Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusysis G. V. teisme parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. važiuojant į darbą, jo darbas prasideda 7.00 val., sulaukė skambučio. Skambinantysis prisistatė kaip UAB „A“ atstovas ir paklausė jo, kur yra lentos. Jis skambinusiojo paklausė: „kas jūs būsite?“. Tada jam pasakė, kad po 5 minučių jie atvažiuos ir parodys, kas jie tokie. Po kiek laiko, išeinant jam iš lentpjūvės, lauke stovėjo du vyrai, apsirengę šortais, jie stovėjo nuo durų gal kokie 8-9 metrai. Jis jau ėjo prie rampos ir jo paklausė, kur yra direktorius, jis jiems pasakė, kad čia direktoriaus pagal pareigas nėra. Tada jie su keiksmažodžiais pasakė, kur yra lentos. Jis paklausė, kas jie tokie, jis su jais neturėjo jokių reikalų. Ten yra rampa ir du vamzdžiai, jis buvo tame tarpe tarp tų vamzdžių. O jie priešais buvo. Jie buvo iš priekio, jis tarp vamzdžių, o jie prieš jį, t. y. vienas už priekio užėjo, o kitas iš nugaros ir jie pradėjo duoti smūgius kumščiais. Pataikė į krūtinės ir nugaros sritį. Vienas į krūtinę sudavė, kitas į nugarą. Griebė už marškinių tas, kuris priekyje buvo. Suėmė už krūtinės, jis išsisuko ir plyšo marškiniai. Įvyko grumtynės tokios. Jis išsisuko, plyšo marškiniai, o jis matė, kad galėjo baigtis nelabai gerai, todėl pabėgo į lentpjūvės teritoriją. Skausmą jautė kai jį kumščiavo. Krūtinėje dešinėje pusėje ir nugaros srityje. Tuo laiku mano, kad jautė tarp 7-8 skalės skausmą. Jis buvo šoke ir bijojo, kad bus dar blogiau. Jis prieš kaltinamuosius nenaudojo fizinės prievartos. Kai kumščiavo nieko nesakė, išsakė prieš tai, jis pasakė, kad kvies policiją, ištrūko ir jie pasakė, kad kviestų. Sunku pasakyti, kodėl jie netęsė to vijimosi jo, bandė vytis, bet metė ir atgal grįžo. Dviese bandė vytis. Jis, kai ištrūko, bėgo į teritoriją, iš paskos ir jie. Jis greitesnis buvo, nors žymiai ir vyresnis. Jis negalėjo bėgti į savo lentpjūvę, būtų pasišaukęs kitus žmones, bet jį buvo užstoję. Kai viskas vyko netikėtai, tai išgaruoja visi dalykai, kad rėkti, jis tik pasakė, kad kvies policiją. Po kiek laiko matė, kad užpuolikai pasišalino. Įvykio niekas nematė. Darbininkai buvo lentpjūvėje prie staklių. O tos vietos nesimatė nuo staklių. Priekyje, kažkur gal 30 metrų buvo automobiliai. Buvo jų darbuotojo automobilis ir dar kažkas. Nematė jis su kokiu automobiliu atvažiavo kaltinamieji. Grįždamas į pastatą, sulaukė dar vieno skambučio. Skambino, tai kaip neatsilieps, jis neužfiksavo, kad tas pats numeris. Jo nuomone, tai tas pats asmuo kalbėjo telefonu. Jam pasakė, kad lentos būtų atvežtos į kažkokį objektą, esantį (duomenys neskelbtini) iki 13.00 val., o jeigu ne, atvažiuos ir bus dar blogiau. Lentos buvo jau visos nuvežtos. UAB „A“ daugiau nepirko iš jo lentų. Jis pasimetė, šoke buvo. Išsikvietė sūnų, pasakė, kad jam grasina ir pasakė, kad dar bus blogiau. Atvažiavo sūnus, paskambino policijai. Po kiek laiko iš policijos paskambino ir pasakė, kad reikia atvažiuoti į vietą pas juos. Nuvažiavo, ten ir buvo apklaustas. Pagal tą telefoną numerį pareigūnai išsiaiškino, kad jis priklauso K. G.. Iš karto jie pateikė jam nuotraukas ir liepė atpažinti, kurie dalyvavo užpuolime. Kadangi jie buvo panašūs, jis parodė tuos asmenis. Po to, jam liepė skambinti į jų telefoną, kad nustatyti buvimo vietą. Iš pradžių atsiliepė, o paskui neatsiliepė. Tada buvo pasakyta, kad iš sūnaus telefono skambinti, kad sužinoti kur jie randasi. Pagal skambučius, sužinojo, kur jie yra ir juos sulaikė. Gydytojai jį apžiūrėjo po įvykio. Aiškino kaip ir kur jį mušė. Jis palaiko savo civilinį ieškinį. Už marškinius buvo 100 eurų, bet atsisako už juos pinigų. Neturtinę žalą įvertino 4 000 eurų. Jis galvoja, kad konflikto dalyviai yra du, tai būtų teisingiau, kad iš kiekvieno priteistų teismas. Gal ir neteisinga. Jis prarado dalį pajamų, dėl to ir prašo priteisti iš kaltinamųjų. Jam atrodo, jis per tiek laiko, kiek čia bylinėjimai vyksta, yra praradęs žymiai daugiau. Sunku jam pasakyti kiek jis nedirbdamas klientų prarado. Dėl įvaizdžio, kad vadovas sėdėjo su plėšytais marškiniais. Po to, jis nuvažiavo ir apsirengė marškinius. Iš karto reikia nuvažiuoti į namus, o jam reikėjo ir į darbą, vyksta darbas. Jis nuvažiavo į policiją, ten davė parodymus, policijoje padavė marškinius. Jis nuvažiavo, po to į namus, jis negalėjo versti laukti policijos pareigūno, kuris atvažiavo su juo. Į ofisą atvažiavo pareigūnas, kažkurį laiką tai jis sėdėjo. Kartu važiavo ir policijos pareigūnas, jis negalėjo jo palikti, kad lauktų jo.

