir palyginimo procedūras, sudarė sąrašus, todėl jų neteisėta veika prieštarauja LR Vyriausybės sprendimams ir jų pačių priimtiems dokumentams. Mano, kad atsakovė privalėjo vadovautis tik Vyriausybės patvirtintu Aprašu, o ne atsakovės vidaus mokymosi tvarkai priimtais dokumentais.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas studijas baigė ir gavo profesinio bakalauro diplomą 2014 m. birželio 20 d., todėl neteisingai teigia, kad jo studijų laikotarpis tęsėsi iki 2014 m. spalio 1 d. Skunde neteisingai skaičiuojami studijų metai: kaip du studijų metus ieškovas įvardija 2012/2013, šiuo atveju reikia skaičiuoti studijų metus, o ne kalendorinius metus. Skunde akcentuojamas terminas – 2014 m. spalio 1 d., tačiau kiekvieno semestro rezultatai fiksuojami 6 darbo dieną semestrui pasibaigus, todėl 2013 m. birželio 21 d. buvo fiksuotas ieškovo akademinis įsiskolinimas. Dėl ketinimo kitu metu laikyti egzaminą nesikreipė, nepateikė jokių dokumentų ir argumentų dėl ko jam reikėtų atidėti egzaminą ar leisti jį laikyti kitu laiku. Nėra katedros vedėjos potvarkio, leidžiančio laikyti egzaminą kitu negu numatyta laiku. Todėl darytina išvada, kad ieškovas dėl nepateisinamos priežasties neatvyko laikyti egzamino. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad žiniaraštyje jam įrašytas žodis „skola“, nes ieškovas supainiojo semestro suvestinę sau žiniaraščiu. Žiniaraštyje aiškiai parašyta „neatvyko“, o semestro suvestinėje pastaboms skirtame laukelyje parašyta pastaba „1 skol.“. 2014 spalio 15 d. ieškovas jau nebuvo atsakovės studentas ir katedros vedėja neprivalėjo jo supažindinti su potvarkiu. Nuasmeninta informacija apie studijų kainos kompensavimą buvo paskelbta kolegijos tinklalapyje. Pažymi, kad Valstybės finansuojamų studentų 1 metų studijų rezultatų palyginimo ir studentų rotacijos procedūrų nustatymo tvarkos aprašas yra skirtas ir studentų, studijuojančių valstybės nefinansuojamuose studijų vietose, galimybėms užimti laisvas valstybės finansuojamas studijų vietas nustatyti. Kito teisės akto, reglamentuojančio svertinių studijų rezultatų vidurkį nėra. Todėl 2012/2013 m. pavasario semestre ieškovui vidurkis ir buvo apskaičiuotas įvertinus minėto teisės akto nuostatas. Ieškovas nei pateiktu ieškiniu, nei anksčiau neginčijo 2014-10-15 Panevėžio kolegijos Socialinių mokslų katedros vedėjos potvarkio Nr.SS-109 „Dėl už studijas sumokėtos kainos kompensavimo“, šis potvarkis yra galiojantis, todėl juo būtina vadovautis sprendžiant šį ginčą. Nurodo, kad ieškovas į sąrašą nebuvo įtrauktas ne kaip akademinį įsiskolinimą turintis studentas, bet kaip studentas, kurio vidurkis yra mažesnis už akademinės grupės vidurkį. Atsakovė, remdamasi teisės aktais yra nustačiusi žinių patikrinimo tvarką, egzaminų laikymo tvarką, kuri yra privaloma visiems studentams. Ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas, turėjo skolą, laiku jos nelikvidavo, todėl jam neturi būti kompensuojama už sumokėtas įmokas už studijas. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas studentams laiku nelaikyti egzaminų, turėti fiksuotas skolas, jas likviduoti jau po studijų pabaigos ir dar gauti kompensacijas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas jokiais įrodymais, o tik ieškovo samprotavimais ir nuomone bei mano, kad atsakovė sudarydama asmenų, kuriems kompensuojama už studijas sumokėta kaina, sąrašą ir naudodamasi jai suteikta autonomijos teise nustatyti savo studijų tvarką, tinkamai taikė Aprašo nuostatas bei nepažeidė kitų teisės aktų normų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas N. L. V., besimokydamas VŠĮ ,,Panevėžio kolegijoje“ valstybės nefinansuojamoje vietoje, atsakovei už studijas penkiais mokėjimo nurodymais sumokėjo 5200 Lt (1506,02 Eur): 2012-12-17 - 1300 Lt; 2013-07-03 - 1300 Lt; 2014-05-09 -730 Lt; 2014-05-30 - 570 Lt; 2014-06-09 - 1300 Lt) (b.l. 6-10). Ieškovas atsakovės prašė pakoreguoti sudarytą asmenų, už mokamas studijas galinčių gauti kompensacijas, sąrašą, sąraše ieškovą įrašant ketvirtu numeriu, pateiktą sąrašą nusiųsti Valstybiniam studijų