Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1333-910/2016

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-14
Bylos Nr.: e2-1333-910/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01625-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Ribokaitė
Atsakovas: M. L. B.
Trečiasis asmuo: S. A. B.
Advokatai: Adolfas Remė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1333-910/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01625-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.3.2.9.1; 3.1.7.5; 3.1.7.9 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIOS VARDU2016 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei,

dalyvaujant ieškovo 250-oios daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovams pirmininkei L. G., teisininkui S. C., atsakovės M. L. B. atstovui advokatui Adolfui Remeikiui, trečiajam asmeniui S. A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo 250-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei M. L. B. dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, S. A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2014-01-20 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 357,35 Eur (1233,85 Lt) dydžio skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 72,41 Eur (250 Lt) ieškinio parengimo išlaidų.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė, būdama daugiabučiame name esančio buto savininkė, netinkamai vykdo įstatyme nustatytą pareigą mokėti išlaidas namui išlaikyti, administruoti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnis). Ieškinyje pažymėta, kad kiekvieną mėnesį Bendrija apskaičiuoja patirtas išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms išlaikyti, tvarkyti ir administruoti, taip pat, remdamasi paslaugų teikėjų pateiktomis sąskaitomis, įgaliotų organų sprendimais arba privalomų darbų atlikimo dokumentais, apskaičiuoja kiekvienam butui mokėtinas sumas bei pateikia sąskaitas, kurias butų savininkai turi apmokėti. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-01 nesumokėjo Bendrijai visų privalomų įmokų, pervedė tik dalį mokėjimo pranešimuose nurodytų sumų, raginimų atsiskaityti nevykdo, todėl susidariusi 357,35 Eur (1233,85 Lt) skolos suma priteistina iš atsakovės teismo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka, 2014-01-21 preliminariu sprendimu patenkino ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad Bendrijai ji neskolinga. Atsakovės pažymėta, kad apie krūmų ir medžių kirtimus, blokų siūlių remontą, vamzdžių keitimą Bendrijos metinėse ataskaitose net neužsiminta. Be to, Bendrija neturi kaupiamųjų lėšų atskiros fondo sąskaitos, t. y. nesilaikoma Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nurodymo apskaityti kaupiamąsias lėšas kiekvienam buto savininkui atskirai. Bendrijos 2011, 2012, 2013 metinėse pajamų – išlaidų sąmatose nenurodyta, kad atsakovė būtų skolinga Bendrijai už sienų siūlių tvarkymą, vandens stovo-šilumokaičio keitimą, vandens magistralių keitimą, vamzdžių remontą, elektros gaubtų montavimą rūsyje. Atsakovės teigimu, Bendrijos pirmininkė nuo 2013 m. liepos mėn. be Bendrijos narių susirinkimo nutarimo savavališkai padidino mokestį už Bendrijos administravimą, taip pat be Bendrijos narių susirinkimo nutarimo reikalauja didelių rinkliavų ir už kitus darbus: už krūmų šalia pastato (duomenys neskelbtini) iškirtimą reikalauta 430 Lt; už kelių kvadratinių metrų grafičiais ištepliotos namo sienos uždažymą - 1000 Lt už darbą ir 418,54 Lt už medžiagas; už vienos laiptinės lauko durų nudažymą 200 Lt už darbą ir 75 Lt už dažus.

Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovas nurodė, kad tai, už ką atsakovė nesumokėjo, yra detaliai nurodyta Bendrijos parengtose pažymose. Be to, pasak ieškovo, šiuo atveju ginčas vyksta ne tarp Bendrijos valdymo organo ir Bendrijos nario, o tarp Bendrijos, kuri administruoja ir prižiūri namą, ir namo gyventojo, kuris nevykdo savo prievolių, tad Bendrijos lėšos išieškoti skolas iš skolininkų naudojamos teisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-29 galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą: iš atsakovės M. L. B. ieškovo 250-osios DNSB naudai priteista 357,35 Eur (1233,85 Lt) skolos, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo 2014-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,41 Eur (250 Lt) bylinėjimosi išlaidų, taip pat 8,40 Eur (29 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2015-07-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-12 nutartimi abi ginčo šalis įpareigojo pateikti papildomų duomenų, reikalingų šalių ginčui dėl mokesčių Bendrijai skolos išnagrinėti: ieškovas Bendrija įpareigota pateikti įrodymus, kurios iš išlaidų, kurias atsisakė apmokėti atsakovė, buvo nustatytos mokėti teisės aktų, kurios - Bendrijos organų, kokiais konkrečiais sprendimais buvo nustatytos šios išlaidos; atsakovė įpareigota pateikti duomenis, kuriems darbams nurodytų išlaidų ir kokios sumos ji neapmokėjo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, remdamiesi tuo, kad visi mokesčiai atsakovei apskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti, remdamasis tuo, kad atsakovė nėra skolinga Bendrijai, ji turi teisę nemokėti mokesčių, dėl kurių nėra davusi sutikimo ir dėl kurių nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtų Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, prašė ieškinį atmesti, nurodydamas tai, kad atsakovė pagrįstai nemoka už darbus, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo (dėl namo sienų blokų ir siūlių remonto, vamzdžių namo rūsyje keitimo, šilumokaičio keitimo, kt.), taip pat neturi pareigos mokėti nepagrįstų mokesčių (už telefonspynės aptarnavimą, papildomo mokesčio už šilumos punkto parengimą šildymo sezonui, kt.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė M. L. B. ir trečiasis asmuo S. A. B. yra buto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (T. I, p. 161). Daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), administruoja 1994-08-18 įsteigta 250-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – Bendrija) (T. I. p. 19-22).

Nagrinėjamoje byloje kilo ieškovo ir atsakovės ginčas dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-01 atsakovei Bendrijos apskaičiuotos mokesčių skolos pagrįstumo. Nurodytu laikotarpiu Bendrija kas mėnesį apskaičiuodavo atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtės, mokėtinus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą, administravimą, išlaikymą, atnaujinimą ir pateikdavo atitinkamus mokėjimo pranešimus (T. I, p. 11-17; T. III, p. 87-93).

Ieškovas pateikė duomenims apie laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-01 atsakovei apskaičiuotus mokėti ir jos realiai sumokėtus mokesčius (T. I, p. 9-17; T. III, p. 85-86). Ieškovo turimais duomenimis, iš 2010 m. atsakovei apskaičiuotų iš viso 809,55 Lt mokesčių sumokėta 425 Lt suma, nepriemoka – 384,55 Lt; iš 2011 m. apskaičiuotų iš viso mokesčių 1327,86 Lt sumokėta 460 Lt suma, nepriemoka – 867,86 Lt; iš 2012 m. apskaičiuotų iš viso 1303,61 Lt mokesčių sumokėta 1628,47 Lt suma, permoka – 324,86 Lt; iš 2013 m. sausio-spalio mėn. apskaičiuotų iš viso 1053,97 Lt mokesčių sumokėta 747,67 Lt suma, nepriemoka – 306,30 Lt. Ginčo laikotarpiu bendra nepriemoka – 1233,85 Lt, t. y. 357,35 Eur (T. I, p. 9-10).