Liudytojas J. U. teisme parodė, kad kiek pamena, atvyko paimti lentų, buvo sutaręs pasikrauti vieną kiekį, o pakrovė kitą. Informavo, kad ne tas kiekis, jie pasakė važiuoti dabar, o antrą kartą atvažiuoti paimti reikės. Nors buvo užsakytas tik vienas reisas. Lentas vežė prie (duomenys neskelbtini). Bendravo su lentpjūvės vadovu. Pasakė, kad neišpjovė visų lentų, dėl to reikės atvažiuoti antrą kartą. Jis susisiekė su broliais. Jis vairuotojas, tai turi susisiekti su jais ir turėti kontaktą. Jis turi savo šefą, jis sutardavo vietą ir laiką. Jam atsiųsdavo adresą ir numerį. Jis skambina, kai jau važiuoja iki tos vietos, pasako už kiek laiko bus ir pan. Jie jam nurodė, kad vežtų kiek yra, o jie išsiaiškins, kas čia yra. Kas antrą kartą važiavo, neprisimena. Jis ir jo šefas žino brolius. V. L. direktorius jo. Įmonė UAB „C“. Transporto aikštelė būdavo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki lentpjūvės maždaug 5 km. Krova, kad su B kategorija gali vežioti. Pakrauna su kariuku. Lentų pakrovimas trunka apie 5 min. jeigu viskas būna paruošta. Su nukentėjusiuoju tą dieną matėsi vieną kartą. Nepamena, kaip jis buvo apsirengęs. Su juo nevažiavo nei vienas iš kaltinamųjų, nes būtų papildomi kilometrai juos paimti ir važiuoti į lentpjūvę. Jis dažniausiai vienas važiuoja. Nepamena, kur kaltinamųjų darbo vieta. Jis broliams ne vieną kartą vežė lentas. Nežino su kokia jie įmone susieti. Nedavė jokių dokumentų nukentėjusiajam pasirašyti ir jis jam nedavė. Jam buvo parašyta koks turi būti kiekis, pasižiūri ir viską žinai. Viskas vykdavo taip, jis žino, kad buvo nustatytas konkretus kiekis, jam to kiekio nepakrovė. Žino, kad nebuvo pilnas užsakymas, buvo informuota, buvo priimtas sprendimas vežti tiek kiek yra ir bus išsiaiškinta su lentpjūve. Ne jis turi reikalauti lentų, jo darbas buvo informuotas, kad jam pakrovė ne pilną kiekį ir klientai jam pasakys ar jis turi laukti, ar jam važiuoti. Jis informavo brolius apie kiekį. Turėjo iškrovimo adresą, bet dabar adreso nežino. Su kuriuo iš brolių kalbėjo, jis nežino. Kiek trūko lentų irgi nepamena. Nėra susidūręs su tuo, kad dalis krovinio dingtų. Traliuke buvo GPS, jo bosas viską matydavo, kur jis važiuoja. Jis jokių dokumentų nedarydavo, jis išrašydavo sąskaitą. Jis paprasčiausiai vairuotojas buvo. Jam buvo duotas kiekis vienetais, jis mato, kad nesutampa kiekis ir informuoja. Jam visą laiką siųsdavo koks kiekis turi būti. Jis nežino, kas užsakė transportą, jis vairuotojas. Paprastai būdavo, kur statybinė mediena, pats pardavėjas duodavo sąskaitą, užpildydavo važtaraštį, jis gaudavo dokumentus. Šiuo atveju ar buvo dokumentai, nepamena. Tas kartas, kai jis atvyko buvo ne pirmas, arogantiškas žmogus, visada primena, kad jis firmos vadovas. Yra važiavęs dar kelis kartus. Mano darbo tas neįtakoja, jis pasikrauna ir išvažiuoja. Dėl dokumentų jis tikrai neatsimena. Būdavo užpildo elektroniniu būdu. Siuntėjas gali užpildyti internetu. Nepasakys, ar jam atsiuntė dokumentus.