Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui, atsakovui A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui S. I., dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. Č. į nepilnametį sūnų L. Č., gim. 2015 m. lapkričio 15 d.; priteisti iš atsakovo A. Č. nepilnamečio sūnaus L. Č. išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio L. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su S. I., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo.

Ieškinyje nurodoma, kad nuo 2012 m. gruodžio 5 d. dėl socialinių įgūdžių stokos N. D. šeima buvo įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovas A. Č. su N. D., nesudaręs santuokos, nuo 2014 m. pabaigos iki 2015 m. gruodžio 15 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Gimus sūnui L. , atsakovas geranoriškai pripažino tėvystę. (duomenys neskelbtini) mirus N. D., mažamečio L. Č. biologinis tėvas A. Č., už įvairias nusikalstamas veikas, nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2019 m. birželio 25 d., atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, todėl negalėjo realizuoti savo kaip tėvo pareigų sūnaus L. Č. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas ir, nustačius antrą grėsmės lygį, kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvo A. Č. išdavimo. Telšių apylinkės teismui 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi leidus paimti L. Č. iš jo tėvo A. Č., vaikui buvo nustatyta laikina globa, laikinąją globėja paskirta močiutė (N. D. mama) S. I.. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. birželio 26 d. atsakovas pateikė prašymą, kuriame išreiškė norą susigrąžinti ir auginti sūnų L. Č.. A. Č. šeimai paskyrus atvejo vadybą, 2019 m. liepos 3 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo atsakovas, jo sutuoktinė S. Č., globėja S. I.. Atsakovas posėdžio metu buvo išreiškęs norą bendrauti su sūnumi, jį auginti, teigė susiradęs darbą pas ūkininką. Posėdžio metu buvo nutarta taikyti atvejo vadybą ir socialinio darbuotojo pagalbą atsakovo šeimai, tęsti laikinąją globą vaikui, rekomenduota atsakovui intensyviai bendrauti su sūnumi. 2019 m. liepos 4 d. gautas atsakovo paaiškinimas, kuriame jis teigė, kad šiuo metu neturi galimybių auginti nepilnamečio sūnaus, sutinka, jos sūnui būtų nustatyta nuolatinė globa bei laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. 2019 m. liepos 9 d. organizavus atvejo vadybos posėdį, nutarta kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Audrius Klišauskas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas atsisakė auginti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų L. Č., sutiko, kad jam būtų laikinai apribota tėvo valdžia į jo sūnų. Šią poziciją atsakovas buvo išreiškęs anksčiau, kai jo finansinė padėtis ir gyvenimo sąlygos nebuvo geros. Šiuo metu atsakovas yra dirbantis asmuo, žiūrinti Lietuvos mastu, gauna dideles pajamas, tačiau pastangų sukurti ryšį tarp savęs ir nepilnamečio sūnaus atsakovas nededa. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kategoriškai neatsisakė auginti sūnaus, išreiškė neužtikrintą norą ateityje pasiimti savo sūnų gyventi kartu, tikslinga jam laikinai apriboti tėvo valdžią į sūnų. Dėl priteistino išlaikymo dydžio pažymėjo, šiuo metu laikina globėja S. I. už nepilnametį L. Č. gauna 150,00 Eur ir nepilnametis L. Č. gauna 150,00 Eur, iš viso nepilnamečiui vaikui valstybė skiria 300,00 Eur, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas 200,00 Eur išlaikymas sūnui L. Č.. Atsakovas gauna dideles pajamas, be šio vaiko, atsakovas turi dar vieną biologinį vaiką, iš viso du vaikus, kiti vaikai, kurie auga atsakovo šeimoje, yra biologiniai atsakovo sutuoktinės vaikai, todėl prašomą priteisti išlaikymo sumą atsakovas yra pajėgus teikti. Tokio dydžio išlaikymas atitiktų ir nepilnamečio L. Č. teisėtus interesus, užtikrintų būtinas vystymuisi sąlygas.