Ieškovas pateikė Bendrijos turimus dokumentus, kuriais remdamasis įrodinėja reikalaujamos iš atsakovės skolos teisėtumą ir pagrįstumą (T. IV, p. 6-90; 95-97; 230-231; 253-277; 298-302).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovė mokėjo ne visas sumas, nurodytas Bendrijos parengtuose mokėjimo pranešimuose, nenurodydama už kokias paslaugas ar atliktus darbus moka, o už ką – ne. Dėl to, kilus ginčui dėl skolos priteisimo, būtent atsakovei tenka pareiga konkrečiai nurodyti, už kokias paslaugas bei darbus ji nemokėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi atsakovės, trečiojo asmens argumentai, kad ieškovas turi pareigą nurodyti, už ką atsakovė yra skolinga, pripažintini nepagrįstais. Būtent atsakovė, mokėjusi ne visą konkretų mėnesį apskaičiuotų mokesčių sumą, gali ir turi žinoti, už kokias paslaugas ir darbus ji sumokėjo Bendrijai, o už ką – ne.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo proceso metu atsakovė, kuri buvo atstovaujama advokato, nepateikė nuoseklaus dokumento, kuriame būtų tiksliai nurodyta, su kokiais konkrečiai apskaičiuotais mokesčiais nesutinka, taip pat nepateikė konkrečių įrodymų nesutikimui su reikalaujama skolos suma pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra dispozityvaus pobūdžio, teismas neturi teisės veikti ex officio, rinkti įrodymus savo iniciatyva. Esant tokiai situacijai, dėl ieškinio pagrįstumo teismas sprendžia tirdamas ir vertindamas bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą.

Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad iš ginčo laikotarpiu apskaičiuotų mokesčių atsakovė kvestionuoja: 2010 m. – 1,93 Lt sumą už krūmų ir medžių pjovimą, 6,71 Lt sumą už elektros gaubtų montavimą rūsyje; 2011 m. – 435,82 Lt sumą už karšto vandens stovų keitimą, 5,12 Lt sumą už šiukšlių patalpų durų remontą, 37,73 Lt sumą už lifto remontą, 35,04 Lt sumą už nuogrindų aplink pastatą remontą; 2012 m. – 14,01 Lt sumą už pasiruošimą šildymo sezonui, 459,92 Lt sumą už namo sienų ir siūlių remontą, 7,64 Lt sumą už teplionių nuo namo sienų nuvalymą; 2013 m. – 18,20 Lt sumą už pašto ir transporto išlaidas, 68,54 Lt sumą už šilumokaičio keitimą, 19,75 Lt sumą už pasiruošimą šildymo sezonui, 7,80 Lt sumą už laiptinės durų dažymą (T. III, p. 22-23). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas, trečiasis asmuo kėlė klausimus dėl Bendrijos pirmininkui mokamo darbo užmokesčio, kas mėnesį skaičiuojamo mokesčio už telefonspynės aptarnavimą.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, nurodydami, kokių Bendrijos apskaičiuotų įmokų jie nemokėjo 2010-2013 metų laikotarpiu: už šilumos punktų paruošimą šildymo sezonui 2012 m. – 14,01 Lt, 2013 m. – 19,75 Lt; už laiptinės durų užrakto su pasikalbėjimo įrenginiu aptarnavimą 33 mėn. po 1,53 Lt; už nuogrindų aplink pastatą remontą – 35,04 Lt; už Namo sienų siūlių remontą 2012 m. – 459,92 Lt; už lifto remontą 2011 m. – 37,73 Lt, 2012 m. – 13,04 Lt; už Bendrijos pirmininkės kelionės į paštą ir atgal bei registruotų laiškų siuntimą trečiajam asmeniui 2013 m. – 18,20 Lt; už šilumokaičio keitimą 2013 m. – 68,54 Lt; už teplionių uždažymą 2012 m. – 7,64 Lt; tik iš dalies mokėtos administracinės išlaidos, nes neaišku, kodėl Bendrijos darbuotojams išmokama 13 atlyginimų per metus, be to, nuo 2012 m. birželio mėn., dar nepasibaigus krizei, administravimo išlaidos padidintos nuo 14,01 Lt iki 19,11 Lt (T. IV, p. 278-279).

Dėl daugiabučio namo bendraturčio pareigos mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčą taikytinos CK 4.82–4.85 straipsnių redakcijos, galiojusios ginčijamų įmokų nustatymo 2010-2013 metais laikotarpiu, atitinkamai – iki 2012-05-10 įstatymu Nr. XI-2005 padarytų pakeitimų, kurie įsigaliojo 2013-01-01, arba po šių pakeitimų įsigaliojimo.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detaliau butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai aptarti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNSBĮ) 2 straipsnyje (nagrinėjamu atveju taikytinos Įstatymo redakcijos, galiojusios 2010-01-05 – 2012-07-01 ir 2012-07-01 – 2014-07-01).

Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; kt.).

Įstatymo įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios bendrosios taisyklės išimtis – butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus (iki 2013-07-01 galiojusi įstatymo redakcija) ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2013; 2013-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė nesutikimą padengti tam tikras Bendrijos apskaičiuotas bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto išlaidas grindžia tuo, kad ji nedavė sutikimo tokiems darbams atlikti.

Tokie atsakovės atsikirtimo į ieškinį argumentai būtų teisiškai pagrįsti, jeigu nagrinėjamu atveju būtų nustatyta, kad ieškovo atlikti darbai ir patirtos išlaidos nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl ginčijamų darbų, patirtų išlaidų nėra butų savininkų balsų dauguma priimtų sprendimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai bendro turto valdymo ir naudojimo teises įgyvendina balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pažymėta, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; kt.).

Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) (ginčo santykių atsiradimo metu galiojusios Reglamento redakcijos). Nurodytas Reglamentas yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 4.3 punktą privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Reglamento 5 punkte įtvirtinta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai: 1) išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tarp jų – mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo; 2) gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Nuo 2011-11-23 įsigaliojo Reglamento priedas „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“. Tokiems darbams priskiriami nuolatiniai daugiabučio namo techninės priežiūros darbai ir organizacinės priemonės, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir (ar) ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kiti darbai, būtini namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, trečiasis asmuo, nesutikdami su ieškiniu, nurodo, kad svarbiausia netikslių ir neteisėtai reikalaujamų mokesčių priežastis – Bendrijos nariai, butų savininkai ne tik nedalyvauja priimant sprendimus dėl Bendrijoje numatomų darbų, bet jie net neinformuojami apie būsimus darbus Bendrijos narių susirinkimuose, nėra tvirtinamos svarbiausių metinių darbų sąmatos, Bendrijos nariai negali dalyvauti ieškant pigesnių rangovų; Bendrija pateikia mokestinius pranešimus, kai darbai pradėti ar jau atlikti.

Atsakovė, trečiasis asmuo teisingai pažymi, kad Bendrijos nariai, butų savininkai turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir numatomų atlikti remonto, atnaujinimo darbų. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovė, trečiasis asmuo, būdami nepatenkinti Bendrijos vykdoma bendrosios nuosavybės objektų administravimo tvarka, turi teisę, pritarus 1/4 Bendrijos narių, reikalauti sušaukti Bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir jame kelti rūpimus klausimus (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis (2010-01-05 – 2012-07-01 galiojusi Įstatymo redakcija); 11 straipsnio 1 dalis (2012-07-01 – 2014-07-01 galiojusi ir aktuali Įstatymo redakcija) arba skųsti Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo, Bendrijos valdymo organų jau priimtus sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal Bendrijos Įstatų 18.2.1 punktą patalpų savininkas privalo vykdyti Bendrijos organų, patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Įstatų 18.1.2 punkte nurodyta, kad Bendrijos narys turi teisę apskųsti Bendrijos valdymo organų, Bendrijos narių susirinkimų, Įgaliotinių susirinkimų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, kad Bendrijos apskaičiuotų mokesčių savavališkas nemokėjimas nėra teisėtas atsakovės ir trečiojo asmens pasirinktas, jų nuomone, pažeidžiamų teisių gynimo būdas.

Ieškovas, įrodinėdamas iš atsakovės reikalaujamos mokesčių skolos pagrįstumą, remiasi Bendrijos valdybos, Bendrijos įgaliotinių susirinkimo priimtais nutarimais dėl tam tikrų darbų būtinumo, dėl mokesčių tarifų dydžio.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad Bendrijos valdybos nutarimai, Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimai, kuriais remiasi ieškovas, nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir teismas neturi teisinio pagrindo jais nesivadovauti.

