- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2-143-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00504-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vystymas kitaip“
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- D. S., notarė R
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vystymas kitaip“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vystymas kitaip“ ieškinį atsakovei D. M. dėl sutarties nutraukimo ir (arba) pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, tretieji asmenys D. S., notarė R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Vystymas kitaip“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. nutraukti jos ir atsakovės D. M. 2021 m. lapkričio 8 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį;
1.2. nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti 2021 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia;
1.3. taikyti restituciją, įpareigojant ieškovę perduoti atsakovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovę – grąžinti ieškovei už žemės sklypą sumokėtus 70 000 Eur;
1.4. priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino: (1) nutraukė šalių 2021 m. lapkričio 8 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; (2) taikė restituciją ir įpareigojo ieškovę UAB ,,Vystymas kitaip“ grąžinti atsakovei D. M. žemės sklypą, o atsakovę įpareigojo grąžinti ieškovei už jį gautus 70 000 Eur; (3) priteisė ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 70 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (4) priteisė ieškovei iš atsakovės 3 583,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2022 m. gruodžio 30 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti jos, atsakovės D. M. ir trečiojo asmens D. S. 2022 m. gruodžio 30 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad taikos sutartis sudaryta dar neįsiteisėjus 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimui. Taikos sutartimi, jos 1 ir 2 punktais, šalys, be kita ko, sutarė nutraukti 2021 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį bendru sutarimu, o atsakovė įsipareigojo per 1 dieną nuo taikos sutarties sudarymo pervesti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą 70 000 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovė kompensuos tik dalį ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 500 Eur (3 punktas).
4. Kartu su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė, vykdydama taikos sutarties sąlygas, jai sumokėjo 71 500 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 2 d. nutartimi prašymą patvirtinti taikos sutartį patenkino iš dalies: (1) panaikino 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos; (2) patvirtino 2022 m. gruodžio 30 d. taikos sutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; (3) nutraukė civilinės bylos dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; (4) kitą prašymo dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad 2022 m. gruodžio 30 d. taikos sutartimi šalys susitarė nutraukti 2021 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios pagal šią sutartį, t. y. atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei 70 000 Eur kainą per vieną dieną, skaičiuojant nuo taikos sutarties sudarymo, o ieškovė – grąžinti atsakovei žemės sklypą.
7. Įvertinęs tokias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad taikos sutartimi šalys taikiai neišsprendė tarpusavio ginčo, o tik patvirtino teismo sprendimą, tokia pačia apimtimi susitarusios dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo, kokia nusprendė ir teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės. Kadangi ieškovė pateikė duomenis apie sprendimo dalies dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo įvykdymą, teismas atsisakė tvirtinti taikos sutarties dalį dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo (1–2 punktai). Teismo vertinimu, šiuo atveju taikos sutarties tvirtinimas neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyto taikos sutarties tikslo, nes esant tokiai situacijai, kai teismo sprendimas dėl materialiojo reikalavimo įvykdytas, šalys nesprendžia ginčo abipusių nuolaidų būdu, nesiekia užkirsti kelio kilti ginčui ateityje, nes neliko ginčijamo materialinio reikalavimo, įvykdžius teismo sprendimą.
8. Kita taikos sutarties dalis – dėl bylinėjimosi išlaidų (3 punktas) ir 4–12, 14–15 punktai, teismo vertinimu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl taikos sutartis toje dalyje gali būti patvirtinta šalių sulygtomis sąlygomis.
9. Kadangi ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo žyminį mokestį už pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, o taikos sutarties dalis, susijusi su jais, nebuvo patvirtina, teismas netenkino ieškovės prašymo grąžinti dalį už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė UAB ,,Vystymas kitaip“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens 2022 m. gruodžio 30 d. sudarytos taikos sutarties 1 ir 2 punktus; išspręsti kausimą iš esmės – patvirtinti taikos sutarties 1 ir 2 punktus arba grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; patvirtinus taikos sutarties 1 ir 2 punktus, grąžinti ieškovei 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalys taikos sutartimi tik patvirtino teismo sprendimą, o ne abipusių nuolaidų būdu išsprendė kilusį ginčą. Susitarimas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos buvo pasiektas abipusių nuolaidų būdu, ieškovei atsisakius reikalavimo dėl procesinių palūkanų ir dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovei sutikus kompensuoti dalį bylinėjimosi išlaidų.
10.2. Taikos sutartimi buvo susitarta dėl ginčo užbaigimo taikiai, bet ne dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Sudariusi taikos sutartį atsakovė gavo garantijas, kad ji nepatirs papildomų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o bylą pralaimėjus – neturės atlyginti ieškovės patirtų papildomų išlaidų. Ieškovės suinteresuotumas sudaryti taikos sutartį taip pat yra akivaizdus – sutikusi suteikti atsakovei tam tikras nuolaidas ieškovė užsitikrino proceso apeliacinės instancijos teisme nebuvimą bei pagal sutartį sumokėtos žemės sklypo kainos kuo operatyvesnį atgavimą.