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad jam paskambino jo tėtis ir pasakė, kad buvo atvažiavę kažkokie piliečiai, grasino jam, stumdė, mušė. Pasakė, kad jeigu iki kažkurios valandos neįvykdys kažkokių užsakymų, susidoros su juo. Jis atvažiavo pas tėtį, paskambino policijai, policija pasakė atvažiuoti į komisariatą. Policija apžiūrėjo tėčio sumušimus, tėtis jautė skausmą krūtinėje, policija jį apklausė. Paskui prisistatė kiti pareigūnai, su kuriais jie bandė aiškintis visą situaciją. Važiavo su vienu pareigūnu į lentpjūvę. Buvo pasakyta, kad 13.00 val. atvažiuos įvykdyti užsakymą įmonei. Ten nuvažiavę, skambino įmonės savininkui ar kažkam iš tų žmonių, kad būtų išprovokuotas susitikimas, kad būtų galima eiti į kontaktą su tais asmenimis. Jie skambino iš jo telefono, kalbėjo piliečiai, kad reikės susitikti, bet pagal pokalbį buvo nustatyta jų buvimo vieta, bet jie neatvažiavo į lentpjūvę pas tėtį. Pareigūnai važiavo pas juos. Tėtis jam paskambino ir pasakė, kad atvažiavo kažkokie žmonės, apstumdė jį, mušė, sakė, kad turi padaryti kažkokį užsakymą, bet jis pats jų net nėra matęs. Paskui išsiaiškino kokios įmonės užsakymas čia buvo. Trise arba dviese buvo konflikto metu, greičiausiai, kad trise. Vienas stovėjo, o kitas bandė smūgiuoti į tėtį. Tėtis bandė iš jų pabėgti ir pasislėpti. Tėtis buvo stipriai susijaudinęs, sutrikęs, sakė jaučia skausmus krūtinėje, net gi sunku kvėpuoti buvo, jis dar kalbėjo, gal tėčiui reikia važiuoti greitąja. Krūtinė buvo paraudusi. Daugiau niekas nebuvo paraudę. Buvo suplėšyti marškiniai tėčio. Daugiau lyg ir nieko nebuvo suplėšyta. Jis pats matė tuos suplėšytus marškinius.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad turėjo atsiimti lentas. Po kelionės grįžo namo, jam paskambino G., kad atvažiuotų iki jo skubiai ir tada sužinojo, kad atvažiavo D. su K., apsižodžiavo, kad ne visas lentas atvežė. Jis išvažiavo, jis suvedė G. su broliais. Jį išsikvietė G. Kai atvažiavo buvo jo sūnus ir kriminalinės pareigūnai. Paklausė, ar jis pažįsta tuos žmones ir paklausė, kur jie yra. Jie tada dirbo pas jį namie. Naktį arba tą patį rytą jam paskambino kažkuris iš brolių. Apsižodžiavo dėl to, kad laiku nepakrovė viso riekiamo kiekio medžiagų. Kol jis, buvo vietoje, turėjo būti surinktas visas užsakymas, atvežė dalį, jis turėjo išvažiuoti, susitarė, kad kai pagamins, atveš. Paklausė kažkuris iš brolių, ar skambino G., jis pasakė, kad ne. Nieko daugiau nepasakojo, tik tiek, kad apsižodžiavo. Per pietus paskambino G., pasakė, kad jis atvažiuotų pas jį į lentpjūvę, jis pasakė, kad dabar nelabai gali, pasakė, kad atvažiuotų dabar arba bus blogai. Atvažiavo, sėdėjo G., jo sūnus ir kriminalinės policijos žmogus ir dar vienas kažkoks darbuotojas. Jo paklausė kriminalistas, kokie jo santykiai su broliais G. Jis atsakė, kad dirba kartu. Pasakė, kur jie yra ir viskas. Iš G. ir jo sūnaus sužinojo visą situaciją. Pasakė, kad kilo konfliktas, parodė paplėštus marškinius. Neatsimena, ar pasakojo ar buvo apsistumdymai. Jokios kalbos apie smūgius nebuvo. Pasakė, kad marškinius suplėšė kažkuris iš brolių. G. akcentavo tuos marškinius. Jo santykiai su broliais darbiniai. Kai yra darbo, paskambina, atvažiuoja, dirba. Jie 10 metų pažįstami, jokių piktumų neturi su broliais.