fondui, kad būtų kompensuojama už studijas sumokėta kaina, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė, 2015-03-27 raštu kolegija ieškovą informavo, kad ieškovas 2012/2013 metų pavasario semestre, būdamas studentas, be pateisinamos priežasties neatvyko laikyti ,,Socialinio darbo su individu, grupe ir bendruomene“ dalyko egzamino, todėl kolegija, vadovaujantis reglamento 15.3.2 punktu jam užfiksavo akademinę skolą, nes ieškovas be svarbių priežasčių nepasinaudojo vieno pakartotinio atsiskaitymo teise per 5 darbo dienas po sesijos pabaigos (b.l. 11, 12). Ieškovas su tokia atsakovės išdėstyta pozicija nesutiko, nes sudarant aukščiau nurodytą sąrašą už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. ieškovui nebuvo fiksuotas akademinis įsiskolinimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1504 patvirtinto „Už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarkos aprašo" 4 punkte nurodyta, kad teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą turi valstybės nefinansuojamoje vietoje atitinkamą studijų laikotarpį baigęs asmuo, kuris, aukštajai mokyklai sudarant valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems siūloma kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, sąrašą, neturi akademinių skolų, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis ne mažesnis už atitinkamos aukštosios mokyklos, atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkį, išskyrus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis. Už studijas sumokėta kaina kompensuojama pagal aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka sudarytą eilę valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusiems asmenims, pasiekusiems geriausių studijų rezultatų ir atitinkantiems Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus (5 punktas). Didžiausias galimas valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, bendras skaičius nustatomas atsižvelgiant į priėmimo metais aukštųjų mokyklų nustatytas atitinkamų studijų programų studijų kainas (ne didesnes už normines studijų kainas) ir valstybės finansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių ir (ar) gavusių studijų stipendijas atitinkamais priėmimo metais asmenų skaičių. Didžiausias galimas valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų, kuriems gali būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, bendras skaičius – ne daugiau kaip 10 procentų per Aprašo 6.1 punkte nurodytą laikotarpį valstybės finansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų (toliau – valstybės finansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigę asmenys) ir (ar) asmenų, gavusių studijų stipendijas atitinkamais priėmimo metais, skaičiaus (10 punktas). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, atsisakydama kompensuoti ieškovui už studijas ieškovo reikalaujamą priteisti sumą, vadovavosi Panevėžio kolegijoje studijas reglamentuojančiais teisės aktais (studijų reglamentu, aprašu), kurie neprieštarauja minėtam Vyriausybės nutarimui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnį bei Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnį, aukštosioms mokykloms suteikta autonomija. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, studijų tvarką, studijų programas, vidaus struktūrą ir kitus su studijų organizavimu bei aukštosios mokyklos administracija susijusius klausimus sprendžia pačios aukštosios mokyklos. Be to, valstybinis studijų fondas, kuris administruoja už studijas sumokėtos kainos kompensavimą aukštųjų mokyklų studentams patvirtino, kad VšĮ Panevėžio kolegija, sudarydama sąrašą asmenų, kuriems kompensuojama už studijas sumokėta kaina, sąrašą ir naudodamasi jai suteikta autonomijos teise nustatyti savo studijų tvarką, tinkamai taikė Aprašo nuostatas bei nepažeidė kitų teisės aktų normų. Atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė savo teiginių (CPK 178 str.), jog atsakovė vadovavosi Panevėžio kolegijoje studijas reglamentuojančiais teisės aktais (studijų reglamentu, aprašu), kurie prieštarauja minėtam Vyriausybės nutarimui.

