Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Pro max LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kamitra ir ko“ ieškinį atsakovei UAB „Pro max LT“ dėl darbo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Pro max LT“ 2 491,16 EUR nuostolius, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 56 EUR bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovei UAB „Pro max LT“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovės vardu atidarytose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, bendros ieškinio sumos 2491,16 EUR ribose.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-24 nutartimi prašymą patenkino. Ieškovės UAB „Kamitra ir ko“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo – 2491,16 EUR – ribose areštą atsakovei priklausančiam nekilnojamajam ir (ar) kilnojamajam turtui, o, jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovei priklausančioms piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, esančioms pas ją arba trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su ieškove civilinėje byloje Nr. e2-13625-1030/2016, mokant darbo užmokestį, atliekant privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybių biudžetams ar fondams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra gana didelė, susidariusi per ilgą laikotarpį, taigi atsakovė galimai vengia vykdyti prievoles ieškovei, jos turtinė padėtis, tikėtina, yra bloga. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atskirajame skunde atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo 2016-08-24 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovės turtui areštą. Ieškovė neįrodė blogos atsakovės turtinės padėties. Teismas turėjo įvertinti atsakovės finansines galimybes, t. y. ar jai konkreti ieškinio suma yra didelė, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu ir apyvarta bei turimais įsipareigojimais. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė patiria ekonominius nuostolius. Taikyti ir išviešinti apribojimai disponuoti turtu galėtų turėti įtakos apeliantės, kaip verslininkės, reputacijai, kenkti jos verslui, kas, atitinkamai, menkintų ir jos galimybes atsiskaityti su savo realiais kreditoriais.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės UAB „Pro max LT“ atskirąjį skundą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, rėmėsi ne tik didele ieškinio suma, atsakovės turtine padėtimi, bet ir jos elgesiu iki bylos iškėlimo. Atsakovės (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei. Priešingai, būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau su atskiruoju skundu atsakovė neprideda visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jos finansinė padėtis yra gera, o ieškinio suma jai nėra didelė. Laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiama tikslui ir, atsižvelgiant į šalių pusiausvyros principą, neriboja atsakovės teisių labiau nei tai būtina.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus apie atsakovės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Kadangi apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo įvertinta atsakovės finansinė padėtis lyginant su ieškinio suma, ieškovės pateiktas įrodymas apie atsakovės įsiskolinimą pridėtinas prie bylos. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo – 2491,16 EUR – ribose areštą atsakovei priklausančiam nekilnojamajam ir (ar) kilnojamajam turtui, o, jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovei priklausančioms piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms, esančioms pas ją arba trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su ieškove civilinėje byloje Nr. e2-13625-1030/2016, mokant darbo užmokestį, atliekant privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybių biudžetams ar fondams. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).Atskirajame skunde teisinių argumentų dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo kaip vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra nurodyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kitos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovės turtui areštą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės sunkią finansinę padėtį. Teismas turėjo įvertinti atsakovės finansines galimybes, t. y. ar jai konkreti ieškinio suma yra didelė, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu ir apyvarta bei turimais įsipareigojimais.Kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio (priešieškinio) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, – nusprendžiant dėl jų masto. Sutiktina su apeliante, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Todėl teismų praktikoje yra išaiškinta, kad proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).Sutiktina su apeliante, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik nurodė, jog atsakovei ieškinio suma yra didelė, tačiau su ieškiniu nepateikė įrodymų pagrindžiančių atsakovės turtinę padėtį, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į tai, kad skola susidarė per ilgą laikotarpį, atsakovė vengia šią prievolę įvykdyti, padarė išvadą, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, o atsakovės finansinė padėtis sunki. Atsakovė teikdama atskirąjį skundą bei jį grįsdama iš esmės tik argumentu, jog teismas neįvertino ieškinio reikalavimų dydžio lyginant juos su atsakovės turimo turto verte, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus apie sunkią atsakovės finansinę padėtį (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis anksčiau nurodyta teismų praktika, atsakovė turi teikti įrodymus, kurie paneigtų grėsmę galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina ir tai, kad su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė įrodymus, apie atsakovės 887,86 EUR dydžio (2016-10-26 dienai) įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Minėti įrodymai pagrindžia abejones dėl geros atsakovės finansinės padėties, todėl įvertinus ieškinio reikalavimo sumą, darytina išvada, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Atskirasis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė patiria ekonominius nuostolius. Taikyti ir išviešinti apribojimai disponuoti turtu galėtų turėti įtakos apeliantės, kaip verslininkės, reputacijai, kenkti jos verslui, kas, atitinkamai, menkintų ir jos galimybes atsiskaityti su savo realiais kreditoriais. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas teismų praktikoje aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais, nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014). Apeliantės argumentai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių įtakos apeliantės reputacijai, galimybei atsiskaityti su kreditoriais, ekonominiams nuostoliams yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, tačiau bet kokio pobūdžio atsakovo teisių apribojimas nėra pagrindas tokių priemonių netaikyti. Be to, pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neužkerta apeliantei teisės prašyti teismą užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą (CPK 146 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.