Iš pareiškimo-protokolo matyti, kad G. V. pareiškė, jog 2019 m. birželio 18 d., apie 7.40 val., į (duomenys neskelbtini), kur jis nuomojasi patalpas lentpjūvei, atėjo du jam nepažįstami asmenys, pareiškė pretenziją, kad negavo lentų ir abu trenkė jam nemažiau kaip keturis smūgius į krūtinę ir nugaros sritį. Jam pabėgus nuo smurtautojų, vėliau į jo asmeninį telefoną sulaukė skambučio iš telefono (duomenys neskelbtini), kur vyriškis, prisistatęs K., pagrasino, jei nepristatys lentų į (duomenys neskelbtini), iki 13.00 val., tai su juo susidoros (t. 1, b. l. 1).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad G. V. pranešė, jog 7.40 val. nepažįstami asmenys, atvykę į lentpjūvę, reiškė jam pretenzijas dėl medienos, smūgiavo į krūtinę, suplėšė marškinius. Pasišalino į (duomenys neskelbtini). Vėliau paskambino jam iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), grasino ir sakė atvažiuos iki 13.00 val. (t. 1, b. l. 3).

Iš tarnybinių pranešimų dėl sulaikymo ir pasipriešinimo matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. buvo gauta informacija, kad D. ir K. G. yra (duomenys neskelbtini). Apie 12.49 val., nuvykus minėtu adresu kartu su kolega, pamatė pravažiuojantį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo minėtieji asmenys. Automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini), kiemą. Jiems privažiavus prie minėtų asmenų, jie išlipo, priėjo ir prisistatė bei parodė tarnybinius pažymėjimus. Paaiškinus atvykimo priežastį, D. ir K. G. buvo paprašyta pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kuriuos jie ir pateikė. Vėliau paaiškino K. ir D. G., kad jie yra sulaikomi, įtariant nusikalstamos veikos padarymu, todėl bus pristatyti į 2-ąjį policijos komisariatą. Tai išgirdę, K. ir D. G. nusisuko nuo jų ir pradėjo eiti į skirtingas puses. Jis pradėjo eiti paskui K. G. ir garsiai liepė jam sustoti ir vykdyti teisėtus reikalavimus. Jo kolega ėjo link D. G., kuris taip pat nepakluso teisėtiems reikalavimams. Tik panaudojus kovinių imtynių veiksmus minėti asmenys buvo sulaikyti. Po sulaikymo, abu vyrai 13.20 val. buvo pristatyti į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą. Tiek K. G., tiek D. G. sulaikymo metu buvo panaudoti tarnybiniai antrankiai (t. 1, b. l. 4-5).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. V. savanoriškai pateikė savo marškinėlius, kuriuos vilkėjo nusikalstamų veikų padarymo dieną (t. 1, b. l. 18).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti tyrimo metu apžiūrėti vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis. Marškiniai yra languoti, 3 spalvų (žalios, juodos, baltos). Dešinės pusės rankovė yra įplėšta, įplėšimo ilgis yra 24 cm. Taip pat yra 15 cm įplėšimas ties užsegimu, prie sagų, viršutinėje dalyje (t. 1, b. l. 20-22).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad G. V. atpažino K. G. ir D. G. kaip asmenis, kurie bendrais veiksmais sudavė ne mažiau 4 smūgių jam į krūtinę ir nugaros sritį (t. 1, b. l. 25-28).

Iš specialisto išvados matyti, kad G. V. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje, kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. birželio 18 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu būdu. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas smūginiu kieto, buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu). Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama G. V. ranka. Nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą, neužsifiksavo (t. 1, b. l. 34).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. birželio 28 d. bendraujant su G. V. buvo nustatyta, jog įvykio vieta nėra filmuojama (t. 1, b. l. 35).

