- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-880-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00223-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. R., dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Medicinos bankas“, UAB „Teniso pasaulis“, antstoliui V. Č., antstoliui G. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. R. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą ir nurodė, kad Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. 2010 m. birželio 9 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-1112 dėl skolos ir palūkanų apmokėjimo iš vekselio davėjo UAB „GMIM“ (buvęs pavadinimas UAB „Viešbučių valdymas“), laiduotojo D. R. vekselio turėtojo UAB „Medicinos bankas“ naudai. Antstolis G. B. vykdydamas išduotą vykdomąjį įrašą turto arešto aktu Nr. 0040/10/02355, areštavo atsakovo D. R. vardu registruotą automobilį Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) ir priėmė antstolio G. B. padėjėjo pasirašytą 2010 m. spalio 26 d. patvarkymą dėl areštuoto turto pristatymo. 2010 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (pagal ieškovo UAB „Teniso pasaulis“ reikalavimą) yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas atsakovo D. R. turtui. Antstolis V. Č. 2010 m. birželio 29 d. vykdomojoje byloje Nr. 0116/10/01527 D. R. vardu registruotą automobilį Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) įtraukė į areštuotiną turto aprašą. Automobilio Mitsubishi Carisma tikroji įgijėja, savininkė ir valdytoja yra ieškovė, tačiau automobilis įsigytas ir registruotas atsakovo D. R. vardu. 2007 metais, rengiant automobilio išpirkimo sutartį, ieškovė sužinojo, kad automobilio draudimo įmokos jai bus dvigubai didesnės nei įprastinės dėl vairavimo stažo nebuvimo, todėl paprašė atsakovo, kad jis savo vardu sudarytų automobilio išperkamosios nuomos sutartį. Dalį sumos – 6 000, 00 Lt automobilio pirkimui skyrė ieškovės mama, kuri pervedė pinigus į atsakovo sąskaitą, likusius pinigus atsakovui davė ieškovė iš savo santaupų dalimis. Visą laiką automobiliu naudojosi ir jį valdė ieškovė. 2009 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta ir įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka. Kadangi automobilio įgijėja, savininkė ir valdytoja buvo ieškovė, automobilis įgytas už ieškovės asmenines lėšas, be to jis įgytas iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl automobilis pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė prašė pripažinti automobilį Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) ieškovės asmenine nuosavybe, panaikinti antstolio G. B. turto arešto aktu taikytą turto areštą automobiliui, panaikinti antstolio V. Č. 2010 m. birželio 29 d. turto aprašą vykdomojoje byloje dalyje dėl automobilio.
Atsiliepimas
Atsakovas D. R. su ieškiniu sutiko, atsiliepime nurodė, kad 2007 metais ieškovė atsakovo teiravosi dėl automobilio įsigijimo galimybių. Rengiant automobilio išpirkimo sutartį, ieškovė sužinojo, kad automobilio draudimo įmokos jai bus dvigubai didesnės nei įprastinės dėl vairavimo stažo nebuvimo, todėl paprašė atsakovo jo vardu sudaryti automobilio išperkamosios nuomos sutartį, o vėliau automobilis turėjo būti perregistruotas ieškovės vardu. Ieškovės mama, R. U., į atsakovo sąskaitą pervedė 6 000, 00 Lt automobilio pirkimui, kuriuos atsakovas, kaip pirmas įmokos, sumokėjo 2007 metų gruodžio 21 ir 22 dienomis. Likusius pinigus ieškovė atsakovui davė dalimis. Teismo prašė ieškinį tenkinti.
Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolis V. Č. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad vykdant 2010 m. birželio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. L2-6291-553/2010 pagal ieškovo UAB „Teniso pasaulis“ reikalavimą buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas atsakovo D. R. turtui, 2010 m. birželio 29 d. aprašytas skolininkui priklausantis automobilis Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis registruotas atsakovo vardu 2008 m. kovo 17 d., t. y. iki santuokos su ieškove įregistravimo, t. y. iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. Išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 21 d. su atsakovu, ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas 2008 m. kovo 3 d. sudarytas taip pat su atsakovu, mokėjimus atliko atsakovas iš savo sąskaitos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis įgytas už jos lėšas. Iš pateikto 6 000, 00 Lt sumos pervedimo į atsakovo sąskaitą, nėra aiški šių lėšų mokėjimo paskirtis.
Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Teniso pasaulis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad UAB „Teniso pasaulis“, kaip ieškovas, yra padavęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Iki šios dienos atsakovas D. R., kaip vienas iš solidarių skolininkų, nėra sumokėjęs nė vienos įmokos. Ieškovės teiginys, kad R. U. pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą 6 000, 00 Lt neįrodo, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos už automobilio įmoką. Atsakovas kelis kartus iš savo sąskaitos, savo vardu atliko mokėjimus už automobilį, taip pat savo vardu 2008 m. kovo 3 d. perėmė automobilį pagal ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktą ir iki šios dienos yra registruotas kaip automobilio savininkas. Tik 2011 m. sausio 10 d., t. y. praėjus nuo vykdomojo rašto išdavimo daugiau kaip 6 mėnesiams, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Tokiais savo veiksmais tiek ieškovė, tiek atsakovas veikia drauge, siekdami panaikinti atsakovui pritaikytus turto areštus. Teismo prašė ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad turtas, kurio ieškovė teigia esą tikroji įgijėja ir savininkė, yra registruotas atsakovo vardu viešuose registruose. Nuosavybės teisė priklauso atsakovui ir visos kitos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, negali būti panaudotos prieš trečiuosius sąžiningus asmenis. 2007 m. gruodžio 21 d. turto išperkamosios nuomos sutartis bei 2008 m. kovo 3 d. turto perdavimo - priėmimo aktas buvo sudarytas tarp davėjo UAB „Transmedos valda“ ir atsakovo. Viena iš sutarties šalių, kurios pagrindu atsakovas teisėtai ir pagrįstai įgijo nuosavybės teisę į turtą, buvo ne ieškovė, o atsakovas. Tik pradėjus priverstinį skolos išieškojimą bei pritaikius areštus atsakovo turtui, ieškovei iškilo nepagrįsta būtinybė įsiregistruoti turtą savo vardu. Tai sudaro pagrindą manyti, kad tokiu būdu yra siekiama nesąžiningai apsaugoti turtą, taip išvengiant skolos išieškojimo iš atsakovo turto. Teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad pagal 2007 m. gruodžio 21 d. išperkamosios nuomos sutartį atsakovas įsigijo automobilį Mitsubishi Carisma. Minėtas automobilis atsakovo vardu buvo įregistruotas VĮ „Regitra“. 2009 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką. Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašo atsakovo iki santuokos įgytą transporto priemonę pripažinti jos asmenine nuosavybe, tačiau iš esmės ieškovė pareikštu ieškiniu siekia įgyti nuosavybę į transporto priemonę. Nuosavybės teisiniai santykiai, kaip ir kiti civiliniai teisiniai santykiai, atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia įvykus tam tikriems juridiniams faktams. Juridiniai faktai, dėl kurių atsiranda nuosavybės santykiai, paprastai yra tokie: naujo daikto sukūrimas gamybinės ar kitokios veiklos metu, turto įgijimas pagal sandorius, vaisių ir pajamų gavimas (CK 4.47 str.) (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Šiuo atveju automobilis yra įgytas pagal sutartį, o tarp šalių sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovės teisės galėtų būti ginamos per sandorių nuginčijimo institutą, tuo tarpu ieškovė tokio ieškinio pareiškimo nėra pateikusi.