Vadovaudamasis pirmiau aptartomis įstatymų nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, nagrinėjamoje byloje teismas pasisako dėl ieškovo reikalaujamų priteisti mokesčių, su kuriais nesutinka atsakovė, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl mokesčių, skirtų Bendrijos pirmininko ir kitų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui, pagrįstumo

Atsakovė, trečiasis asmuo nurodė, kad tik iš dalies mokėjo administravimo-eksploatavimo išlaidas, nes neaišku, kodėl Bendrijos darbuotojams išmokama 13 mėnesinių atlyginimų per metus, kodėl Bendrijos darbuotojai smulkius remonto darbus butuose atlieka tik už papildomą mokestį, kodėl nuo 2012 m. birželio mėn., dar nepasibaigus krizei, padidintas administravimo mokestis nuo 14,01 Lt iki 19,11 Lt.

Nagrinėjamu atveju daugiabučiam namui, kuriame yra atsakovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis butas, administruoti yra įsteigta Bendrija, kurios pirmininkas ir kiti darbuotojai turi teisę gauti atlyginimą už darbą.

Pagal byloje esančius įrodymus Bendrijos pirmininkui mokėtino darbo užmokesčio dydis nustatytas Bendrijos narių įgaliotinių 2006-09-28, 2007-08-07, 2009-12-10 susirinkimuose (T. IV, p. 6-9). Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad ieškovo Bendrijos įgaliotinių susirinkimui pavesta spręsti visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklausančius klausimus (Bendrijos Įstatų, galiojusių iki 2013-03-20, 19 punktas, galiojančių Įstatų 19 punktas). Dėl to Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimai yra tokios pačios teisinės galios, kaip ir Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimai.

Bylos duomenimis, Bendrijos įgaliotinių 2009-12-10 susirinkimas nutarė nuo 2010-01-01 patvirtinti 1 MMA dydžio (800 Lt, t. y. 231,70 Eur) darbo užmokestį Bendrijos pirmininkui, taip pat atitinkamo dydžio darbo užmokesčius kitiems Bendrijos darbuotojams (finansininkui (0,9 MMA), šilumininkui (0,75 MMA), elektrikui (0,25 MMA), kiemsargiui (0,6 MMA), valytojui (0,6 MMA) (T. I, p. 43-44). Šio Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo priimti nutarimai nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, taigi yra galiojantys, todėl, minėta, teismas neturi teisinio pagrindo jais nesivadovauti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo proceso metu ieškovo atstovai paaiškino, kad atlyginimai Bendrijos pirmininkui ir darbuotojams mokami iš eksploatacinėms išlaidoms surenkamų lėšų (T. IV, p. 12).

Bylos duomenimis, iki 2012-06-01 ieškovo Bendrijoje eksploatacinės išlaidos buvo skaičiuojamos po 0,22 Lt/kv. m. Bendrijos įgaliotinių susirinkimo 2012-05-17 nutarimu nuspręsta eksploatacinių išlaidų tarifą nuo 2012-06-01 padidinti iki 0,30 Lt/kv. m (T. IV, p. 12). Bendrijos įgaliotinių susirinkimo 2013-06-18 nutarimu nuspręsta eksploatacinių išlaidų tarifą nuo 2013-07-01 padidinti iki 0,40 Lt/kv. m (T. IV, p. 10).

Eksploatavimo išlaidų tarifas padidintas nenuginčytais Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimais, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės, trečiojo asmens teiginiais, kad šis tarifas padidintas neteisėtai.

Dėl atsakovės, trečiojo asmens argumentų, kad Bendrija darbuotojams neteisėtai išmoka trylika atlyginimų per metus, pažymėtina tai, jog pripažintina teisiškai pagrįsta ieškovo pozicija, kad tuo atveju, kai Bendrijos darbuotojai išleidžiami kasmetinių atostogų, juos pavaduojantiems asmenims teisėtai mokamas atlyginimas, dėl to per metus iš viso išmokama 13 mėnesinių atlyginimų.

Išanalizavęs byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad Bendrijos pirmininkui ir darbuotojams mokamas didesnis darbo užmokestis, negu nustatyta Bendrijos įgaliotinių susirinkimo priimtais sprendimais, kurie, minėta, nėra panaikinti įstatymo nustatyta tvarka, todėl galioja.

Dėl atsakovės, trečiojo asmens argumentų, kad jie moka ne visas eksploatavimo išlaidas ir dėl to, jog Bendrijos darbuotojai smulkius remonto darbus butuose atlieka tik už papildomą mokestį, nurodytina tai, kad Bendrijos darbuotojų pareiga – atlikti darbus, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra ir remontu. Tuo tarpu butų savininkų prašymu jų butuose atliekami ne bendrosios nuosavybės objektų remonto darbai nepatenka į jų darbo funkcijas. Be to, atsakovė, trečiasis asmuo konkrečiai nenurodė, už kokius smulkius remonto darbus jiems nuosavybės teise priklausančiame bute jie sumokėjo ginčo laikotarpiu. Dėl to atsisakymas mokėti nustatyto dydžio eksploatavimo mokestį nurodytu pagrindu pripažintinas nepagrįstu.

Dėl Bendrijos pirmininko išlaidų už telefoną

Trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, kad Bendrijos finansinės ūkinės veiklos revizijos akte įrašyta, jog per metus už telefono panaudą Bendrijos pirmininkei skirta 720 Lt, tačiau byloje nėra nė vienos telefono sąskaitos, kitų įrodymų, kad pirmininkė nenaudoja telefonų savo asmeniniams tikslams (T. IV, p. 106).

Pažymėtina, kad Bendrijos pirmininkui skirtina suma telefono ryšio išlaidoms yra nustatyta Bendrijos įgaliotinių susirinkimo 2009-12-10 nutarimu: nuo 2010-01-01 už telefonus nutarta mokėti 60 Lt per mėnesį (T. I, b. l. 43-44). Revizijos akte įrašyta išlaidų už telefonus suma – 720 Lt – yra per 12 mėn. laikotarpį (60 Lt x 12 mėn.). Pirmiau nurodytas Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimas, kuris savo teisine galia atitinka Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimą, nėra panaikintas ar pakeistas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis ir teismas juo vadovaujasi. Teismo vertinimu, reikalavimas, kad Bendrijos pirmininkė kas mėnesį teiktų detalias ataskaitas, pagrindžiančias telefonų naudojimą Bendrijos reikmėms, neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo principų.

Atsakovė, nesutikdama su Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimu nustatyta telefono išlaidų Bendrijos pirmininkui kompensavimo tvarka ir suma, turi teisę iš naujo kelti šį klausimą Bendrijos narių visuotiniame susirinkime arba perduoti Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimui per savo laiptinės įgaliotinį. Kol Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo 2009-12-10 nutarimas dėl telefono išlaidų nėra pakeistas, atsakovė neturi teisinio pagrindo atsisakyti mokėti įmokas šioms išlaidoms padengti.

Dėl mokesčių už šilumos punkto parengimą šildymo sezonui

Atsakovė, trečiasis asmuo nesutinka mokėti išlaidų už šilumos punktų parengimą šildymo sezonui 2012, 2013 m., remdamiesi tuo, kad Bendrijoje dirba šilumininkas-santechnikas, todėl nesuprantama, kodėl už pasirengimą šildymo sezonui jam reikia mokėti papildomai, kokius konkrečius darbus jis atlieka; dėl to už tokius darbus 2012 m. nemokėta 14,01 Lt (4,06 Eur), 2013 m. – 19,75 Lt (5,72 Eur).