Iš tarnybinių pranešimų dėl telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad:

- iš G. V. apklausos protokolo, kuriame jis nurodo, jog 2019 m. birželio 18 d., apie 7.40 val., lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), du asmenys (tyrimo metu nustatyta, jog tai galimai D. G. su K. G.) jam (G. V.) pareiškė pretenziją dėl negautų lentų, po ko sudavė ne mažiau 4 smūgių į krūtinę ir nugaros sritį, bei jam pabėgus, paskambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jam į jo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagrasino susidoroti, jeigu tą pačią dieną iki 13.00 val. lentų neatveš į (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu pareiškus pranešimus apie įtarimą ir apklausus D. G. ir K. G. apie įvykio aplinkybes, šie nurodė kiek kitokias aplinkybes, tarp kurių ir tą, jog jie neskambino nukentėjusiajam po konflikto, o nukentėjusysis pats jiems paskambino. Gavus abiejų anksčiau minėtų telefono numerių pokalbių išklotines nustatyta, kad 2019 m. gegužės 17 d. 12.05.45 val. ir 12.29.29 val. K. G. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus skambino į G. V. nurodytą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pokalbių išklotinėse nurodyta, jog skambučiai praleisti, nukentėjusysis neatsiliepė. Tada, 2019 m. birželio 18 d. 7.16.47 val. ir 7.31.50 val. K. G. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) du kartus skambino į G. V. nurodytą mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), šį kartą pokalbiai įvyko, pirmas pokalbis truko 63 sek., o antras 46 sek. Daugiau pokalbių tarp šių numerių nebuvo. Nagrinėjant K. G. išklotinę, matosi, kad 2019 m. birželio 18 d. 11.43.28 val. dar buvo surinkęs G. V. numerį, tačiau remiantis tuo, jog šis įvykis neužfiksuotas G. V. išklotinėje, sujungimas neįvyko, todėl be minėtų 2 pokalbių 2019 m. birželio 18 d. 7.16.47 val. ir 7.31.50 val., daugiau pokalbių tarp šių numerių nebuvo. Taip pat iš G. V. telefoninių pokalbių išklotinės matosi, jog jis 2019 m. birželio 18 d. 8.26.47 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (t. 1, b. l. 54);

- tyrimo metu pareiškus pranešimus apie įtarimą ir apklausus D. G. ir K. G. apie įvykio aplinkybes, pastarieji nurodė kitokias aplinkybes, tarp kurių ir ta, jog jie neskambino nukentėjusiajam po konflikto, o nukentėjusysis pats jiems paskambino, tačiau iš kito numerio. Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, tai yra ar tikrai nukentėjusysis skambino įtariamajam K. G., būtina nustatyti telefono numerių priklausomybę, iš kurių buvo skambinta K. G. po įvykio iki jo bei D. G. sulaikymo. Patikrinus K. G. telefoninių pokalbių išklotinę nustatyta, jog K. G. po įvykio iki sulaikymo buvo skambinta iš 4 telefono numerių: 2019 m. birželio 18 d. 7.43 val. ir 10.52 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 11.04 val. ir 11.44 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 12.04 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir 12.16 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55);

- siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, buvo atlikta K. G. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizė, kurios metu nustatyta, kad K. G. 2019 m. birželio 18 d. 12.04 val. skambino kažkas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus minėto numerio priklausomybę, nustatyta, kad Nr. priklauso UAB „D“, kurios direktorius yra A. V.. Patikrinus nukentėjusiojo gyventojų registro duomenis nustatyta, kad G. V. sūnus yra A. V.. Atsižvelgiant į tai, galimai nukentėjusysis skambino įtariamajam K. G., tačiau iš savo sūnaus įmonės telefono numerio (t. 1, b. l. 62).

Iš alkotesterių kvitų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133, 2019 m. birželio 18 d. 13.31 val. D. G. ir 13.41 val. K. G. girtumas nenustatytas (0,00 promilės) (t. 1, b. l. 79, 94).

Iš akistatos protokolų matyti, kad:

