Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotiems asmenims skolininkui A. J., bendraturtei R. J., antstolei A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

3. Teismui pateiktų vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas I. K. naudai iš skolininko A. J. nekilnojamojo turto pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1389-644 dėl 41 500 Lt skolos išieškojimo (pirminis vykdomasis raštas), o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal tą patį teismo įsakymą, tačiau iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų (antrinis vykdomasis raštas). Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas A. J. gauna pajamas iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos, tačiau šios yra nepakankamos teismo įsakymo įvykdymui. Taip pat nustatė, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, todėl 2019 m. liepos 17 d. antstolė turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), kadangi Nekilnojamojo turto registre buvo žyma, kad A. J. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jo nuosavybė. 2019 m. lapkričio 22 d. buvo atliktas turto vertinimas. 2020 m. vasario 7 d. skolininkas pateikė antstolei prašymą neskelbti varžytynių, nes turtas nėra jo asmeninė nuosavybė, o yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės R. J. nuosavybė, ir jis kreipsis į notarą, kad galėtų pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo. 2021 m. rugpjūčio 5 d. skolininkas A. J. pateikė antstolei pareiškimą ir dokumentus, kad valstybės įmonė Registrų centras tenkino jo prašymą ir išregistravo žymą, jog turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo skolininkas antstolei nepateikė. Antstolė, patikrinusi pasikeitusias aplinkybes ir nustačiusi, kad Nekilnojamojo turto registre nėra žymos apie asmeninę skolininko nuosavybę, 2021 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini), susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka formą Nr. (duomenys neskelbtini), ir išsiuntė juos skolininkui bei jo sutuoktinei, tačiau sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo skolininkas antstolei vėlgi nepateikė. Be to, skolininkas minėtą antstolės patvarkymą apskundė teismui, motyvuodamas analogiškomis aplinkybėmis kaip ir atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. vasario 2 d. nutartimi skolininko skundą atmetė, o 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi Kauno apygardos teismas paliko apylinkės teismo nutartį nepakeistą. 2022 m. birželio 13 d. antstolė A. K. pateikė pasiūlymą pareiškėjai iki 2022 m. liepos 4 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. 2022 m. liepos 4 d. pareiškėjai pasikreip į antstolę dėl termino kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo pratęsimo, ši 2022 m. liepos 5 d. patvarkymu pratęsė pareiškėjai terminą kreiptis į teismą iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėja 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama vykdymo procese nustatyti skolininko A. J. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturte R. J., t. y. ½ dalį šiame nekilnojamame turte: 0,1770 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 6,5 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); turtinėse teisėse į 0,8088 ha nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

4. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkei priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, CK 4.92 straipsnio 1 dalimi). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

6. Nagrinėjamu atveju vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkas A. J. ir R. J. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Suinteresuoti asmenys A. J. ir R. J. teismui pateiktais atsiliepimais nesutinka su pareiškėjos prašymu savo nesutikimą motyvuodami tuo, kad antstolė tam pačiam vykdomajam dokumentui, to paties išieškotojo naudai užvedė ir vykdo dvi skirtingas vykdomąsias bylas, išieškodama iš skolininko ir skolą, ir vykdymo išlaidas, ir atlyginimą sau, taip šiurkščiai pažeisdama norminių aktų reikalavimus. Teismas pažymi, kad tokie suinteresuotų asmenų argumentai buvo išspręsti ir įvertinti tiek Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, tiek ir 2022 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, todėl teismas dėl šių suinteresuotų asmenų argumentų daugiau nepasisako. Taip pat suinteresuoti asmenys nurodo, kad turto arešto aktas surašytas 2019 m. liepos 17 d., o patvarkymas dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas tik 2021 m. gruodžio 6 d., taigi per tokį ilgą laikotarpį nuo turto arešto akto surašymo iki patvarkymo priėmimo antstolė privalėjo pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, ir, jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, išieškojimą iš to turto nutraukti.