Įrodinėdamas kvestionuojamų mokesčių teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovas pateikė į bylą Bendrijos Šilumininko-santechniko pareiginę instrukciją (patvirtintą 2006-04-02), kurioje nustatytos tokio darbuotojo pareigos (T. IV, p. 253-255), taip pat Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktus, Hidraulinių bandymų aktus (2010-2013 m.) (T. IV, p. 256-264), 2010-09-17, 2012-06-06, 2013-07-31 Bendrijos valdybos posėdžių protokolus dėl mokesčių už šilumos punktų parengimą šildymo sezonui dydžio (T. IV, p. 50, 269-270), 2011-10-01 Rangos Sutartį dėl šilumos punktų parengimo šildymo sezonui (600 Lt už vieno punkto, iš viso – 3000 Lt (T. IV, p. 274), 2010-11-02 Rangos sutartį dėl šilumos punktų parengimo šildymo sezonui (600 Lt už vieno punkto, iš viso – 3000 Lt) ir 2010-11-06 Darbų perdavimo-priėmimo aktą, Bendrijos valdybos pirmininkės 2012-09-11 įsakymą Bendrijos šilumininkui-santechnikui už šilumos punktų parengimą šildymo sezonui sumokėti po 700 Lt už vieno šilumos punkto parengimą, iš viso – 3500 Lt, Bendrijos valdybos pirmininkės 2013-08-01 įsakymą sumokėti už vieno šilumos punkto parengimą po 760 Lt, iš viso – 3800 Lt (T. IV, p. 271, 272), (T. IV, p. 275-276).

Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė kvestionuoja įmokas už šilumos punktų paruošimą šildymo sezonui 2012, 2013 metais, analizuotini tik įrodymai, susiję su nurodytų įmokų nustatymu būtent 2012 ir 2013 m.

Iš Bendrijos valdybos 2012-06-06 posėdžio protokolo Nr. 4 išrašo matyti, kad Bendrijos pirmininkė informavo apie būtinybę organizuoti Bendrijos šilumos punkto parengimo šildymo sezonui darbus ir būtinybę surinkti tam apie 5000 Lt; nutarta patvirtinti šiems darbams iki 5000 Lt sumą (T. IV, p. 270). Bendrijos pirmininkės 2012-09-11 įsakymu Nr. 2012/09-01 nutarta Bendrijos šilumininkui-santechnikui už šilumos sistemos parengimą šildymo sezonui sumokėti už vieną punktą po 700 Lt, iš viso – 3500 Lt (T. IV, p. 271).

Iš Bendrijos valdybos 2013-07-31 posėdžio protokolo Nr. 7 išrašo matyti, kad buvo svarstytas pasirengimo šildymo sezonui klausimas, pažymint, jog Bendrijos šilumininko-santechniko pareiginėse instrukcijose tokių darbų nėra, jie visada atliekami už papildomą mokestį; 2012 m. gyventojams už šiuos darbus teko sumokėti po 0,28 Lt/ kv. m; 2013 m. šilumininkas-santechnikas prašo sumokėti daugiau, motyvuodamas tuo, kad šilumos sistema sensta, parengimo darbai užima daugiau laiko ir medžiagų; dėl to kaina būtų 0,32 Lt/kv. m; nutarta Bendrijos šilumininkui-santechnikui už šilumos punktų parengimo šildymo sezonui darbus sumokėti 3800 Lt (T. IV, p. 50). Bendrijos pirmininkės 2013-09-11 įsakymu Nr. 6 nutarta Bendrijos šilumininkui-santechnikui už šilumos sistemos parengimą šildymo sezonui sumokėti už vieną punktą po 760 Lt, iš viso už penkis punktus – 3800 Lt (T. IV, p. 271).

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcijos 10 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktus tvirtinti įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip, yra visuotinio susirinkimo (arba įgaliotinių susirinkimo, kuriam nagrinėjamu atveju pagal Bendrijos įstatus yra perduotos visos narių susirinkimo teisės) kompetencija. Nagrinėjamu atveju Bendrijos įstatuose nenustatyta, kad įmokas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra (tarp jų – šilumos punkto parengimu šildymo sezonui), tvirtina Bendrijos valdyba. Priešingai, pagal Bendrijos Įstatų, galiojusių iki 2013 m., 21.6 punktą nustatyti tikslinių įmokų ir įmokų, susijusių su Bendrijos veikla, dydžius, jų mokėjimo ir naudojimo tvarką buvo visuotinio susirinkimo arba įgaliotinių susirinkimo, kuriam pagal Įstatų 19 punktą pavestos visos narių susirinkimo teisės, kompetencija. 2013-03-20 patvirtintuose Bendrijos Įstatuose taip pat nenustatyta kitokios, nei įtvirtinta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, įmokų bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti tvirtinimo tvarkos.

Darytina išvada, kad ieškovo Bendrijoje sprendimas dėl papildomų mokesčių už šilumos punkto parengimą šildymo sezonui turėjo būti priimtas Bendrijos narių arba įgaliotinių susirinkime. Byloje nėra duomenų, kad, nepaisant to, jog Bendrijoje dirba etatinis šilumininkas-santechnikas, papildomo mokesčio už šilumos punktų parengimą šildymo sezonui 2012, 2013 m. klausimas buvo svarstytas Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimuose ir dėl tokio papildomo mokesčio balsų dauguma buvo priimtas sprendimas. Aptariamų papildomų įmokų už šilumos punktų parengimą šildymo sezonui nėra pagrindo kvalifikuoti kaip įmokų, susijusių su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, taigi joms rinkti turėjo būti gautas atsakovės sutikimas arba įstatymų nustatyta tvarka priimtas Bendrijos narių ar narių įgaliotinių susirinkimo nutarimas.

Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad Bendrijos valdybos 2012-06-06 ir 2013-07-31 nutarimai nėra pakankamas pagrindas reikalauti iš atsakovės papildomų įmokų už šilumos punktų parengimą 2012, 2013 m. šildymo sezonui. Esant tokiai teisinei situacijai, kai dėl aptariamų įmokų mokėjimo nėra įstatymų nustatyta tvarka priimto kompetentingo Bendrijos organo (Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo) sprendimo, šios įmokos nesusijusios su privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, o atsakovė nėra davusi sutikimo tokias įmokas mokėti, ji pagrįstai atsisako mokėti 14,01 Lt (4,06 Eur) už 2012 m. ir 19,75 Lt (5,72 Eur) už 2013 m. (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Dėl laiptinės užrakto su pasikalbėjimo įrenginiu aptarnavimo mokesčio

Atsakovė, trečiasis asmuo neginčija, kad laiptinės užraktas su pasikalbėjimo įrenginiu, reikalingas, tačiau nesutinka mokėti už šio įrenginio aptarnavimą po 0,44 Eur (1,53 Lt) kas mėnesį, remdamiesi tuo, kad neaišku, už kokias paslaugas renkamas šis mokestis, nes, pasak jų, nurodyto įrengimo gedimo atveju tenka mokėti atskirai už konkretaus gedimo pašalinimą.