Iš esmės apeliantas pripažįsta akademinę skolą, tačiau teigia, kad jis skolą likvidavo iki sąrašų sudarymo dienos ir todėl neturi būti laikomas, kaip turėjęs skolą. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad jog teisės aktais, kurie reglamentuoja už studijas sumokėtos kainos kompensavimo tvarką, siekiama sumokėtas įmokas grąžinti tik pažangiems (geriausių studijų rezultatų pasiekusiems) studentams, kurie neturi akademinių skolų, įskaitant ir tuos studentus, kurie mokymosi skolas persilaikę nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyta, kad ieškovas 2012/2013 metų pavasario semestre be pateisinamos priežasties 2013-06-04 neatvyko laikyti dalyko Socialinio darbo su individu, grupe ir bendruomene egzamino ir tai buvo užfiksuota dalyko egzamino žiniaraštyje. Vadovaujantis Panevėžio kolegijos studijų reglamento 15.3.2. punktu „ studentas laikomas turinčiu akademinę skolą, jeigu be svarbių priežasčių nepasinaudoja vieno pakartotinio atsiskaitymo teise per 5 darbo dienas po sesijos pabaigos" . (http://panko. lt /studijuojantiems /studiios/59-studiiu-reglamentas.html). To paties Reglamento 15.4. punktas nurodo, kad „studento akademinės skolos fiksuojamos 6 darbo dieną semestrui pasibaigus." Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrįstai 2013 m. birželio 21 d. buvo užfiksuotas ieškovo, kaip studento, akademinis įsiskolinimas. Nustatyta ir tai, kad ieškovas akademinę skolą likvidavo jau pasibaigus 5 darbo dienoms po sesijos pabaigos, t.y. tik 2013-09-24 (po to, kai buvo užfiksuoti semestro rezultatai), tokiu būdu, pagrįstai į sąrašą jis buvo įtrauktas kaip studentas, kurio vidurkis yra mažesnis už akademinės grupės vidurkį (sumažinant jo svertinį vidurkį, akademinį įsiskolinimą prilyginant 0). Nors ieškovo mokymosi skola buvo likviduota ne minėto Reglamento nustatyta tvarka ir terminais, ieškovas nėra laikomas turinčiu skolą 2014 m. spalio mėnesio 1 dienai, tačiau jo turėtas įsiskolinimas laikomas sukėlusiu teisines pasekmes skaičiuojant turimą vidurkį už nurodytą laikotarpį. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas savo vidurkį nepagrįstai skaičiuoja, neatsižvelgdamas į jo buvusią skolą. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo ir atsakovės argumentams, jog ieškovui likvidavus įsiskolinimą po to, kai jau buvo užfiksuoti semestro rezultatai ir nemažinant jo vidurkio, dėl nesąžiningos konkurencinės kovos nukentėtų kiti studentai, kurie neturėjo akademinių skolų ir visus egzaminus išsilaikė nustatytu laiku.