Atsakovas A. Č. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį dalyje dėl laikino tėvo valdžios apribojimo į sūnų L. Č. ir šioje dalyje prašė ieškinį patenkinti. Nesutiko su ieškovo prašoma priteisti 200,00 Eur suma, kadangi jam, pagal gaunamas pajamas ir išlaikomų vaikų šeimoje skaičių, kreditorinius įsiskolinimus, yra per didelė. Paaiškino, kad sūnus L. Č. jo nepažįsta kaip tėvo, vaikas jį seniai nėra matęs, reikia atkurti emocinį ryšį tarp vaiko ir jo, todėl tikslinga laikinai jam apriboti tėvo valdžią į sūnų. Jis gyvena su sutuoktine Socialinio būsto fondui priklausančiame bute, kuriame yra tik du kambariai, viename kambaryje gyvena keturi nepilnamečiai vaikai, todėl pasiimti sūnų L. Č. pas save gyventi šiuo metu nėra sąlygų. Dėl išlaikymo dydžio norėtų, kad teismas priteistų mažesnį nei prašoma ieškiniu, nes jo pajamas, atskaičius mokesčius, sudaro mažesnė suma, nei teigia ieškovo atstovas. Jis turi įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai, jei iš atlyginimo atskaito 50 procentų pajamų. Turi dar išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra jo biologinis vaikas, kiti vaikai jo žmonos, mokėti komunalinius mokesčius, jo žmona pajamų negauna, todėl jis vienas išlaiko šeimą. Priteisus 200,00 Eur išlaikymą jam neužtektų pajamų, jo šeimos poreikių tenkinimui.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. N. paaiškino, kad ji yra Akmenės rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininkė. Ji buvo paskirta 2019 m. birželio mėnesį atlikti atsakovo šeimos poreikių vertinimą, po kurio buvo nustatyta, kad šeima susiduria su sunkumais, susijusiais su atsakovo ir sūnaus L. Č. tarpusavio ryšio atstatymu. Socialinių įgūdžių stokos nustatyta nebuvo. Atsakovo šeima yra didelė, t. y. atsakovas, jo žmona ir keturi vaikai, ir, kai atliko poreikių vertinimą, jų gyvenamoji aplinka buvo skurdi, trūko baldų miegojimui, tačiau atsakovui grįžus į šeimą, jo šeima buitį gerina. Kadangi atsakovas buvo pareiškęs norą susigrąžinti L. Č. į šeimą, buvo paskirtas posėdis 2019 m. liepos 3 d., kuriame dalyvavo atsakovas, jo žmona, laikina globėja ir buvo sprendžiama kokią pagalbą galima pasiūlyti šeimai. Pasiūlius pagalbos šeimai planą dėl vaiko susigrąžinimo į šeimą, atsakovas ją informavo, kad atsisako susigrąžinti sūnų ir jį auginti, kadangi jo šeima dar nėra pasiruošusi, reikia gerinti buities sąlygas ir tik tuomet svarstys apie vaiko pasiėmimo galimybę. 2019 m. liepos 9 d. vykusio atvejo valdybos posėdyje buvo nuspręsta, kad bus kreiptasi į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko L. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas A. Č. (elektroninės bylos (toliau – e. b.) 1 priedo b. l. 2), jo motina N. D. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 priedo b. l. 2-3). Nepilnametis L. Č. šiuo metu gyvena pas laikinąją globėją (močiutę) S. I., adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 priedo b. l. 45, 2 priedo b. l. 38). Atsakovas A. Č. su sutuoktine S. Č. ir keturiais nepilnamečiais vaikais – P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena Socialinio būsto fondui priklausančiame bute (e. b. 1 priedo b. l. 4-5).

