Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, našlys, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį veikos požymių nepakanka, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-719/2012, 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-367-511/2018, 2K-239-697/2022 ir kt.). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

A. P. bylą nagrinėjant teisme neigė panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. J., taip pat sugadinęs jam priklausantį turtą. Kita vertus, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje kilusio konflikto metu kaltinamasis keikėsi prieš R. J., smogė R. J. į veidą, po smūgio nukentėjusysis parklupo ant kelių, abu grūmėsi, kaltinamasis buvo jį suėmęs. Dėl A. P. veiksmų buvo suplėšytas nukentėjusiojo lietpaltis, apgadinti batai ir ausinės. R. J. davė tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 16–19). Tai, kad A. P. panaudojo fizinį smurtą prieš R. J., taip pat patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėjusių liudytojų E. J., T. M. ir A. V., apklaustų bylą nagrinėjant teisme, parodymai. E. J. nurodė, kad jis matė, jog automobilio vairuotojas (A. P.) trenkė nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį. Kai R. J. nukrito, dar buvo suduotas papildomas smūgis, nukentėjusiajam buvo suplėšytas lietpaltis. Liudytojas matė, kad R. J. buvo padaryti nubrozdinimai, jam buvo praskelta lūpa. Liudytojas T. M. parodė, kad jis matė, kaip kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam į veido sritį, taip pat stebėjo grumtynes, pastebėjo, kad nukentėjusiojo lietpaltis plyšo ir sulūžo ausinės, asmuo kraujavo. Liudytoja A. V. nurodė, kad ji ėjo užsisukusi ir staigiai išgirdo lyg smūgio garsą, po kurio iš karto atsisuko. Suprato, kad įvyko grumtynės, dėmesys buvo sukoncentruotas, kad išskirtų abu asmenis. Nukentėjusysis buvo apsirengęs tamsiu lietpalčiu ir, kol bėgo į įvykio vietą, matė, kad kaltinamasis paėmė jį už lietpalčio ir trenkė kelis kartus į sieną. Ji matė nukentėjusiojo parklupimą po tąsymo už lietpalčio, sužalojimus, ryškų paraudimą ant žando ir kraujavimą iš dantenos, taip pat kad buvo suplėšytas nukentėjusiojo lietpaltis. Minėti liudytojai davė iš esmės tokius pačius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65–68, 71–74). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis R. J. ir liudytojai E. J., T. M. ir A. V. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti A. P., minėtų asmenų parodymai buvo nuoseklūs baudžiamojo proceso metu, jų parodymai papildo vieni kitus, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatyta. Taigi tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad A. P. panaudojo fizinį smurtą prieš R. J.. Tai, kad nukentėjusysis ir liudytojai papasakojo ne visiškai analogišką A. P. padarytų veiksmų pobūdį, nelaikytina, kad šių asmenų parodymai yra prieštaringi ir jais nėra pagrindo vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad nagrinėjamas įvykis netruko itin ilgą laiką, konfliktas buvo gana intensyvus, todėl nukentėjusysis ir liudytojai galėjo dėl objektyvių priežasčių įsidėmėti ne visas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad R. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 1002/2022(01) užfiksuota, kad R. J. nustatyti burnos gleivinės nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje ir kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais 1–4 parų laikotarpiu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 27–28). Teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto kompetencija. Ant R. J. kūno nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų nurodytus nukentėjusiojo kūno sužalojimus, jų mechanizmą, taip pat visą nagrinėjamo įvykio eigą. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku.

Anksčiau aptarti įrodymai (asmenų parodymai, rašytiniai įrodymai) vienareikšmiškai paneigia A. P. versiją, kad kaltinamasis tik paėmė nukentėjusįjį už pečių siekdamas jį patraukti nuo kelio. Akivaizdu, kad tokio veiksmo atlikimas nesukeltų R. J. nustatytų sužalojimų, juolab gerokai nesuplėšytų nukentėjusiojo lietpalčio (1 t., b. l. 30).