Apeliantas nurodo, kad reikėtų vadovautis Studijų Reglamento 14.5 punktu, kur teigiama, kad ištęstinėse studijose studijuojantys gali būti egzaminuojami kitu laiku. Nustatyta, kad akademinei grupei paskirtu egzamino laiku ieškovas neatvyko. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl ketinimo kitu metu laikyti egzaminą ieškovas nesikreipė, nepateikė jokių dokumentų ir argumentų dėl ko jam reikėtų atidėti egzaminą ar leisti kitu laiku. Byloje nėra duomenų apie ieškovo ir dėstytojo susitarimą dėl egzamino laikymo kitu metu. Atsakovė patvirtino, kad nėra katedros vedėjo potvarkio, leidžiančio laikyti egzaminą kitu genu numatyta laiku. Todėl darytina išvada, kad ieškovas dėl nepateisinamos priežasties neatvyko laikyti egzamino ir nebuvo susitarimo laikyti egzaminą kitu laiku.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas neginčijo nustatytos akademinio įsiskolinimo užfiksavimo tvarkos, kartu nustatyto 5 dienų termino (po sesijos), neginčijo 2 metų nustatyto grupės svertinio vidurkio, taipogi ginčo objektu nebuvo tapusi ieškovo vieta vardiniame studentų sąraše, ieškovas nenuginčijo 2014-10-15 potvarkio dėl už studijas sumokėtos kainos kompensavimo. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą. Iš Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015-04-30 nutarties administracinėje byloje Nr. I-1077-283/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-02 nutarties administracinėje byloje Nr. AS-925-552/2015 matyti, kad iš ieškovas skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovės VšĮ Panevėžio kolegijos, 2015-03-27 sprendimą Nr. V11-78, kuriuo buvo atsisakyta pakoreguoti neteisingai sudarytą asmenų, už mokamas studijas galinčių gauti kompensaciją, sąrašą ir įpareigoti Panevėžio kolegiją pakoreguoti 2014 m. spalio 15 d. potvarkiu Nr. SS7-109 „Dėl už studijas sumokėtos kainos kompensavimo“ sudarytą eilę, įrašant joje pareiškėją N. L. V., turintį studijų vidurkį 8,76 balo, ketvirtuoju numeriu. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad minėtos nutartys įrodo ir patvirtina, kad ieškovas ginčijo VšĮ Panevėžio kolegijos sąrašą ir vidurkio nustatymą. Ieškovas neginčijo 2014-10-15 Panevėžio kolegijos Socialinių mokslų katedros vedėjos potvarkio Nr. SS-109 „Dėl už studijas sumokėtos kainos kompensavimo“, šis potvarkis yra galiojantis. Šiuo atveju pažymėtina, kad yra praėjęs LR Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas vieno mėnesio kalendorinis terminas ginčyti subjekto priimto individualaus norminio administracinio akto teisėtumą teisme.

Deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Valstybės finansuojamų studentų 1 metų studijų rezultatų palyginimo ir studentų rotacijos procedūrų nustatymo tvarkos aprašo nuostatos negali būti taikomos studentams, turintiems teisę į sumokėtos už studijas kainos kompensavimą, studijavusiems valstybės nefinansuojamose vietose. Atsakovė, kaip turinti teisę nustatyti studijų tvarką nurodo, kad visiems studentams semestro studijų rezultatų svertinis vidurkis yra skaičiuojamas vadovaujantis Valstybės finansuojamų studentų 1 metų studijų rezultatų palyginimo ir studentų rotacijos procedūrų nustatymo tvarkos aprašo 4 punktu, kuris nurodo, kad „skaičiuojant svertinį vidurkį, akademinis įsiskolinimas prilyginamas 0, tačiau kreditai sumuojami“. Atsakovė taip pat nurodo, jog nėra atskirų metodikų, pagal kurias studijų rezultatai būti vertinami skirtingai, priklausomai nuo studijų finansavimo būdo, nes tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Byloje nėra duomenų, kad valstybės nefinansuojamiems studentams būtų taikoma kita vertinimo sistema bei studijų rezultatų skaičiavimo procedūros. Todėl 2012/2013 pavasario semestre ieškovui vidurkis ir buvo apskaičiuotas įvertinus minėtų teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ieškovo argumentų, nes jie teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo priteistinos atsakovės apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovės naudai prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur ( 2016-04-12 pinigų nurodymas Nr. 462) neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 300 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo N. L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ Panevėžio kolegija, į.k. 111968437 300 Eur ( tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.