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Pastebėtina, kad tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas, nepilnamečio vaiko L. Č. tėvas, nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2019 m. birželio 25 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (e. b. 2 priedo b. l. 1-10, 12), todėl (duomenys neskelbtini) mirus nepilnamečio L. Č. motinai N. D., siekiant apginti nepilnamečio vaiko teises ir užtikrinti jo teisėtus interesus, 2019 m. liepos 20 d. buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas (e. b. 1 priedo b. l. 18-37). Nustačius antrą grėsmės lygį, 2018 m. liepos 23 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį L. Č. iš jo tėvo (e. b. 1 priedo g. l. 38). 2018 m. rugpjūčio 1 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkinus šį prašymą (e. b. 1 priedo b. l. 42-44), Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Č. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskirta močiutė S. I. (e. b. 1 priedo b. l. 45). 2019 m. birželio 26 d. atsakovas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė prašymą Nr. EGD-6157, kuriame išreiškė norą susigrąžinti ir auginti sūnų L. Č. (e. b. 2 priedo b. l. 15). 2019 m. birželio 26 d. prašymu Nr. 6AV-212 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Akmenės rajono paramos šeimai centrą prašydamas paskirti atvejo vadybą atsakovo šeimai. 2019 m. birželio 7 d. atsakovo šeimai taikyta atvejo vadyba, paskirta atvejo vadybininkė R. N., skirta socialinė darbuotoja A. B., kuri turėjo atlikti šeimos poreikių vertinimą (e. b. 2 priedo b. l. 16-18). 2019 m. liepos 3 d. Akmenės rajono paramos šeimai centras organizavo atvejo vadybos posėdį, kuriuo metu atsakovas išreiškė norą bendrauti su sūnumi L. Č., jį auginti, teigė susiradęs darbą pas ūkininką, todėl nutarta taikyti atvejo vadybą ir socialinio darbuotojo pagalbą atsakovo šeimai, tęsti laikinąją globą L. Č., rekomenduota atsakovui intensyviai bendrauti su sūnumi, numatytos konkrečios priemonės ir veiksmai, kurios atsakovas padedant socialiniai darbuotojai privalėjo atlikti (e. b. 2 priedo b. l. 19-27). 2019 m. liepos 4 d. gautas atsakovo pareiškimas Nr. 6GD-6541, kuriame jis teigė, kad šiuo metu neturi galimybių auginti nepilnamečio sūnaus L. Č., sutinka, jog sūnui būtų nustatyta nuolatinė globa ir jam būtų laikinai apribota tėvo valdžia į sūnų (e. b. 2 priedo b. l. 28).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo, trečiojo asmens bei liudytojos paaiškinimų, akivaizdu, kad atsakovas A. Č. yra nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus L. Č. priežiūros. Jis sūnumi nesirūpina, jo neišlaiko, po grįžimo iš įkalinimo įstaigos sūnų aplankė tik vien kartą. Emocinio ir socialinio ryšio tarp vaiko ir tėvo nėra. Nors atsakovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos buvo išreiškęs norą auginti sūnų, tačiau sekančią dieną šios minties atsisakė, sutiko, kad sūnui būtų nustatyta nuolatinė globa ir jam laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu neginčijo ir pats atsakovas. Pastebėtina, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, šiuo metu dirba, siekia gerinti gyvenimo sąlygas, susimokėti susidariusias skolas, susirasti didesnį būstą ir nėra visiškai atsisakęs minties, susitvarkius gerbūvį, susigrąžinti sūnų ir jį auginti pačiam. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad dėl atsakovo dedamų pastangų, teigiamų pokyčių jo gyvenime, padėtis ateityje gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys). Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko auklėjimo šeimoje principą, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tik laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. Č. į jo sūnų L. Č. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina atsakovui, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo jam priteisimo

CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, kad L. Č. šiuo metu gyvena pas laikinąją globėją, kur juo tinkamai rūpinamasi, jis apsuptas rūpesčiu, meile ir šiluma. Teismas neturi duomenų, kad globėja neatitiktų globėjai keliamų reikalavimų ir laikinosios globėjos pareigas vykdytų netinkamai, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir nepilnamečio L. Č. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su laikinąja globėja S. I. (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo detaliai nenurodė nepilnamečio L. Č. poreikių ir nekonkretizavo jo poreikiams tenkinti išleidžiamų sumų, tik nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti išlaikymo sumos – 200,00 Eur, reikia nepilnamečio L. Č. poreikiams patenkinti. Pažymėjo, kad L. Č. lanko Naujosios Akmenės vaikų lopšelį – darželį „Atžalynas“, kuriam per mėnesį išleidžia apie 60,00 Eur. Darželiuose vyksta spektakliai, koncertai, iš kurių kiekvienam skiria po 2,00 Eur. Laisvalaikiu vyksta prie jūros, pramogauja, todėl šiems dalykams taip pat patiria išlaidų. Moka mokesčius už būsto komunalinius patarnavimus, per mėnesį susidaro 100,00 Eur, vaiko rūbams per sezoną išleidžia apie 300,00 Eur – 400,00 Eur. Nors trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visas per mėnesį patiriamas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, tačiau akivaizdu, kad trečiasis asmuo, su kuria gyvena nepilnametis L. Č., patiria su tuo susijusias išlaidas – vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra ir pan. Pastaruoju metu kylant pragyvenimo būtinų išlaidų lygiui, didėja ir vaiko išlaikymui reikalinga suma, todėl nepaisant to, kad byloje minėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nėra, šios išlaidos yra susijusios su teisės į būstą užtikrinimu, minimaliais kiekvieno asmens poreikiais, sveikatos profilaktika, vaiko papildomo ugdymo poreikiais, todėl prašoma priteisti išlaikymo suma laikytina pagrįsta.

Pastebėtina, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo per mėnesį vidutiniškai gaunamos pajamos (atskaičius mokesčius) sudaro apie 973,00 Eur. Antstolės V. Š. kontoroje atsakovo atžvilgiu yra užvestos dvi vykdomosios bylos dėl 188,25 Eur ir 1381,46 Eur (su vykdymo išlaidomis 1764,68 Eur) skolos išieškojimo. Atsakovo šeimoje gyvena keturi nepilnamečiai vaikai, iš kurių tik vienas jo biologinis vaikas, kiti trys vaikai yra jo sutuoktinės vaikai. Sutiktina su atsakovu, kad jis turi papildomų išlaidų, turi sumokėti susidariusias skolas antstolei, tačiau, kaip matyti iš antstolės pateikto patvarkymo dėl skolos išieškojimo, minėtos skolos yra susidariusios dar 2011 m. ir 2013 m. Pastebėtina, jog atsakovas dėl netinkamo gyvenimo būdo vedimo, daromų nusikalstamų veikų, iki pat šios dienos nesprendė šių skolų sumokėjimo klausimų, todėl ta aplinkybė negali būti priežastis nepilnamečio L. Č. atžvilgiu mažinti jam būtino išlaikymo dydžio. Be to, L. Č. turi tokias pat teises į išlaikymą, kaip ir atsakovo kitas biologinis vaikas, ar jo sutuoktinės vaikai. Atsakovui šios bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta galimybė pateikti visus įrodymus dėl jo šeimai reikalingos sumos poreikių tenkinimui, tačiau atsakovas šių įrodymų neteikė, pateikė tik jo pajamas patvirtinančius įrodymus bei antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Teismo posėdžio metu taip pat nedetalizavo kokie yra jo šeimos poreikiai, šeimos poreikių tenkinimui skiriama suma. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo sumą, ji yra reikalinga nepilnamečio poreikiams tenkinti, todėl iš atsakovo nepilnamečiui L. Č. priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kas šiuo metu sudaro 550,00 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. – 607,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013), todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, vaiko amžių bei tokio amžiaus vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį bei finansines galimybes teikti išlaikymą sūnui, iš atsakovo priteistina 200,00 Eur suma laikytina protingo, racionalaus dydžio bei atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų administratore skirtina laikinoji globėja S. I. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200,00 Eur x 12 mėn. 3proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnametį sūnų L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (po du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 1 d., iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio L. Č. išlaikymui skirtų piniginių lėšų administratore skirti laikinąją globėją S. I., a. k. (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio L. Č. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja S. I. jos faktinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 1888659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalis dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.