- į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis G. V. ir K. G.. Nukentėjusysis paliudijo, kad 2019 m. birželio 18 d., po 7.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, jis sulaukė skambučio iš asmens, sakė, kad iš „A“ dėl lentų. Nukentėjusysis pasiteiravo, kas jis (skambinantis) toks. Asmuo pradėjo keiktis, klausė, kur lentos, pasakė, kad atvažiuos ir parodys. Labai greitai, nukentėjusiajam išėjus iš lentpjūvės, jis pamatė du žmones, kurie paklausė, kur direktorius. Jis paklausė „kas būsit“ (jie) pradėjo keiktis, „kur lentos, bliad“, ir tada asmenys pripuolė prie nukentėjusiojo, vienas iš nugaros, kitas iš priekio, pradėjo kumščiuoti. Asmenys buvo panašūs, negali pasakyti, kas iš kurios pusės. Jie pradėjo kumščiuoti, sudavė į krūtinės ir nugaros sritis, ne mažiau 4 smūgių bendrai, kiek kiekvienas iš jų pasakyti negali, jam buvo šokas. Jie griebė už marškinių, tačiau jis išsisuko. Tiesa, jie suplėšė marškinius. Tada jis pabėgo, jie bandė jį vytis, tačiau jam pavyko pabėgti, po to jau jų nematė. K. G. pareiškė, kad jis patvirtinti negali asmens žodžių, viskas buvo kitaip. Tikrai jis (K. G.) skambino asmeniui, vieną kartą, po skambučio, maždaug už 10 minučių jis (K. G.) atvažiavo su broliu bei galimai pagalbiniu darbuotoju, tačiau tiksliai jau neatsimena, ar tas pagalbinis darbuotojas buvo ar ne. K. G. su broliu išlipus iš mašinos sutiko asmenį, kurio K. G. paklausė, ar yra direktorius, asmuo atsakė, kad nežino, ar nėra, kažkas tokio. Tačiau K. G. teigia iš balso atpažinęs, kad būtent su juo jis kalbėjo telefonu. Brolis (D. G.) tuo metu stovėjo šone. K. G. papriekaištavus, kad ko čia meluoja, K. G. taip pat papriekaištavo dėl to, kad lentas tenka atsiimti per 3 kartus. Tada K. G. griebė tam asmeniui už marškinių, berods viena ranka, ties krūtine, asmuo staigiai pasisuko, marškiniai suplyšo ir asmuo pabėgo. Niekas jo nesivijo, tik nubėgant K. G. girdėjo, kad šaukė, jog kvies policiją. Brolis (D. G.) visą tą laiką išvis nieko nedarė. Kai K. G. sugriebė už marškinių, K. G. jokių smūgių tam asmeniui nesudavė, nieko jam nepadarė. Brolis (D. G.) smūgių taip pat nesudavė, berods, arti priėjęs net nebuvo, galimai stovėjo prie mašinos. Nukentėjusysis G. V. paliudijo, kad jis pasilieka prie savo parodymų, asmuo viską meluoja, apskritai, mašinos šalia net nebuvo. Ji buvo žymiai toliau, jie patys sakė, kad prie jų darbuotojų „Opelio“, tai kažkur už 50 metrų. Tačiau asmeniškai mašinos nukentėjusysis net nematė. Paklaustas, ar po įvykio, įtariamiesiems išvažiavus, buvo sulaukta grasinančių skambučių, jei taip, kiek, nuo ko ir kaip buvo grasinama, nukentėjusysis G. V. paliudijo, kad asmenims išvažiavus dar buvo gautas vienas skambutis, iš to pačio numerio, kur buvo ir pirmą kartą. Skambutis galimai po 5 min. nuo įvykio. Asmuo pasakė, kad 13.00 val. būtų lentos, o jeigu jų nebus, bus dar blogiau nei buvo, tai suprato, kad susidoros dar kartą. Daugiau skambučių iš šio asmens nebuvo. K. G. parodė, kad, kiek atsimena, jis neskambino, grasinančio skambučio nebuvo. Buvo skambutis iš jo, praėjus jau kelioms valandoms, sakė, kad yra policija, sakė, kad jie atvažiuotų, tiksliai ką sakė, jau neatsimena. Nukentėjusysis G. V. paliudijo, kad taip nebuvo, kad pasilieka prie savo pozicijos, jis (įtariamasis) paskambino iškart išvažiavus, pareikalavo lentų, pagrasino, kad bus blogiau, jei lentų nukentėjusysis nepristatys. Nukentėjusysis iš tiesų vėliau skambino, tačiau apie policiją tikrai nesakė, pareigūnai patys nukentėjusiajam pasakė, kad neišsiduotų. K. G. parodė, kad tikrai neatsimena pokalbio, galimai apie policiją ir nesakė, tačiau siūlė atvažiuoti. Nukentėjusysis paklausė įtariamojo, koks yra jo su broliu ryšis su nukentėjusiojo įmone UAB „B“? K. G. atsakė, kad jokio susitarimo tarp jų nebuvo, tačiau lentas jie ėmė nuo UAB „A“, kuri buvo įsigijusi lentas, jie tik turėjo atsiimti jas, kad jis (K. G.) anksčiau buvo UAB „A“ darbuotojas (t. 1, b. l. 129-131);

