Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“, viešosios įstaigos „Sporto paslaugos“ ir viešosios įstaigos „Sporto viršūnė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“, viešosios įstaigos „Sporto paslaugos“ ir viešosios įstaigos „Sporto viršūnė“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Klaipėdos miesto vaikų, sergančių cukriniu diabetu, klubas „Smalsučiai“, viešoji įstaiga „Klaipėdos fizinio aktyvumo centras“, viešoji įstaiga Socialinių mokslų kolegija, Lietuvos asociacija „Gyvastis“, asociacija „Saviugdos raktas“, viešoji įstaiga „Auksinė Ginsvė“, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“, Krikščioniškojo švietimo draugija „Slovo“, viešoji įstaiga „Tendance“, Klaipėdos universitetas, Sveikos gyvensenos visuomeninė organizacija „Būkime kartu“, viešoji įstaiga „Ankstyvosios intervencijos centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

12. Ieškovės VšĮ „Plaukimas visiems“, VŠĮ „Sporto paslaugos“ ir VŠĮ „Sporto viršūnė“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tuo tarpu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su minėtu apeliančių prašymu nesutinka, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

13. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Vien byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

15. Pažymėtina, kad, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, šalys turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

16. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovėms nepateikus jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, bei savo poziciją išdėsčius procesiniuose dokumentuose, nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 29 d. interneto svetainėje www.klaipeda.lt paskelbė Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2018 m. projektų rėmimo (dalinio finansavimo) konkursą. Ieškovės VšĮ „Plaukimas visiems“, VšĮ „Sporto paslaugos“, VšĮ „Sporto viršūnė“ pateikė paraiškas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. AD1-168 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašo reikalavimus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. AD1-693 buvo paskirstytos savivaldybės lėšos organizacijų sveikatinimo projektams 2018 metams finansuoti iš dalies. Ieškovių VšĮ „Plaukimas visiems“, VšĮ „Sporto paslaugos“, VšĮ „Sporto viršūnė“ pateiktoms paraiškoms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija finansavimo neskyrė, kadangi ieškovių siūlomi projektai nesurinko reikiamo kiekio Komisijos balsų.

Dėl ginčo esmės

19. Kaip matyti iš apeliančių procesinių dokumentų turinio, jos iš esmės nesutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. AD1-693 „Dėl lėšų paskirstymo Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių įgyvendinimo projektams 2018 m. remti“, kuriuo ieškovių paraiškoms nebuvo skirtas finansavimas. Ieškovių teigimu, minėto įsakymo neteisėtumą sąlygoja tai, kad, kokybinį vertinimą atlikusi Komisija neatitiko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. AD1-168 patvirtinto Aprašo 31 punkte įtvirtintų kriterijų, t. y. Komisijoje nebuvo tinkamai deleguoto Nevyriausybinių organizacijų atstovo. Taigi, ieškovės kelia klausimą dėl Komisijos sudėties teisėtumo, todėl būtent šiuo aspektu toliau ir bus pasisakoma.

20. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. AD1-168 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sudarymo ir vykdymo tvarkos aprašas reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių rengimą, tvirtinimą ir vykdymą, finansavimo šaltinius, lėšų naudojimą, apskaitą ir kontrolę bei atsakomybę ir yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos strateginio veiklos plano Sveikatos apsaugos programos dalis.

21. Aprašo V skyriaus „Programos projektų rėmimo (dalinio finansavimo) paraiškų pateikimas ir vertinimas“ 19 punkte įtvirtinta, kad paraiškas finansinei paramai gauti gali teikti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos ne pelno siekiančios asociacijos, viešosios įstaigos, biudžetinės įstaigos (išskyrus savivaldybes), veikiančios visuomenės sveikatinimo (sveikatos stiprinimo) srityse ir / ar teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas. Projektų paraiškos teikiamos pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą paraiškos formą (Aprašo 24 punktas). Pasibaigus paraiškų teikimo terminui, projektų atranka vykdoma taikant dviejų pakopų vertinimą: techninį ir kokybinį. Atlikus techninį vertinimą, paraiškos, kurios buvo įvertintos teigiamai, pateikiamos kokybiniam vertinimui (Aprašo 30 punktas).

22. Aprašo 31 punkte nustatyta, kad kokybinį vertinimą atlieka Projektų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų vertinimo komisija, sudaryta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ne mažiau kaip iš 5 asmenų, kurie dirba socialinių reikalų ir sveikatos srityje: vieną atstovą deleguoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas, vieną – Klaipėdos miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba (BST), vieną – Nevyriausybinių organizacijų taryba (išskyrus atvejus, kai taryba nesudaryta), du – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Socialinių reikalų departamento direktorius ir Sveikatos apsaugos skyriaus atstovas). Vieną projektą privalo įvertinti ne mažiau kaip trys komisijos nariai. Komisijos narys negali vertinti paraiškos projekto, jei jis yra paraišką pateikusios institucijos narys ar projekto vadovas arba jį su organizacija sieja ryšiai, neleidžiantys priimti objektyvių sprendimų (Aprašo 33 punktas).

23. Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. AD1-493 „Dėl 2015 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. AD-1657 „Dėl komisijos sudarymo“ pakeitimo“ patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos pateiktų paraiškų finansinei paramai gauti vertinimo komisija (e. bylos t. 1, b. l. 45). Minėtu įsakymu kaip Nevyriausybinių organizacijų tarybos deleguota atstovė buvo patvirtinta Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų tarybos narė – sveikatos srities atstovė L. Š.-K.. Tai, kad L. Š.-K. buvo deleguota į Komisiją, patvirtina į bylą pateiktas Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkės 2018 m. vasario 22 d. delegavimo raštas (e. bylos t. 1, b. l. 46).

24. Iš į bylą pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialios programos pateiktų paraiškų finansinei paramai gauti vertinimo komisijos 2018 m. kovo 16 d. posėdžio protokolo Nr. ADMI-82 matyti, kad Nevyriausybinių organizacijų tarybos deleguota atstovė L. Š.-K. dalyvavo paraiškų vertinime, o kiekvieną projektą vertino trys Komisijos nariai.

25. Atsižvelgusi į minėtas byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad Komisija neatitiko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. AD1-168 patvirtinto Aprašo 31 punkte įtvirtinto reikalavimo, jog Komisijos sudėtyje būtų Nevyriausybinių organizacijų deleguotas atstovas.

26. Apeliantės skunde akcentuoja tai, kad buvo pažeista Nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovės skyrimo į Komisiją tvarka.

27. Vertinant minėto apeliančių argumento pagrįstumą, visu pirma, pastebėtina, kad nei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-156 patvirtintuose Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatuose, nei Apraše nenustatyta, kokia būtent tvarka skiriami atstovai į Komisiją. Nors ieškovės tvirtina, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T2-184 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatos dėl komisijų sudarymo, tačiau šis argumentas negali būti vertinamas kaip teisiškai pagrįstas, kadangi niekur nėra įtvirtinta, jog Nevyriausybinių organizacijų taryba savo veikloje turi vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, kuriame reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos darbo tvarka ir forma. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra atstovaujamoji savivaldos institucijos, tuo tarpu Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų taryba yra tik prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos visuomeniniais pagrindais veikiantis patariamasis kolegialus organas, todėl, atsižvelgiant į šių dviejų institucijų veiklos pobūdį, veiklos tikslus ir reikšmę, joms negali būti taikomi analogiški reikalavimai.

28. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, gavusi iš Klaipėdos miesto nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkės patvirtinimą, jog į Komisiją yra deleguojama L. Š.-K., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apskritai šiuo atveju neturėjo pareigos tikrinti, ar nepažeista deleguojamo į Komisiją asmens paskyrimo tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovių apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovių apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

30. Ieškovių apeliacinio skundo netenkinus, ieškovių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.