Ieškovas pateikė 2010-12-22 ir 2013-01-04 Laiptinės užraktų su pasikalbėjimo įrenginiu techninio aptarnavimo sutartis Nr. 06-19 ir Nr. 06-20, sudarytas Bendrijos su I. Z. personaline įmone „Garena“, kuriose nustatyta, kad Užsakovas perveda Vykdytojui po 1,50 Lt kas mėnesį už kiekvieną sutartyje numatytą aptarnauti butą. Aptarnaujamų laiptinės užraktų sąraše nurodyta ir laiptinė, kurioje yra atsakovės bei trečiojo asmens butas – (duomenys neskelbtini) (T. IV, p. 81-82, 85-86). Ieškovas taip pat pateikė įmonės „Garena“ paaiškinimus, kokie telefonspynių priežiūros ir remonto darbai buvo vykdomi 2010-2013 m. laikotarpiu kas mėnesį (T. IV, p. 313).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo atstovė (Bendrijos pirmininkė L. G.) paaiškino, kad pagal nurodytas Sutartis atliekami darbai, reikalingi tinkamam laiptinės užraktų su pasikalbėjimo įrenginiu eksploatavimui, o atskiras mokestis už tam tikro gedimo šalinimą renkamas tik tais atvejais, kai užraktai sugadinami tyčiniais veiksmais. Tokius Bendrijos pirmininkės paaiškinimus patvirtina Sutarčių sąlygos, kuriose nustatyta, kad būtent tyčinio laiptinės užrakto sugadinimo, vagystės ar pan. atveju, kai reikia pakeisti laiptinės užrakto įrenginius (atskirą bloką, spyną, spynos šerdelę), remontas atliekamas už papildomą mokestį (T. IV, b. l. 81, 85). Byloje nėra įrodymų, kad už eksploatacinių laiptinės užrakto gedimų šalinimą ginčo laikotarpiu buvo renkamas papildomas mokestis.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad į bylą yra pateikta namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) korpuso, kuriame yra ir atsakovei bei trečiajam asmeniui priklausantis butas, apklausa dėl laiptinės užrakto su pasikalbėjimo įrenginiu mėnesinio aptarnavimo reikalingumo (T. IV, p. 83-84). Iš 36 butų 24 butų savininkai, tarp jų ir trečiasis asmuo S. A. B., nesutiko, kad būtų atsisakyta mėnesinio šio įrenginio aptarnavimo (T. IV, p. 83-84). Taigi butų savininkų dauguma pritarė mėnesiniam laiptinės užrakto su pasikalbėjimo įrenginiu aptarnavimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė, kad butų savininkai neteisingai suprato apklausai suformuluotą klausimą, nes manė, jog klausiama, ar jiems reikalingas toks užraktas, tačiau neišreiškė sutikimo mokėti kasmėnesinį aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad tokiai pozicijai pagrįsti nėra pateikta įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Apklausai suformuluotas klausimas būtent dėl „mėnesinio domofono aptarnavimo“ nutraukimo (T. IV, p. 83-84).

2010-12-22 Laiptinės užraktų su pasikalbėjimo įrenginiu techninio aptarnavimo sutarties Nr. 06-19 sudarymo metu galiojusios redakcijos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnyje buvo įtvirtinta Bendrijos teisė sudaryti sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovo Bendrijos ir įmonės „Garena“ sudarytos Laiptinės užraktų su pasikalbėjimo įrenginiu techninio aptarnavimo sutartys nėra nuginčytos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašaus pobūdžio byloje yra pasisakyta, kad paslaugų sutartys yra privalomos sutarties dalyviams ir faktiniam paslaugos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su nurodytu mokesčiu, turi teisę kelti šį klausimą Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkime.

Kartu pažymėtina tai, kad Bendrijos ir įmonės „Garena“ sudarytoje Sutartyje nustatyta, jog už kiekvieną sutartyje numatytą aptarnauti butą mokama po 1,50 Lt per mėnesį. Atsakovei ginčo laikotarpiu šis mokestis skaičiuotas po 1,53 Lt. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teisę imti iš atsakovės didesnį mokestį. Dėl to ieškovo reikalaujama priteisti suma mažintina suma mažina 0,30 Eur (1,02 Lt) (telefonspynės mokestis atsakovei ginčo laikotarpiu skaičiuotas 34 mėn.).

Dėl krūmokšnių ir medelių pašalinimo nuo Pastato nuogrindų ir nuogrindų aplink Pastatą remonto išlaidų

Atsakovė, trečiasis asmuo nesutinka mokėti 35,04 Lt (10,15 Eur) už nuogrindų aplink Pastatą remontą (2011 m. gruodžio mėn. mokėjimo pranešimas), remdamiesi tuo, kad: 1) apie šį darbą nebuvo informuoti Bendrijos nariai, neapsvarstyta, ar tai – būtina, nepatvirtinta sąmata; 2) be Bendrijos narių pasirinktas nerealiai brangus rangovas; 3) vienam trijų kambarių butui tenka apie 12-15 m nuogrindų, tačiau namas 9 aukštų, taigi iš kiekvieno buto pareikalavus net po 10,14 Eur (35 Lt) susirado nerealiai didelė suma, be to, vien už tai, kad prie sienų pakeltos šaligatvio plytelės ir po jomis pripilta smėlio.

Atsakovė, trečiasis asmuo taip pat nurodė nesutinką mokėti 1,93 Lt (0,56 Eur) sumos už krūmokšnių ir medelių pašalinimą nuo Pastato nuogrindų (2010 m. spalio mėn. mokėjimo pranešimas), remdamiesi tuo, kad šiuos darbus atliko Bendrijos pirmininkę palaikantis Bendrijos narys už nepagrįstai didelę kainą.

Pažymėtina, kad būtinybė atlikti nuogrindų aplink Pastatą tvarkymo darbus nustatyta 2010-08-25 Statinio apžiūros akte ir 2011-05-09 Statinio apžiūros ir ekspertizės akte (T. I, p. 66-71). 2010-08-25 Statinio apžiūros akte nurodyta, kad aplink Pastatą trūksta tinkamų nuogrindų; lyjant lietui ar tirpstant sniegui vanduo suteka prie pastato sienų, iš ten skverbiasi prie pamatų, sukeldamas pamatų ardymo poveikį; dėl to nurodyta atstatyti aplink pastatą nuogrindas pagal STR reikalavimus (T. IV, p. 77-78). 2011-05-09 Statinio apžiūros ekspertizės akte pakartotas reikalavimas visiškai atstatyti aplink pastatą nuogrindas pagal visus STR reikalavimus. Nurodyti aktai parengti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją turinčio asmens (T. IV, p. 80).

Esant tokioms kvalifikuoto specialisto išvadoms, kad nuogrindų aplink pastatą nebuvimas sukelia pamatų ardomąjį poveikį, Bendrija turėjo pagrindą kvalifikuoti tokio pobūdžio defektų šalinimą privalomaisiais darbais, kurie atliekami ir be bendraturčių sutikimo, nes tokių darbų atlikimas susijęs su statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo palaikymo užtikrinimu (Reglamento 5.1.1 punktas).

Ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl šių darbų buvo sudaryta 2011-11-07 rangos sutartis, darbai priimti pagal 2011 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą (T. IV, p. 39-41, 38). Byloje nėra įrodymų, kad nuogrindų remonto darbai atlikti netinkamai. Priešingai, 2012-04-17 Statinio apžiūros akte nurodyta, kad nuogrindos įrengtos, pastabų apie jų defektus nėra (T. I, p. 72).

Atsakovė, trečiasis asmuo, kvestionuodami nuogrindų remonto išlaidų dydį, nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad šie remonto darbai atlikti už nepagrįstai didelę kainą, kokia analogiškų darbų kaina būtų pagrįsta. Dėl to argumentai, kad darbų kaina per didelė, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsakovė, trečiasis asmuo nurodė, kad mokestis už nuogrindų remontą jiems nepagrįstai buvo apskaičiuotas pagal buto plotą.

Tokie argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Visų išlaidų, patiriamų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir remonto darbų, paskirstymo bendraturčiams principas – išlaidos paskirstomos proporcingai kiekvieno bendraturčio turimai nuosavybės daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju išlaidos už nuogrindų remontą atsakovei apskaičiuotos pagal turimo nuosavybės teise buto plotą, nėra pagrindo abejoti šių išlaidų apskaičiavimo teisingumu.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad nuogrindų aplink Pastatą atstatymo darbai atlikti pagrįstai, todėl atsakovė turi pareigą už juos sumokėti 35,04 Lt (10,15 Eur) (2011 m. gruodžio mėn. mokėjimo pranešimas (T. I, p. 13).

Būtinybė pašalinti krūmokšnius ir medelius nuo Pastato nuogrindų taip pat nustatyta 2010-08-25 Statinio apžiūros akte, nurodant, kad prie Pastato sienų augantys įvairūs medeliai apsunkina vandens nutekėjimą nuo namo pamatų ir taip sukelia pamatų ardomąjį poveikį (T. I, p. 67). Esant tokiai kvalifikuoto specialisto išvadai, Bendrija turėjo pagrindą imtis veiksmų nurodytam defektui pašalinti, nes tai susiję su privalomųjų statinio priežiūros reikalavimų vykdymu, siekiant užtikinti Pastato mechaninį atsparumą ir pastovumą (Reglamento 5.1.1 punktas).