Nagrinėjamu atveju A. P. nusikalstama veika buvo padaryta pavakario metu viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur paprastai tokioje vietoje vaikšto žmonės. Ši aplinkybė ir buvo nustatyta, nes nagrinėjamą įvykį stebėjo pašaliniai asmenys – liudytojai E. J., T. M. ir A. V.. A. P. panaudojo fizinį smurtą prieš R. J., su kuriuo anksčiau nesiejo jokie santykiai. Kaltinamasis taip pasielgė be jokios svarbios priežasties. A. P. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad konfliktinė situacija kilo, nes nukentėjusysis ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Kita vertus, teismas pastebi, kad tokie R. J. veiksmai nepateisina kaltinamąjį naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, juolab nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar R. J. turėjo teisę eiti važiuojamąja kelio dalimi, ar ne (šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar nukentėjusysis laikėsi Kelių eismo taisyklių). A. P. turėjo galimybę sulaukti, kol nukentėjusysis pasitrauks nuo važiuojamosios kelio dalies, ir nenaudoti fizinio smurto prieš jį. Kita vertus, kaltinamasis nesielgė taip. Todėl A. P. padaryti veiksmai (fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje be svarbios priežasties) prieš R. J. laikytini įžūliais. A. P. veiksmai atkreipė su konfliktu nesusijusių asmenų (E. J., T. M. ir A. V.) dėmesį. Liudytoja A. V. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad ji dėl kaltinamojo veiksmų buvo šokiruota, nes replikavo ne kartą ir tie veiksmai liovėsi ne po pirmo įspėjimo. Buvo matyti, kad A. P. elgesys nėra prognozuojamas, manė, kad gali būti ir kiti asmenys užpulti. Taigi A. V. sukėlė neigiamas emocijas matyta situacija. Dėl A. P. veiksmų buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir sukelti padariniai leidžia daryti išvadą, kad A. P. nusikalstama veika viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams asmenims ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. P., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytų veiksmų prieš nukentėjusįjį pobūdį, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus.

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo teistumas išnykęs (1 t., b. l. 119), vadinasi jis laikytinas neteistu. Jis per paskutinius 1 metus baustas administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 125), nedirba (1 t., b. l. 126–127), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 130). Byloje nėra duomenų, kad A. P. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kadangi kaltinamasis nedirba, todėl jam skirti baudos bausmę nėra tikslinga.

Teismo vertinimu, 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis),

atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje nukentėjusysis R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 449,90 Eur žalos atlyginimo, kurį sudaro 10 000 Eur neturtinė žala ir 449,90 Eur turtinė žala (b. l. 36–54). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 21,32 Eur išlaidų atlyginimą už R. J. gydymą ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimą už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo (b. l. 77–80).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

R. J. pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 449,90 Eur turtinę žalą yra motyvuojamas tuo, kad dėl kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, t. y. kaltinamasis sugadino: 1) profesionalias monitorines ausines „Audio Technica ATH-M40x“, kurių vertė 117 Eur; 2) batus WOJAS „Break-Free“ 45, kurių, vertė 88 Eur; 3) lietpaltį „Sean John SCRIPT LOGO“ 115,95 Eur vertės. Po patirto užpuolimo nukentėjusysis kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių dėl sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo ir už šią paslaugą sumokėjo 23 Eur. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. Per šį laikotarpį jis būtų gavęs 289,78 Eur pajamų, tačiau gavo tik 179,83 Eur, todėl dėl atsakovo veiksmų nukentėjusysis patyrė 109,95 Eur žalą. Taigi iš viso jo patirta turtinė žala sudaro 449,90 Eur.

Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad buvo sugadintos ausinės, suplėšytas paltas, batai apgadinti. Ausinės po įvykio veikia, bet estetiškai jos labai blogai atrodo, subraižytos, oda nusilupusi. Batų nenešioja, jie buvo labai subraižyti, ypač dešinysis batas ties priekiu, ten labai didelis dryžis, oda nusilupusi. Paltas nenešiojamas, jį galima buvo išmesti. Taip pat vyko į teismo medicinos tarnybą, kurį laiką buvo nedarbingas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad nuo A. P. panaudoto fizinio smurto prieš R. J. nukentėjusiojo lietpaltis, batai ir ausinės buvo apgadinti. Šių daiktų akivaizdžius apgadinimus ir kainas patvirtina prie civilinio ieškinio pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 40–47). Teismas nenustatė aplinkybių, kad sugadintų daiktų vertės yra pernelyg neproporcingos. Pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis dėl minėtų daiktų apgadinimo iš viso patyrė 316,95 Eur, t. y. šiek tiek mažiau, nei nurodytos visų daiktų kainos (iš viso 320,95 Eur). Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio ribose, priteisia iš A. P. nukentėjusiajam iš viso būtent tiek, kiek prašoma civiliniame ieškinyje – 316,95 Eur.

Be to, byloje nustatyta, kad R. J. kreipėsi į Valstybės teismo medicinos tarnybą Vilniaus skyrių dėl jam padarytų sužalojimų apžiūros. Nukentėjusysis sumokėjo už tokią paslaugą 23,30 Eur. Tokią aplinkybę patvirtina mokėjimo pervedimas (1 t., b. l. 49). Šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos susijusios su A. P. padaryta nusikalstama veika. Kita vertus, civiliniame ieškinyje nurodyta patirta tokio pobūdžio žala yra 23 Eur. Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio ribose, priteisia iš A. P. nukentėjusiajam iš viso būtent tiek, kiek prašoma civiliniame ieškinyje – 23 Eur.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu skirti ligos išmoka, R. J. buvo laikinai nedarbingas nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. Jam išmokėta 179,83 Eur nedarbingumo išmoka, kuri sudaro 62,06 procentus nuo viso darbo užmokesčio (1 t., b. l. 50). Pastebėtina, kad iš duomenų ligos išmokos skyrimui matyti, kad R. J. vidutinis dienos kompensuojamas darbo užmokestis buvo 72,44 Eur. Nukentėjusysis iš viso buvo nedarbingas keturias darbo dienas. Vadinasi jis būtų gavęs, jei nebūtų nedarbingas, iš viso 289,76 Eur. Tokia suma yra ir skaičiuojant matematiškai (179,83 Eur x 100 / 62,06 = 289,76 Eur). Vadinasi, R. J. negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu yra 109,93 Eur (289,76 Eur – 179,83 Eur). Ši pinigų suma taip pat priteisiama iš A. P..

Taigi nukentėjusiajam iš A. P. priteisiama iš viso 449,88 Eur (316,95 Eur + 23 Eur + 109,93 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