7. Teismas pažymi, kad vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad vykdymo proceso metu antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus ir išlaikyti šių interesų pusiausvyrą, tačiau iš esmės vienintele ir pagrindine vykdymo proceso paskirtimi išlieka kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimų patenkinimas, todėl šių interesų pusiausvyros išlaikymas negali paneigti siekio kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą, kad išieškotojas greičiau atgautų skolą. Šiuo atveju antstolė, gavusi išieškotojos prašymą pratęsti terminą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, pratęsė procesinį terminą vadovaudamasi CPK 613 straipsniu ir atsižvelgdama į išieškotojos pateiktas aplinkybes. Teismas pažymi, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatyme nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteiktos diskrecijos teisės pratęsti paties antstolio nustatytą terminą pažiedimu galėtų būti pripažinta situacija, kai šia teise antstolis akivaizdžiai piktnaudžiautų, kas nagrinėjamos bylos atveju negali būti konstatuota, kadangi išieškotoja iki termino pabaigos kreipėsi į antstolę su prašymu pratęsti terminą. Jeigu išieškotoja tokio pobūdžio prašymą būtų pateikusi nebe pirmą kartą ar antstolė būtų minėtą terminą pratęsusi negavusi jokio prašymo ir paaiškinimų, tai nagrinėjamos bylos atveju galima būtų laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus, atsižvelgiant į vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų derinimo principą, į galimas pasekmes, kurios kiltų antstolei nepratęsus termino išieškotojai pateikti tokį prašymą ir nutraukus išieškojimą į šį turtą bei į tai, kad terminas buvo pratęstas sąlyginai trumpam laikotarpiui (nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 rugpjūčio 1 d.), tuo tarpu pareiškėja į teismą kreipėsi 2022 m. liepos 11 d., nėra pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Be to, nors CPK nereglamentuoja CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyto termino pratęsimo klausimo, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra imperatyvi norma, o taikant įstatymo analogiją, nepasibaigęs ne įstatymo nustatytas terminas galėjo būti pratęstas CPK 77 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-637-553/2015, 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-72-565/2021). Be to, nors suinteresuoti asmenys prašo panaikinti antstolės A. K. patvarkymą „Dėl termino pratęsimo“, tačiau teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o ne dėl antstolės veiksmų priimant patvarkymą „Dėl termino pratęsimo“.

8. Taip pat suinteresuoti asmenys prašo dėl to, kad antstolė šiurkščiai pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją teisingumo ministrui arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Teismas pažymi, kad suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d, nutartimi išaiškino, jog skolininkas turi galimybę pats kreiptis į atitinkamas institucijas dėl antstolės A. K. veiksmų. Šioje civilinėje byloje teismas taip pat nenustatė antstolės veiksmuose vykdomosiose byloje dėl skolos išieškojimo iš A. J. pažeidimų, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju priimti atskirąją nutartį.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismuose nėra pradėtos ar baigtos bylos dėl suinteresuotų asmenų A. J. ir R. J. santuokos nutraukimo. A. J. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas – 0,0800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1770 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 6,500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Teismo iniciatyva patikrinus duomenis iš Vedybų sutarčių registro nustatyta, kad A. J. ir R. J. 2009 m. gruodžio 31 d. sudarę Povedybinę sutartį, pagal kurią susitarė, jog kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ar gauti banko kreditą, tačiau tokia skola, paskola ar kreditas bus laikomas sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio banko kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui. Toks įsipareigojimas bus vykdomas ir/ar išieškomas tik iš sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio banko kreditą, asmenine nuosavybe turimų lėšų ar turto. Ši nuostata yra netaikoma, jeigu taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip. Sutuoktiniai pagal savo prievoles atsako savo asmeniniu turtu, o pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais, sutuoktiniai atsako solidariai. Sutuoktiniai savo lėšomis išlaiko jiems asmenine nuosavybe priklausantį turtą, o visas išlaidas, susijusias su šeimos reikmėmis ir šeimos interesų tenkinimu, abu sutuoktiniai susitaria dengti lygiomis dalimis. Pagal minėtą sutartį asmenine vyro nuosavybe laikoma visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės ir kitas turtas, sutuoktinio vardu įgytas po povedybinės sutarties įsigaliojimo, tai yra: 1) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 2) pajamos, gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, žalos atlyginimas, kitokia kompensacija už žalą, tikslinė materialinė parama, draudimo išmokos bei kitokios išmokos; 3) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas; 4) sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai; 5) akcijos, vertybiniai popieriai, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, įmonės (verslo) vertės padidėjimas, akcijų kiekio padidėjimas, lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui; 6) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Nepilnamečių vaikų skolininkas ir jo sutuoktinė neturi. A. J. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, kuris, nors ir registruotas A. J. vardu, tačiau įgytas santuokos su R. J. metu, dėl ko, suinteresuotiems asmenims nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad įgytas turtas pagal Povedybinę sutartį galėtų būti laikomas asmenine skolininko A. J. nuosavybe, iš esmės laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis). Šias aplinkybes patvirtino ir A. J. sprendime dėl teritorinių registratoriaus priimtų sprendimų, nurodydamas, kad žemės sklypai yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įgijus teises atkurti nuosavybės teises iš bendrų lėšų (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 184 – 187). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad ½ dalis skolininko A. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto priklauso A. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 278 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis 0,1770 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis 6,5 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis turtinių teisių į 0,8088 ha nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.