- į akistatą suvesti nukentėjusysis G. V. ir D. G.. Nukentėjusysis G. V. paliudijo, kad 2019 m. birželio 18 d., po 7.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, jis sulaukė skambučio iš asmens, sakė, kad iš „A“ dėl lentų. Jis pasiteiravau, kas jis (skambinantis) toks. Asmuo pradėjo keiktis, klausė, kur lentos, pasakė, kad atvažiuos ir parodys. Labai greitai, nukentėjusiajam išėjus iš lentpjūvės, jis pamatė du žmones, kurie paklausė, kur direktorius. Jis paklausė „kas būsit“, jie pradėjo keiktis „kur lentos, bliad“, ir tada asmenys pripuolė prie jo, vienas iš nugaros, kitas iš priekio, pradėjo kumščiuoti. Asmenys buvo panašūs, negali pasakyti, kas iš kurios pusės. Jie pradėjo kumščiuoti, sudavė į krūtinės ir nugaros sritis, ne mažiau 4 smūgių bendrai, kiek kiekvienas iš jų pasakyti negali, jam buvo šokas. Jie griebė už marškinių, tačiau jis išsisuko. Tiesa, jie suplėšė marškinius. Tada jis pabėgo, jie bandė jį vytis, tačiau jam pavyko pabėgti, po to jau jų jis nematė. D. G. parodė, kad tikrai taip nebuvo. Jo brolis (K. G.) tikrai skambino asmeniui, pokalbio metu priekaištavo dėl to, kad reikia 3 kartus siųsti transportą lentoms paimti, kas mokės. Pokalbio metu nebuvo grasinama. Jie atvažiavo į lentpjūvės teritoriją trise, buvo dar pagalbinis darbuotojas. Po skambučio jie atvažiavo maždaug už 10 minučių. Jis su broliu (K. G.) išlipo iš mašinos, o pagalbinis darbuotojas sėdėjo mašinoje. Išlipus iš automobilio, jie pamatė šį žmogų (nukentėjusįjį), kuris buvo netoli mašinos. Brolis (K. G.) paklausė, kas direktorius. Asmuo atsakė, kad nežino, ar kažką panašaus. Brolis (K. G.) atpažino asmenį iš balso, kadangi kalbėjo su juo telefonu. Įvyko konfliktas tarp brolio (K. G.) ir asmens, jis pats (D. G.) stovėjo šone. Konfliktas buvo dėl lentų, kadangi 3 kartus jie turėjo užsakinėti transportą. Konflikto metu brolis (K. G.) sugriebė viena ranka asmeniui už marškinių krūtinės srityje, tačiau asmuo išsisuko ir pabėgo. Jokių smūgių nebuvo iš brolio (K. G.) pusės, tik suėmė asmeniui už marškinių. Jis (D. G.) stovėjo išvis šone, asmeniui tikrai nieko nedarė, net neprisilietė. Asmens jis su broliu nesivijo, jiedu susėdo į mašiną ir išvažiavo. Nukentėjusysis G. V. paliudijo, kad lieka prie savo parodymų, nurodė, kaip viskas buvo, smūgiavo jam abu asmenys. Asmenims išvažiavus dar buvo gautas vienas skambutis, iš to pačio numerio, kur buvo ir pirmą kartą. Skambutis galimai po 5 minučių nuo įvykio. Asmuo pasakė, kad 13.00 val. būtų lentos, o jeigu jų nebus, bus dar blogiau nei buvo, tai suprato, kad susidoros dar kartą. Daugiau skambučių iš to asmens nebuvo. D. G. parodė, kad jis vairavo, tikrai neskambino, jei skambutis ir buvo, tai iš minėto asmens. Kiek atsimena, galimai jiems išvažiavus, berods norėjo, kad jie sugrįžtų išsiaiškinti, ar kažkas panašaus. Bet galiu tikrai pasakyti, kad grasinimų iš brolio (K. G.) pusės nebuvo. Nukentėjusysis G. V. paliudijo, kad kaip minėjo, jam skambino tas asmuo, kaip ir pirmą kartą. Paskambino pats į nukentėjusiojo numerį, skambučio metu, kaip minėjo, pagrasino. Nukentėjusysis G. V. paklausė D. G., koks yra jo su broliu ryšis su nukentėjusiojo įmone UAB „B“ ir už ką jie asmeniškai susimokėjo? D. G. atsakė, kad jis su broliu asmeniška kažkokių susitarimų su UAB „B“ ir šiuo asmeniu (nukentėjusiuoju) neturėjo, tačiau medieną užsakė UAB „A“. Asmeniškai jis su broliu sumokėjo tik už transportą. Jis su broliu dirbo pagal patentą UAB „A“ objekte, savininkas juos informavo, jog yra užsakęs lentų, kurias jis su broliu turėjo atsiimti (t. 1, b. l. 138-140).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tyrimo metu G. V. jau pirminiame savo protokole pareiškime įvykio dieną nurodė, kad abu asmenys K. ir D. G. sudavė jam ne mažiau kaip 4 smūgius į krūtinę ir nugaros sritį (t. 1, b. l. 1). Tą pačią dieną apklaustas kaip liudytojas G. V. parodė, kad atvykę vyrai nieko nepaaiškinę abu pradėjo kumščiais smūgiuoti jam į krūtinę ir nugaros sritį; sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius; bandant išsisukti nuo smūgių vyrai jam suplėšė marškinius (t. 1, b. l. 11). Papildomai apklaustas liudytoju po daugiau nei dviejų meų pertraukos nukentėjusysis buvo nuoseklus ir analogiškai parodė, kad atvykę broliai G. pareiškė pretenzijas ir sudavė smūgius; smūgiavo abu asmenys, abu sudavė ne mažiau 4 smūgių (t. 1, b. l. 121). Akistatų metu tiek su K. G., tiek ir su D. G. nukentėjusysis G. V. dar kartą nuosekliai pakartojo, kad asmenys buvo panašus, abu kumščiavo, sudavė į krūtinės ir nugaros sritis ne mažiau 4 smūgių bendrai (t. 1, b. l. 129-131, b. l. 138-139). Galiausiai dar kartą apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją G. V. parodė, kad K. ir D. G. smūgiavo kumščiais, vienas iš nugaros, kitas iš priekio; sudavė ne mažiau 4 smūgių; smūgiavo abu asmenys; kai smūgiavo, nukentėjusiajam skaudėjo (t. 2, b. l. 19-21).