Nagrinėjamu atveju atsakovui įsigyjant automobilį šalys nebuvo santuokoje, todėl visą turtą jie galėjo įgyti tik asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d.1 p.). Tai yra imperatyvi įstatymo nuostata, kuri negali būti pakeista nei teismo sprendimu, nei šalių susitarimu. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta galimybė turtą pripažinti asmenine nuosavybe siejama su buvimu santuokoje ir sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimu ir šioje byloje, kadangi ginčo teisinis santykis atsirado iki santuokos sudarymo, negali būti taikoma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad esant galiojančiai sutarčiai ir įstatymu nustatytam turto teisiniam režimui, pagrindo tenkinti ieškinį nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. R. skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad ieškovo ir atsakovės santykius pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip sugyventinių, ką patvirtino šalių ir liudytojos paaiškinimai. Sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent ieškovės pinigais buvo įgytas ginčo automobilis, be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta. Ta aplinkybė, kad šalys vėliau susituokė, pagrįstai paaiškina, kodėl jos vėliau neskyrė dėmesio automobilio teisinės nuosavybės klausimui. Taip pat apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teisme sprendime dėstomu CK 6.189 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Nurodo, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iš sandorio šalių. Siekiant apginti ieškovės teises, nėra būtinybės spręsti sandorio negaliojimo klausimą. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus pripažinti jai nuosavybės teises į ginčo automobilį iš esmės nesant ginčo, tuo apgintų ieškovės pažeistas civilines teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB ,,Medicinos bankas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nėra svarbūs apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės ir atsakovo sugyventinių santykių kvalifikavimo, kadangi tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodinėjamos (CPK 306 str. 2 d.). Be to, automobilio įsigijimo sandoriui fiksuoti būtina teisinė registracija VĮ ,,Regitra“, o neįregistravusi sandorio šalis negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Be to, ieškovė neįrodė, kad buvo siekta turtą įgyti ne atsakovo, o ieškovės vardu. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo parašai ant automobilio nuosavybės įgijimo dokumentų, informacija viešuose registruose, atsakovo daryti pavedimai iš asmeninės sąskaitos automobilio įsigijimui, ieškovės pasyvūs veiksmai dėl savo nuosavybės teisių gynimo iki automobilio arešto momento.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo antstolis V. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 21 d., su atsakovu, ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktas 2008 m. kovo 3 d. irgi sudarytas su atsakovu, ji atliko ir mokėjimus iš savo sąskaitos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis įsigytas už jos lėšas. Pateiktas sąskaitos išrašas, kad 6 000 Lt į skolininko sąskaitą pervedė ieškovės motina, tačiau neaiški šių lėšų mokėjimo paskirtis, todėl šis mokėjimas neįrodo, kad minėtas automobilis turėtų priklausyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės R. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2007 m. gruodžio 21 d. išperkamosios nuomos sutartį atsakovas įsigijo automobilį Mitsubishi Carisma. Minėtas automobilis atsakovo vardu buvo įregistruotas VĮ „Regitra“. 2009 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką.
Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; kt.). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigdama, kad jos pinigai buvo panaudoti automobiliui pirkti, turėjo įrodyti jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą, t. y. šalių valią, nukreiptą bendram tikslui pasiekti ir įtvirtintą įstatymų reikalaujama forma. Apeliantė nurodo, kad tai patvirtina šalių ir liudytojos paaiškinimai, tačiau tai jungtinės veiklos santykių neįrodo. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Šiuo atveju pagal įstatymą nereikalaujama notarinės sutarties formos, tačiau rašytinė yra privaloma. Ieškovė rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties nepateikė, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis.
Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Nors apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ir atsakovo santykius turėjo kvalifikuoti kaip sugyventinių, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė bendro ūkio tvarkymo ir prisidėjimo darbu, siekiant jungtinės veiklos rezultato, faktų, kaip jungtinės veiklos sandorio sudarymo patvirtinimo, neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 177 str. 2 d.).
Be to, automobilio išperkamosios nuomos sutartis sudaryta 2007 m. gruodžio 21 d. su atsakovu, 2008 m. kovo 3 d. turto perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas taip pat su atsakovu, mokėjimus už automobilį nuomos davėjui iš savo sąskaitos taip pat atliko atsakovas. Ta aplinkybė, kad į atsakovo sąskaitą 6 000 Lt pervedė ieškovės motina, neįrodo šių lėšų mokėjimo paskirties (b. l. 88-10, 15-16). Dėl to, nėra pagrindo teigti, kad ginčo automobilis turėtų priklausyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b. l. 287), todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.