Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovės atstovei R. Ž., atsakovės atstovui ir trečiajam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ieškinį atsakovei V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys V. M. ir G. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pareiškimą palaikė, prašė atsakovei iškelti bankroto bylą nes atsakovė yra nemoki kadangi 2016 m. vasario 4 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.2-551-241/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, nurodė, kad atsakovės turto vertė siekia 101 858,00 Eur, o skolos – 144 050,00 Eur, todėl padarė išvadą, kad įmonės turimo turto nepakanka skoloms padengti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo V. M. prašė ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Nurodė, kad sutinka, kad įmonės skola Sodros biudžetui siekia ieškovo nurodytą sumą, tačiau į turto vertę nėra įtrauktos kvotų vertės, apie kurias galima susižinoti registruose, rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad turto vertė yra kitokia pateikti negali.

Iškeltina bankroto byla.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 str. 7 d. nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. numato, kad bankroto byla keliama, jeigu nustatoma, kad įmonė yra nemoki. To paties įstatymo 2 str. 8 p. nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014).

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-551-241/2016, nagrinėdamas V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ savininko V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ restruktūrizavimo bylą konstatavo, kad įmonės turto (101 858 Eur) nepakanka 144 050 Eur skoloms padengti. Ši Lietuvos apeliacinio teismo padaryta išvada laikytina aplinkybe, kurios įrodinėti nereikia kadangi atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad įmonės situacija nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties prisėmimo yra pasikeitusi (CPK 182 str. 2 p.) nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 str.).

Atsakovė nepagrįstai į įmonės turto sudėtį įtraukia atsakovei nepriklausantį žvejybinį laivą ir tretiesiems asmenims priklausantį gyvenamąjį namą kadangi atsakovė įrodymų, kad šis turtas buvo perduotas jos nuosavybėn nepateikė.

Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai apie ketinimą pasirašyti sutartį su UAB „Melnragės Molas“ dėl žvejybinio laivo LBB-1026 ir teisių į 221 kW galią ir 118 tonų talpą (GT) nepatvirtina, kad atsakovė net ir gavusi 70 000,00 Eur yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, be to žvejybinis laivas atsakovei nepriklauso.

Be to teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad yra skolingas buvusiems darbuotojams, pagal byloje esančius pačios atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, skola darbuotojams siekia 31 870,95 Eur, be to skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 19 d. duomenimis siekė 69 286,27 Eur. Įrodymų, kad šios skolos yra sumokėtos atsakovė nepateikė.

Pateikti virš išvardinti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki, nes jos pradelstos skolos (144 050 Eur), kurių dydis nustatytas civilinėje byloje Nr.2-551-241/2016 (B2-1064-513/2016) viršija atsakovės turto, kurio vertę atsakovė nurodo 101 858 Eur, vertę, be to atsakovė yra skolinga buvusiems darbuotojams neišmokėtą darbo užmokestį 31 8701,95 Eur.

Duomenų, jog atsakovė veda derybas su kreditoriais (Išskyrus su kreditoriumi UAB „EU verslas“ 2016 m. vasario 29 d. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią iki 2016-03-31 atsakovei nesumokėjus 11 109,37 Eur skolos, ši taikos sutartis netenka galios) ir (ar) yra susitarusi su ieškovu ir (ar) kitais įmonės kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo ir pan., byloje nepateikta. Darytina išvada, kad V. M. gamybinė – komercinė firma „Stilma“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 2 d. atlikus bankroto administratoriaus atranką, V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ bankroto administratore skirtina S. Š. (sąrašo eilės Nr. B-FA055).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p., 9 str. 5 d. 1 p., 10 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

1. Atsakovei V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“, įmonės kodas 140713343, buveinės adresas Jurbarko g.19, Klaipėda, iškelti bankroto bylą.

2. Bankrutuojančios V. M. gamybinei – komercinei firmai „Stilma“ administratore paskirti S. Š. (sąrašo eilės Nr. B-FA055).

3. Uždėti V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“, įmonės kodas 140713343, buveinės adresas Jurbarko g.19, Klaipėda, nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

4. Įpareigoti bankrutuojančios V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorių įpareigoti perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

5. Nustatyti, kad V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ kreditoriai turi teisę per 45 dienas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus šiai įmonei, o pirmąjį kreditorių susirinkimą administratorei pavesti sušaukti per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

6. Įpareigoti bankrutuojančios V. M. gamybinės – komercinės firmos „Stilma“ bankroto administratorę S. Š. (sąrašo eilės Nr. B-FA055) atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 10 straipsnio 7 dalies 8 punkte nurodytus veiksmus.

Nutartis dalis dėl bankroto bylos iškėlimo per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per nutartį priėmusį teismą, nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo neskundžiama.