Ginčo darbus 2010-10-18 atliko Bendrijos nariai už žodiniu susitarimu su Valdybos pirmininke sulygtą kainą; darbai priimti 2010-10-18 Atliktų darbų priėmimo aktu Bendrijos valdybos pirmininkės ir dviejų įgaliotinių (T. IV, p. 37). Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pagrindas atsakovei atsisakyti mokėti už atliktus darbus, kurie susiję su privalomųjų statinio priežiūros reikalavimų vykdymu. Pažymėtina, kad pagal Bendrijos įstatų, galiojusių iki 2013-04-20, 27.7 punktą, eksploatuojant pastatus Bendrijos jėgomis, Valdybai suteikta teisė nustatyti Bendrijos narių bei jų šeimos narių darbo sąnaudas ir jų įskaitymo į įmokas tvarką. Nagrinėjamu atveju Bendrijos Valdyba įgyvendino šią Įstatuose numatytą teisę. Atsižvelgiant į užmokestį, sumokėtą už medelių šalinimo darbus, nėra pagrindo pripažinti, kad jis neatitinka protingumo reikalavimo ((duomenys neskelbtini) korpuso, kuriame yra atsakovės butas, darbų kaina – 132,45 Lt (T. IV, p. 37).

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė neturi pagrindo atsisakyti mokėti 1,93 Lt (0,56 Eur) už krūmokšnių ir medelių pašalinimą nuo Pastato nuogrindų.

Dėl elektros apsauginių gaubtų rūsyje montavimo, šiukšlių patalpų durų remonto, laiptinės durų dažymo išlaidų

Atsakovė, trečiasis asmuo nesutinka mokėti 6,71 Lt už elektros gaubtų montavimą rūsyje (2010 m. lapkričio mėn. mokėjimo pranešimas), 5,12 Lt už šiukšlių patalpų durų remontą (2011 m. birželio mėn. mokėjimo pranešimas), 7,80 Lt už laiptinės durų dažymą (2013 m. liepos mėn. mokėjimo pranešimas).

Nurodyti darbai nepriskirtini privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymo darbams, nes jų atlikimas nesusijęs su esminių statinio reikalavimų, nurodytų ginčo darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos Reglamento 5 punkte, užtikrinimu. Tai yra Namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbai, kuriems turėjo būti gautas atsakovės sutikimas arba priimtas Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimas.

Atlikti nurodytus darbus nutarta Bendrijos valdybos 2010-09-17 susirinkime (T. IV, p. 62-63). Tačiau dėl aptariamų darbų nėra priimto Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo nutarimo. Iš Bendrijos įgaliotinių 2011-04-07 susirinkimo protokolo išrašo matyti, kad Bendrijos pirmininkė informavo, jog 2010-09-17 Valdybos posėdyje buvo patvirtintas darbų planas, tarp jų – dėl elektros gaubtų montavimo rūsyje ir šiukšlių patalpų durų remonto, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl šių darbų priimtas Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimas (T. III, p. 117-118). Pagal 2010-09-17 Valdybos nutarimo dėl ginčo darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą Valdyba, parengusi bendrojo naudojimo objektų remonto darbų planą, turėjo pateiktų jį tvirtinti Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimui.

Byloje nėra duomenų, kas ir kada priėmė sprendimą atlikti laiptinės durų dažymo darbus, kurie atlikti 2013-07-31 (T. IV, p. 33-34) ir už kuriuos 2013 m. liepos mėn. mokėjimo pranešime atsakovei nurodyta sumokėti 7,80 Lt.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog aptarti darbai nėra privalomųjų reikalavimų vykdymas, dėl jų nebuvo priimtas Bendrijos narių ar įgaliotinių susirikimo nutarimas, atsakovė turi pagrindą atsisakyti mokėti šių darbų išlaidas, dėl kurių nėra davusi savo sutikimo (CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Dėl teplionių nuo namo sienų pašalinimo darbų išlaidų

Atsakovė, trečiasis asmuo, nesutikdami mokėti Bendrijai išlaidų už teplionių (grafiti) nuo namo sienų pašalinimo darbus, iš esmės nekvestionuoja, kad atlikti šiuos darbus buvo būtina, tačiau teigia, jog jie atlikti už per didelę kainą.

Pažymėtina, kad įpareigojimas nuvalyti nuo Namo sienų tepliones buvo nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2012-08-23 akte Nr. A32-1728-(2.9.10-AP2) (T. IV, p. 64-65). Nurodytiems darbams atlikti Bendrija nupirko medžiagų už 418,54 Lt, darbus 2012-11-21 atliko Bendrijos namo gyventojai už 1000 Lt (8 Lt/kv. m x 125 kv. m); nurodyta, kad sienos buvo nugruntuotos ir du kartus perdažytos (T. IV, b. l. 66-68).

Atsakovė, trečiasis asmuo, iš esmės pripažindami tokių darbų būtinumą, tačiau nesutikdami su nurodytų darbų kaina, nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuos darbus buvo galima atlikti už mažesnę kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės, trečiojo asmens prašymu apklaustas kaip liudytojas A. A. V., turintis statybinių darbų patirties, dėl teplionių šalinimo kainos nurodė, jog, jo nuomone, išlaidos šiems darbams yra pagrįstos, nes tai – didelio pasiruošimo ir darbo sąnaudų reikalaujantis darbas (2016-02-18 teismo posėdžio garso įrašas).

Trečiasis asmuo, nagrinėjant bylą teismo posėdyje, taipogi abejojo darbų apimtimi, t. y. nurodytu 125 kv. m plotu, tačiau taip pat nepateikė įrodymų, kad darbai atlikti mažesne apimtimi.

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės ir trečiojo asmens argumentai dėl teplionių nuo namo sienų pašalinimo išlaidų nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl vamzdžių keitimo išlaidų

Iš byloje pateiktos 2011-07-14 Rangos sutarties Nr. 110714-06 matyti, kad Bendrija užsakė atlikti karšto vandens ir cirkuliacinio stovo vamzdžių keitimą nuo rūsio iki įvadų į butus Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovės ir trečiojo asmens butas), (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (T. IV, p. 88-89). Šiems darbams atlikti buvo gautas butų savininkų daugumos 2011-07-14 sutikimas (T. IV, p. 90). Atsakovės parašo nurodytame sutikime nėra, tačiau ji pasirašė 2011-07-20 atliktų darbų akte (T. IV, p. 87). Butų savininkų daugumos balsais duotas sutikimas atlikti pirmiau nurodytus vamzdžių keitimo darbus atsakovei, kaip bendraturtei, sukuria pareigą atsiskaityti už atliktus darbus (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.85 straipsnio 1, 3 dalys). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą proporcingai savo nuosavybės daliai sumokėti vamzdžių keitimo 2011 m. liepos mėn. išlaidas.

Iš Bendrijos valdybos 2013-06-28 posėdžio protokolo Nr. 6 išrašo matyti, kad šiame posėdyje buvo svarstomas karšto vandens sistemos remonto klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gegužės mėn. Bendrijos (duomenys neskelbtini) korpuso rūsyje įvyko avarija – dviejose vietose prakiuro karšto vandens vamzdis, kuris per 39 metus buvo susidėvėjęs, siekiant užkirsti kelią analogiškoms avarijoms, nutarta pakeisti Bendrijos rūsiuose karšto vandens magistralinius vamzdžius (T. IV, p. 52). Bylos duomenimis, šiems darbams atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) korpuse (butai (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta 2013-09-25 Rangos sutartis su UAB „Santeksa“ (T. IV, p. 53-54). Ieškovas pateikė 2013-10-02 Darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo užsakovas Bendrija priėmė rangovo UAB „Santeksa“ atliktus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) korpuso (butai (duomenys neskelbtini)) rūsyje esančios karšto vandens magistralės vamzdžių keitimo darbus, kurių kaina – 2310 Lt (T. IV, p. 51).