R. J. pareikštame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos. Ieškinys motyvuojamas tuo, kad dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos patyrė itin didelius išgyvenimus dėl užpuolimo. Dėl šių priežasčių jis ne kartą kreipėsi į psichiatrę, kuri 2022 m. rugsėjo 12 d. gydytojo psichiatro konsultacijoje nurodė, kad „R. J. išpasakoja, kad jaučiasi taip pat blogai, būsena negerėja, nes vis prisimena 2022 m. kovo mėn. buvusį įvykį, kuomet buvo užpultas kito asmens. Nuo 2022 m. birželio 8 d. vartojo Mirtazapin 15, po to 30, vėliau 45 mg nakčiai – poveikis silpnas, geriau išsimiega, tačiau nuotaika lieka gana prasta. Aptarta tęsti gydymą“. Gydytoja konstatavo, kad R. J. psichinė būklė „šilto kontakto, bendradarbiaujantis. Nerimo lygis nepakitęs, stebima vidinė įtampa. Nuotaika prislėgta, niūri. Mąstymas nuoseklus, suvokimo sutrikimų nėra. Suicidinės rizikos tyrimo metu nekonstatuota“. Nukentėjusiajam buvo nustatyta diagnozė: „(duomenys neskelbtini). Stebimas dėl (duomenys neskelbtini)“. Specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, kad dėl šių patirtų sužalojimų, taip pat dėl itin viešoje vietoje įžūlaus tyčinio kaltinamojo elgesio, nukentėjusysis patyrė sunkius išgyvenimus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatą (kaltinamasis vieną kartą kumščiu sudavė R. J. į veidą, nukentėjusiajam nugriuvus, ranka sudavė jam dar vieną smūgį į viršutinę kūno dalį, sugriebęs R. J. už lietpalčio atlapų, šį tampė ir du kartus trenkė į pastato sieną, taip padarė burnos gleivinės nubrozdinimus, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje ir kojose). Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus. Kita vertus, teismas nenustatė, kad R. J. buvo padaryti kokie nors ilgalaikiai fiziniai sužalojimai. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sužalojimai ant kūno buvo gal savaitę ar dvi. Toks laikas nelaikytinas kaip itin didelis. Todėl teigti, kad po užpuolimo dėl plaštakos R. J. negalėjo užsiimti hobiais ilgesnį laiką, negalima. Pasak nukentėjusiojo, jis po nagrinėjamo įvykio tapo uždaresnis, pradėjo mažiau išeiti iš namų, prieš įvykį turėjo nerimo priepuolius, kurie po įvykio padažnėjo. Nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad padaryta nusikalstama veika iki šiol neigiamai veikia jo būseną – vis dar jaučia nerimą, baimę, nedingsta panikos priepuoliai, geria vaistus. Tokią išvadą patvirtina 2022 m. rugsėjo 12 d. gydytojo psichiatro konsultacija (1 t., b. l. 54). Taigi nėra abejonių, kad R. J. ne tik po nusikalstamos veikos padarymo, bet ir iki šiol patiria tam tikrus neigiamus padarinius jo psichinei sveikatai. Kita vertus, pats R. J. teisme parodė, kad jis ir iki nagrinėjamo įvykio turėjo tam tikrų problemų su psichine sveikata, t. y. (duomenys neskelbtini). Todėl negalima teigti, kad dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis pradėjo sirgti (duomenys neskelbtini), jam atsirado nerimo priepuolių, o tokia R. J. psichinė būsena tik suprastėjo. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo R. J. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš A. P. priteistinas 700 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 700 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą (suduoti keli smūgiai, trenkimas į pastato sieną) ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jam gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama įprastai teismų praktikoje.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 77), kuriuo prašo iš A. P. priteisti 21,32 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Suteiktos paslaugos ir jų kaina nurodyta prie ieškinio pridėtoje lentelėje (1 t., b. l. 78). Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių R. J. buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini), padaryti nusikalstamais A. P. veiksmais (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 21,32 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo – priteisiant iš kaltinamojo.

VI. Kiti klausimai

A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 110–113). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktine laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Bylą nagrinėjant teisme, buvo gautas nukentėjusiojo atstovo prašymas priteisti iš A. P. 1200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Iš šio prašymo matyti, kad tokią pinigų sumą sudaro šių paslaugų suteikimas: 1) civilinio ieškinio parengimas, 400 Eur; 2) susipažinimas su bylos medžiaga, 200 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, 100 Eur; pasirengimas teisiamajam posėdžiui, 300 Eur; atstovavimas teisiamajame posėdyje, 200 Eur (1 t., b. l. 199–200). Ši pinigų suma buvo nukentėjusiojo sumokėta (1 t., b. l. 201–202).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo atstovas parengė civilinį ieškinį, kurio apimtis yra keturi lapai (1 t., b. l. 36–39), jis ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 98–100). Bylą nagrinėjant teisme, buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, nukentėjusiojo atstovas bylos teisme procese buvo gana aktyvus (uždavinėjo klausimus kaltinamajam, nukentėjusiajam ir liudytojams). Pati byla išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius. Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad R. J. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra per didelės (neproporcingos), todėl jos priteisiamos iš A. P..

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant:

1) per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

2) viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo R. J. (R. J.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. P. priteisti nukentėjusiajam R. J. 449,88 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš A. P. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą ir trisdešimt du euro centus), susijusius su R. J. gydymo išlaidomis, taip pat 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo.

Iš A. P. priteisti nukentėjusiajam R. J. 1200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktine laikmena, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.