10.3. Atsakovė, atlikdama 71 500 Eur mokėjimą į ieškovės banko sąskaitą, įvykdė ne teismo sprendimą, o taikos sutartį.
10.4. Teismas nenurodė, kokius pažeidimus šalys padarė, įgyvendindamos joms numatytą teisę sudaryti taikos sutartį joms priimtinomis sąlygomis. Šalių sudaryta taikos sutartis nepažeidžia jokių imperatyvių įstatymų normų, kitų asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų bei viešojo intereso. Teismas, atsisakydamas patvirtinti taikos sutartį, paneigė civilinio proceso dispozityvumo ir sutarčių laisvės principus, įstatymų leidėjo valią skatinti šalis baigti ginčą taikiai bet kurioje civilinio proceso stadijoje, užtikrinant ieškovės teisę į dalį sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, be kita ko, ir po teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo.
12. Nors dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties, susijusios su teisminiu ginču, sąlygų nėra absoliuti, o šalių veiksmus kontroliuoja teismas, visgi teismas netvirtina taikos sutarties tik tada, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020, 57 punktas).
13. Nagrinėjamu atveju taikos sutartį sudarė ginčijamo sandorio šalys – turto pardavėja ir jo pirkėja bei pardavėjai tarpininkavęs trečiasis asmuo D. S.. Taikos sutartimi nuspręsta tik dėl pačių sandorio šalių, t. y. apeliantės ir atsakovės, materialiųjų teisių ir pareigų. Taigi ir daryti išvados, kad susitardamos nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį savo pačių valia bei nustatydamos restitucijos būdą ir tvarką sutarties šalys pažeidė viešąjį interesą ar trečiųjų asmenų teises, negalima. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, išdėstytos jos 1 ir 2 punktuose, neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nei viešajam interesui, nepažeidžia ir nevaržo šalių ar trečiųjų asmenų teisių, juolab kad konkrečių asmenų, kurių teisės galėtų būti pažeidžiamos aptariamomis taikos sutarties sąlygomis, neįvardijo ir pirmosios instancijos teismas.
14. Stokoja pagrįstumo ir tokie pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, kad šis šalių susitarimas neatitinka taikos sutarties instituto taikymu siekiamų tikslų. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl taikos sutarties sampratos (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).
16. Taikos sutarties 1 punkte, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti į nutartį, patvirtinančią kitus taikos sutarties šalių susitarimus, yra išdėstyta tokia sąlyga: ,,Ieškovė ir atsakovė nuspendė bendru sutarimu nutraukti 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys nes)) bei pritaikyti restituciją, grąžindamos viena kitai viską, ką yra gavusios pagal sutartį“. Taikos sutarties 2 punkte teigiama: ,,Atsakovė įsipareigoja pervesti ieškovei 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) sumą per vieną dieną, skaičiuojant nuo šios taikos sutarties sudarymo“.
17. Viena vertus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent tokiais susitarimais pačios šalys iš esmės sutiko su jų ginčo išnagrinėjimo rezultatu pirmosios instancijos teisme, yra teisinga. Kita vertus, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nei materialioji, nei proceso teisė nenustato draudimo taikos sutarties šalims susitarti dėl tokių pačių, kaip nustatytos dar neįsiteisėjusiame teismo sprendime, jų materialiųjų teisių ar pareigų. Dar daugiau, net ir jau įsiteisėjęs teismo sprendimas kasacinio teismo gali būti panaikintas, o byla nutraukta patvirtinus šalių kasacinės instancijos teisme sudarytą taikos sutartį (CPK 259 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Taigi vien aplinkybė, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, nemodifikavo teismo sprendime nustatytų jų teisių ir pareigų, pati savaime negali lemti atsisakymo patvirtinti tokią taikos sutartį.
18. Kaip minėta, taikos sutarčiai, kaip bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas ir tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio. Šiuo atveju šalys galėjo (turėjo teisę), siekdamos taikiai užbaigti ginčą jau pirmosios instancijos teisme, taikos sutartyje sulygti dėl tokių pačių, kokios joms buvo nustatytos neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, tarpusavio teisių ir pareigų. Šis faktas negali būti vertinamas kaip kliūtis taikos sutarčiai patvirtinti, priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Be to, susitarimu, įtvirtintu taikos sutartimi, šalys kompleksiškai sulygo dėl visų savo teisių ir pareigų, dėl kurių buvo kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, įskaitytinai dėl atsisakymo nuo palūkanų, bylinėjimosi išlaidų kitokio dydžio. Taikos sutartis yra vientisas sandoris ir teisinis dokumentas, atitinkamai, nėra pagrindo pripažinti, kad šalys ginčą išsprendė identiškai, kaip buvo jį išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog taikos sutarties tikslas yra ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Tačiau teismas padarė aiškiai neteisingą išvadą, kad šalių susitarimu tokių tikslų nebuvo pasiekta. Taikos sutarties turinys liudija, kad apeliantė atsisakė reikalauti dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo ir reikalavimo sumokėti jai procesines palūkanas, o mainais už tai atsakovė iš karto, taikos sutarties pasirašymo dieną, sumokėjo apeliantei sutartyje nurodytą sumą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad tokiu susitarimu šalys užkirto kelią būsimiems ginčams kitų instancijų teismuose.
20. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pavirtinęs tik dalį taikos sutarties, t. y. atsisakęs patvirtinti jos 1 ir 2 punktuose išdėstytas sąlygas bei negrąžinęs atitinkamos dalies žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, suklydo ir taikos sutarties patvirtinimo klausimą išsprendė iš dalies neteisingai. Todėl skundžiama teismo nutartis pakeistina – šalių 2022 m. gruodžio 30 d. sudaryta taikos sutartis patvirtinama visa apimtimi, neišskiriant 1 ir 2 punktų, į nutarties rezoliucinę dalį neįtraukiant taikos sutarties įžanginės jos dalies (preambulės) bei tų nuostatų, kuriose užfiksuoti atitinkami šalių patvirtinimai bei aptariami išskirtinai procesinio pobūdžio klausimai bei prašymai, kuriuos išspręsti diskrecijos teisė yra sutekta teismui, o ne šalims, t. y. pareiškiama apie šalių valią baigti civilinę bylą taikos sutartimi, prašoma teismui patvirtinti šią taikos sutartį ir bylą nutraukti, prašoma grąžinti žyminį mokestį, nurodomas sudaromos taikos sutarties egzempliorių skaičius ir kt. (šalių pateiktos taikos sutarties 11, 13–16 punktai) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).
21. CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Tokiu atveju apeliantei grąžinama 75 proc. jos 2022 m. balandžio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 208 už ieškinį sumokėto 1 539 Eur žyminio mokesčio, t. y. 1 154,25 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą.
Patvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vystymas kitaip“ (juridinio asmens kodas 305416265) ir atsakovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 30 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-2080-430/2022 šiomis sąlygomis:
1. Ieškovė ir atsakovė nuspendė bendru sutarimu nutraukti 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pritaikyti restituciją, grąžindamos viena kitai viską, ką yra gavusios pagal sutartį.
2. Atsakovė įsipareigoja pervesti ieškovei 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų) sumą per vieną dieną, skaičiuojant nuo šios taikos sutarties sudarymo.
3. Atsakovė iš dalies padengs ieškovės nagrinėjant civilinę bylą patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių šalių sutarta suma sudaro 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).
4. Atsakovė įsipareigoja taikos sutarties 2 ir 3 punktuose nurodytas sumas pervesti į UAB „Vystymas kitaip“ vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
5. Šalys susitaria, kad nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo momento bus laikoma, kad atsakovei yra sugrąžinta nuosavybės teisė į žemės sklypą, o minėta teismo nutartis bus pakankamas pagrindas įregistruoti atsakovės nuosavybės teisę į žemės sklypą Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Ši taikos sutartis (kai ji bus patvirtinta atitinkama įsiteisėjusia teismo nutartimi) bus laikoma žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktu. Bet kokias išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimu, įsipareigoja padengti atsakovė.
6. Šalys aiškiai susitaria, kad taikos sutartis šalims įsigalioja nuo atsakovės įsipareigojimų, numatytų taikos sutarties 2 ir 3 punktuose, įvykdymo momento, kuriuo yra laikomas atsakovės vedamų piniginių lėšų įskaitymas ieškovės banko sąskaitoje.
7. Šalys aiškiai susitaria, kad taikos sutartis gali būti teikiama teismui tvirtinti tik kartu su jos neatsiejamu priedu – ieškovės banko sąskaitos išrašu, patvirtinančiu atsakovės pervestų piniginių lėšų (taikos sutarties 2 ir 3 punktai) įskaitymą ieškovės banko sąskaitoje.
8. Šalys susitaria, kad atsakovė, pervedusi taikos sutarties 2 ir 3 punktuose nurodytas sumas, ir ieškovė, perdavusi atsakovei nuosavybės teisę į žemės sklypą, bus tinkamai įvykdžiusios visus įsipareigojimus, dėl kurių kilo ginčas civilinėje byloje. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad jokių kitų, išskyrus šia taikos sutartimi numatytų reikalavimų, susijusių su sutartimi ir (arba) civiline byla, viena kitai nereiškia ir ateityje nereikš.
9. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas yra taikus ir galutinis ginčo sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų šalių pageidaujamo tikslo.
10. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jeigu tokiu būtų, įsipareigoja sumokėti atsakovė. Šalys taip pat susitaria, kad jos savo patirtas atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus šios taikos sutarties 3 punkte numatyta apimtimi, padengs pačios.
11. Taikos sutartis įsigalioja nuo taikos sutarties 6 punkte numatyto momento ir pasibaigia šalims visiškai ir tinkamai įvykdžius visus įsipareigojimus pagal šią taikos sutartį.
Civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vystymas kitaip“ ieškinį atsakovei D. M. dėl sutarties nuraukimo ir restitucijos taikymo, nutraukti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Vystymas kitaip“ (juridinio asmens kodas 305416265) 1 154,25 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų ir 25 centų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 208.“