Pažymėtina, kad nurodytų darbų tikslas – užkirsti kelią galimoms avarijoms 39 metus eksploatuojamuose vamzdynuose, po 2013 m. gegužės mėn. įvykusios avarijos, kai karšto vandens vamzdis prakiuro dviejose vietose. Tokie bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, 2013-10-02 atlikti karšto vandens magistralės vamzdžių keitimo darbai buvo privalomieji statinio inžinerinių sistemų priežiūros darbai, kuriems atlikti nereikėjo bendraturčių sutikimo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturi pagrindo atsisakyti padengti jai tenkančią nurodytų darbų išlaidų dalį.

Nurodyti darbai atlikti, byloje nepateikta įrodymų dėl nepagrįstos šių darbų kainos. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės nesutikimo su aptariamų darbų išlaidomis argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl šilumokaičio keitimo

Iš Bendrijos valdybos 2013-04-11 posėdžio protokolo Nr. 3 išrašo matyti, kad šiame posėdyje buvo svarstomas šilumokaičių keitimo klausimas. Bendrijos šilumininkas-santechnikas informavo, kad dviejuose šilumos punktuose (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) korpusuose) šilumokaičių būklė yra avarinė ir juos reikia nedelsiant keisti. Šiame valdybos posėdyje nutarta suteikti paskolą dviem mėnesiams iš liftų atstatymo fondo šilumokaičiams pirkti (T. IV, p. 55). Byloje pateiki šilumokaičio įsigijimo dokumentai ir 2013-04-15 atliktų darbų priėmimo aktas dėl šilumokaičio pakeitimo (T. IV, p. 56, 59).

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos valdyba informaciją apie šilumokaičio avarinę būklę ir būtinybę nedelsiant jį pakeisti gavo iš kompetentingo asmens – šilumininko-santechniko, darytina išvada, jog nurodyti darbai Bendrijos valdymo organų pagrįstai kvalifikuoti kaip privalomieji, kuriems atlikti nereikia gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo (darbų atlikimo metu galiojusios redakcijos Reglamento 5.1.4, 7.1 punktai; CK 4.83 straipsnio 4 dalis).

Dėl išorinių sienų blokų ir siūlių remonto darbų

Atsakovė, trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka mokėti jų butui apskaičiuotos 459,92 Lt (133,09 Eur) sumos už išorinių sienų blokų ir siūlių remontą, remdamiesi tuo, kad 2012 m. nebuvo būtina atlikti tokius darbus, be to, tokiems darbams prieštaravo didžioji dalis (duomenys neskelbtini) korpuso gyventojų.

Ieškovas tvirtina, kad gyvenamojo namo išorinių sienų blokų ir siūlių remonto darbai buvo būtini, tai konstatuota 2012-04-17 statinio apžiūros akte.

2012-04-17 Statinio apžiūros akte dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dėl sienų defektų nustatyta, kad fasadas aptrupėjęs ir sutrūkinėjęs, siūlės tarp blokų – sutrūkinėjusios; nurodyta nedelsiant atlikti išorinių sienų blokų ir siūlių remontą (T. IV, p. 71-72). Aktas surašytas statinio techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją turinčio asmens – R. V. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestato Nr. B5246).

Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens S. A. B. nurodyta aplinkybė, kad asmuo, surašęs Statinio apžiūros aktą ir konstatavęs būtinybę remontuoti išorines sienas, gavo užmokestį už statinio apžiūrą bei stogo detalių remontą, savaime nėra pagrindas abejoti sienų defektų faktu ir būtinybe juos šalinti. Už statinio apžiūrą Bendrija sumokėjo pagrįstai, dėl to buvo sudaryta 2012-04-13 sutartis (T. IV, p. 69). Dėl stogo detalių remonto sutartis buvo sudaryta 2012-09-19, t. y. praėjus penkiems mėnesiams po 2012-04-17 Statinio apžiūros akto, kuriame konstatuota būtinybė nedelsiant remontuoti namo sienas, parengimo (T. IV, p. 95, 96-97).

Pažymėtina, kad gyvenamojo namo išorinių sienų būklė užfiksuota ieškovo pateiktose nuotraukose (T. IV, p. 22-25), būtinybę imtis sienų tvarkymo darbų pagrindžia ir gyventojų prašymai, pateikti Bendrijai (T. IV, p. 27-32). Be to, Namo sienų blokų siūlių defektai buvo užfiksuoti jau ankstesniais metais kvalifikuoto specialisto surašytuose aktuose: 2010-08-25 Statinio apžiūros akte nurodyta, kad lauko gelžbetoninių plokščių sienose vietomis yra atsivėrę vertikalūs plyšiai, kai kurių keramzitbetonio plokščių siūlės yra atviros, tai suteikia atmosferinių kritulių pralaidumo poveikį; lietui lyjant ir pučiant šoniniam vėjui, vanduo per fasado sienas papuola į namo vidų; nurodyta įrengti žymius ant atsivėrusių plyšių, stebėti visus pastato konstrukcijų pakitimus, kaupti lėšas namo renovacijai; 2011-05-09 Statinio apžiūros akte konstatuoti analogiški defektai (T. I, p. 67, 70).

Teismo vertinimu, ieškovo Bendrijos atstovai, gavę 2012-04-17 Statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuota būtinybė nedelsiant atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išorinių sienų blokų ir siūlių remontą, turėjo pagrindą imtis veiksmų tokio pobūdžio Pastato sienų defektams šalinti, nes tokių darbų atlikimas yra susijęs su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu – pagal Reglamento priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 5 punktą Namo išorinių sienų, cokolio ir fasado elementų ištrupėjusių vietų ar kitų defektų taisymas yra Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo darbai.

Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) korpuso ((duomenys neskelbtini)butai) sienų siūlių remonto statybos rangos sutartis buvo sudaryta 2012-07-24, darbai atlikti 2012-08-07 už 38 058 Lt kainą (T. IV, p. 17, 18-19). Be to, Namo sienų siūlių remonto darbams pritarta Bendrijos narių įgaliotinių 2012-08-16 susirinkime, kuriame patvirtinta remonto kaina (7,22 Lt už 1 kv. m), be to, padengiant 30 proc. remonto išlaidų iš Bendrijos turimų lėšų už reklamą (T. IV, p. 13-14).

Dėl atsakovės, trečiojo asmens argumentų, kad 2012-07-18 pareiškimu (duomenys neskelbtini) korpuso butų savininkai prieštaravo namo sienų siūlų remontui ir nurodė nesutinką už tokius darbus mokėti (23 parašai ir 36 butų laiptinės) (T. II, p. 51-52), pažymėtina tai, jog, minėta, Namo sienų siūlių, kurias remontuoti kompetentingas specialistas nurodė nedelsiant, tvarkymo darbai yra privalomųjų statinio priežiūros reikalavimų vykdymas, todėl jiems nereikia bendraturčių sutikimo. Kita vertus, nurodytiems darbams pritarta Bendrijos narių įgaliotinių 2012-08-16 susirinkimo nutarimu, kurio teisinė galia tokia pati kaip ir Bendrijos narių susirinkimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatymas, būtinas konkretaus namo sienų blokų ir siūlių remontas ar ne, reikalauja specialių žinių, todėl tokį įvertinimą atlieka atitinkamą kvalifikaciją turintis specialistas, namo bendraturčiai šiuo klausimu neturi išimtinės kompetencijos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2012-08-23 statinio techninės priežiūros patikrinimo akte dėl sienų blokų siūlių remonto nurodyta, kad ginčo Pastato sienų siūlių remonto darbai atlikti laikantis technologinių reikalavimų, įrengiant siūlių ventiliacijas stambiaplokštiniuose sujungimuose (T. I, p. 75; T. IV, p. 65).