Tokie nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai ir vienodai nurodomos konflikto aplinkybės teismo vertinimu yra patikimas ir abejonių nekeliantis įrodymas, kad K. G. ir D. G. įvykio metu prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusiojo sveikatai buvo sukeltos įstatymo numatytos pasekmės. Smurto požymius ir jo panaudojimą patvirtina ne tik medicinos specialistų išvados apie tai, kad G. V. įvykio dieną buvo padaryta poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje pusėje (t. 1, b. l. 34), bet ir policijos pareigūnų paimti ir apžiūrėti suplėšyti nukentėjusiojo marškiniai (t. 1, b. l. 18, 20-22). Vien tai, kad dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam į nugaros sritį, neatsirado liekamųjų padarinių ar požymių, kuriuos galėtų užfiksuoti medicinos specialistai, nėra pagrindas daryti išvadą, kad smurtas nebuvo naudojamas. Patikimais ir aukščiau aptartais duomenimis teismas nustatė tiesos faktines aplinkybes dėl to, kad kilus konfliktui dėl sutarto ir realiai išpjaunamo lentų kiekio, ką patvirtino liudytojas J. U., K. G. ir D. G. atvykę į lentpjūvę dėl to aiškinosi su G. V., kurio atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą suduodami smūgius, o K. G. dar ir sugriebė nukentėjusįjį už marškinių, dėl jo nukentėjusiajam K. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o D. G. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Apie konfliktą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo teisme liudytojo ir A. V. bei A. B.. A. V., kuris yra nukentėjusiojo sūnus ir netrukus išvykus kaltinamiesiems atvyko į įvykio vietą, teisme parodė, kad jam tėtis nurodė apie atvykusius asmenis, kurie tėčiui grasino, šį stumdė ir mušė; policija apžiūrėjo tėčio sumušimus, tėtis jautė skausmą krūtinėje. Kita vertus, liudytoju apklaustas A. B., kuris artimai bendrauja su kaltinamaisiais, nurodė juos pažįstantis 10 metų ir jokių piktumų su broliais neturėjęs, teisme parodė, kad kažkuris iš brolių jam skambino ir nurodė, kad apsižodžiavo su G. V., o šis nurodė, kad kilo konfliktas su broliais, kurie suplėšė marškinius, kalbos apie smūgius nebuvo. Šie liudytojai tiesiogiai įvykio faktinių aplinkybių nematę, jas sužinojo iš kitų asmenų pasakojimo, dėl ko remiantis jų parodymais nėra pagrindo reikšmingai paneigti kitų jau minėtų ir teismui abejonių nekeliančių duomenų apie nukentėjusiojo atžvilgiu naudotą smurtą.

K. G. teismo posėdžio metu kaltės dėl šio epizodo nepripažino ir parodė, kad tarp jo ir G. V. kilo konfliktas dėl lentų perdavimo kiekio. Konflikto metu jis nei grasino, nei smūgiavo, tiesiog pareiškė G. V. nepasitenkinimą, jog jis nevykdo savo įsipareigojimų. Po konflikto jis daugiau neskambino G. V., jam negrasino, tačiau pats G. V. paskambino jam ir paklausė, kur atvežti likusias 14 lentų, o jis ir atsakė, kad į (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu jokių grasinimų išreikšta nebuvo

Nukentėjusysis G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad K. G. jam skambino antrą kartą po vykusio konflikto ir pasakė, kad jeigu iki 13.00 val. jis neatveš lentų į (duomenys neskelbtini), tai atvažiavę su juo susidoros dar labiau.