Atsakovė, trečiasis asmuo ginčijo ir namo sienų blokų bei siūlių remonto darbų kainą, teigdami, kad ši – akivaizdžiai per didelė.

Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, sudarant galimybę atsakovei, trečiajam asmeniui pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jų nesutikimo su remonto išlaidų suma argumentus. Trečiojo asmens prašymu buvo apklausti liudytojai. Tačiau pažymėtina, kad liudytojų parodymai nėra pakankami įrodymai nesutikimui su namo sienų remonto darbų kaina pagrįsti. Konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog ginčo darbai atlikti už nepagrįstai didelę kainą, atsakovė, trečiasis asmuo nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to nesutikimo su ieškovo reikalaujama priteisti skola už sienų remonto darbus argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl lifto remonto išlaidų

Atsakovė, trečiasis asmuo nurodė, kad jie nesutinka mokėti 2011 m., 2012 m. priskaičiuotų mokesčių už lifto remontą (atitinkamai – 37,73 Lt ir 13,04 Lt), nes šios išlaidos galėjo būti padengtos iš liftų atstatymo fondo lėšų.

Tokie nesutikimo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Liftų atstatymo fondas turi specifinę paskirtį – kaupti lėšas lifto atnaujinimui (kapitaliniam remontui ar pakeitimui nauju). Tuo tarpu eksploatuojant liftą pasitaikančių gedimų šalinimo išlaidos pagrįstai renkamos iš butų savininkų tam konkrečiam gedimui pašalinti. Dėl to atsakovė neturi pagrindo atsisakyti mokėti lifto gedimams pašalinti 201 m. ir 2012 m. patirtų išlaidų.

Dėl iš atsakovės reikalaujamų pašto ir kelionės miesto transportu išlaidų

Kaip atsakovės nesumokėtų mokesčių skola 2013 m. įrašyta 18,20 Lt suma už pašto ir transporto išlaidas (2013 m. sausio mėn. mokėjimo pranešime – 8,70 Lt, 2013 m. balandžio mėn. mokėjimo pranešime – 9,50 Lt) (T. III, p. 86, 91-92).

Iš byloje esančio Bendrijos 2013-04-15 rašto trečiajam asmeniui matyti, kad nurodytos išlaidos atsakovei apskaičiuotos atsižvelgiant į tai, jog dėl trečiojo asmens teikimų skundų Savivaldybei, Bendrija turėjo parengti ir išsiųsti registruotais laiškais atsakymus tiek Savivaldybei, tiek trečiajam asmeniui, Bendrijos pirmininkė turėjo vykti į paštą, todėl patyrė transporto išlaidų. Rašte nurodyta, kad kadangi tokias išlaidas lėmė trečiojo asmens veiksmai, tai jos įtrauktos į mokėjimo pranešimus (T. III, p. 24-25).

Bendrijos narys, taip pat daugiabučio namo, kuriame įsteigta Bendrija, buto savininkas, turi teisę kreiptis į Bendriją informacijos jį dominančiais klausimais ir ją gauti, taip pat kreiptis į kompetentingą savivaldybės instituciją su skundais dėl Bendrijos veiklos. Informacijos pateikimo Bendrijos nariui, Bendrijos namo buto savininkui išlaidos, taip pat raštų dėl Bendrijos veiklos siuntimo kompetentingoms institucijoms išlaidos yra išlaidos, susijusios su Bendrijos veikla, kurios padengiamos iš administravimui skiriamų lėšų. Jeigu Bendrija mano, kad asmuo, į kurio skundus tenka atsakinėti, daro žalą Bendrijai, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

Darytina išvada, kad į 2013 m. sausio ir balandžio mėn. mokėjimo pranešimus be pagrindo įrašytos pašto ir transporto išlaidos, todėl reikalavimas priteisti šias išlaidas atmestinas.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovė turi pagrindą atsisakyti mokėti reikalaujamos skolos dalį dėl Bendrijos išlaidų, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo priimta Bendrijos narių (įgaliotinių) ar butų savininkų daugumos sprendimų, taip pat kurios nesusijusios su privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymu, o atsakovės dėl jų nėra davusi savo sutikimo: 14,01 Lt (4,06 Eur) ir 19,75 Lt (5,72 Eur) papildomus mokesčius už šilumos punktų parengimą šildymo sezonui 2012 ir 2013 m., 6,71 Lt (1,94 Eur) už elektros gaubtų montavimą rūsyje, 5,12 Lt (1,48 Eur) už šiukšlių patalpų durų remontą, 7,80 Lt (2,26 Eur) už laiptinės durų dažymą, 18,20 Lt (5,27 Eur) pašto ir transporto išlaidų, 1,02 Lt (0,30 Eur) nepagrįstai skaičiuoto mokesčio už laiptinės durų kasmėnesinį aptarnavimą, iš viso – 72,61 Lt, t. y. 21,03 Eur.

Dėl to ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 336,32 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, išlaikymą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-11-01.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinėmis vadinamos palūkanos priteisiamos iš atsakovo visais atvejais, jeigu tenkinamas ieškinys (jo dalis) ir byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas priteisti. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 336,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2014-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškovo prašymo taikyti trečiajam asmeniui teismo nuobaudą už neatvykimą į teismo posėdį

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė prašymą trečiajam asmeniui S. A. B. taikyti nuobaudą už neatvykimą į teismo posėdį.

Trečiasis asmuo S. A. B. pateikė teismui paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, kad į 2016-05-05 teismo posėdį neatvyko dėl sveikatos būklės, todėl nėra pagrindo taikyti jam teismo nuobaudą. Be to, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nuobauda už neatvykimą į teismo posėdį taikoma tik tada, kai jis neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, kai jo dalyvavimas pripažintas būtinu (CPK 247 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, tačiau, gavus jo pranešimą apie staiga pablogėjusią sveikatą, bylos nagrinėjamas atidėtas, atsižvelgus, be kita ko, į byloje sprendžiamo ginčo pobūdį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės Bendrijos naudai 72,41 Eur (250 Lt) išlaidų už ieškinio parengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinį rengė UAB „MAS eko konsultavimas“ (T. I, p. 170-171, 172).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Nepaisant to, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas pateiktas nutartyje, priimtoje vėliau, nei Bendrija patyrė ieškinio parengimo išlaidas nagrinėjamoje byloje, šių išlaidų priteisimo klausimas spręstinas vadovaujantis aptartu teisės išaiškinimu. Neatsižvelgiant į tai, kada kasacinis teismas išaiškina atitinkamą teisės normą, teisės normos turi būti taikomos pagal jų tikrąją esmę ir paskirtį.

Išlaidos, šalies patirtos rengiant procesinius dokumentus teismui, tarp jų – ir ieškinį, yra atstovavimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad, rengdamas ieškinį, ieškovas pasitelkė advokatą ar advokato padėjėją. Dėl to ieškinio parengimo išlaidos, sumokėtos UAB „MAS eko konsultavimas“, ieškovui neatlygintinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šio teismo proceso metu valstybė patyrė 13,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nurodytos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 96 straipsnis).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 357,35 Eur skolos, šiuo teismo sprendimu priteista 336,32 Eur, t. y. patenkinta 94 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl to iš atsakovės valstybės naudai priteistina 94 proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – 13,12 Eur (13,96 Eur x 94 proc.) (CPK (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Ieškovui tenkanti atlyginti šių išlaidų dalis neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei šiuo atveju nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškovo 250-oios daugiabučių namų savininkų bendrijos (juridinio asmens kodas 124985625) ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui 250-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 124985625) 336,32 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 32 ct) skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 336,32 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 32 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės valstybės naudai 13,12 Eur (trylika eurų 12 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė