- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2S-485-613/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- A. Š., J. Š.
- Ieškovas
- L. J.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Š. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutarties, kuria teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š. ir J. Š. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir pagal atsakovų A. Š. ir J. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei L. J. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, turto pagerinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. Š., D. K., R. K., L. S., Ž. A., Klaipėdos miesto savivaldybė, viešoji įstaiga Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. J. patikslintas ieškinys, ir dėl ieškovės L. J. patikslinto ieškinio priėmė naują sprendimą – ieškovės L. J. patikslintą ieškinį tenkino, iškeldino atsakovus A. Š. ir J. Š. su visais jiems priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų – pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3J1m.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu, be kita ko, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų A. Š. ir J. Š. patikslinto priešieškinio reikalavimas – teismui tenkinus patikslintą ieškinį, priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui A. Š. 1 775,86 Eur išlaidų sumą dėl ginčo sandėliuko pagerinimo, ir šį atsakovų A. Š. ir J. Š. patikslinto priešieškinio reikalavimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi nustatė A. Š. ir J. Š. 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui ieškinį, nurodant, ar palaiko savo pradinius reikalavimus, patikslinant ir tiksliai nurodant jo dalyką ir pagrindą, bylos šalis.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dėl pradinio ieškovų ieškinio civilinė byla jau yra išnagrinėta, o atsakovų priešieškinis turi būti nagrinėjamas iš naujo. Todėl šioje civilinėje byloje atsakovais buvę A. Š. ir J. Š. tampa ieškovais ir turi teismui pateikti naujai suformuluotą ieškinį pagal savo ankstesnio priešieškinio reikalavimus, tuo siekiama byloje tinkamai sudėlioti ieškinio šalis, dalyką ir pagrindą bei atsakovus.
6. Teismas išaiškino, kad, per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovai A. Š. ir J. Š., atstovaujami advokato Giedriaus Gvildžio (toliau – apeliantai), teismui pateikė atskirąjį skundą. Nurodo, kad su skundžiama teismo nutartimi nesutinka, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti tą civilinės bylos dalį, kuri buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, pagal pateiktus procesinius dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.
7.2. Pažymėjo, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
7.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų priešieškinis buvo priimtas teismo, jokių trūkumų nebuvo nustatyta.
7.4. Nesutinka su teismo vertinimu, kad dalį reikalavimų išnagrinėjus, o dalį grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, turi keistis šalių procesinė padėtis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju priešieškinio reikalavimai nėra nagrinėjami atskiroje byloje. Be to, apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas civilinę bylą nagrinėti iš naujo dėl dalies reikalavimų, paliko neišspręstus ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, kurių sprendimas priklausys nuo priešieškinio reikalavimų išsprendimo.
7.5. Mano, kad toks teismo įpareigojimas yra perteklinis ir dėl to, kad šalys įpareigojamos rengti naujus procesinius dokumentus, nors šie jau buvo pateikti, o tai lemtų papildomus kaštus proceso dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
12. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Įstatymų leidėjas nurodė, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-147-1067/2020 pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė prašė iškeldinti atsakovus A. Š. ir J. Š. bei jų šeimų narius su visais jiems priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų – sandėliuko (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3J1m, ir atsakovų priešieškinį, kuriuo atsakovai prašo pripažinti atsakovų A. Š. ir J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į buto priklausinio pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalis, t. y. kiekvienam atsakovui po 1/8 dalį; pripažinus atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, nustatyti ginčo objekto naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal pateiktą 2019 m. rugsėjo 26 d. susitarimą dėl naudojimosi tvarkos; teismui tenkinus patikslintą ieškinį, priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui A. Š. 1 775,86 euro išlaidų sumą dėl ginčo sandėliuko pagerinimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
16. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. J. patikslintas ieškinys, panaikino ir dėl ieškovės L. J. patikslinto ieškinio priėmė naują sprendimą – ieškovės L. J. patikslintą ieškinį tenkino, iškeldino atsakovus A. Š. ir J. Š. su visais jiems priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų – pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3J1m. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų A. Š. ir J. Š. patikslinto priešieškinio reikalavimas – teismui tenkinus patikslintą ieškinį, priteisti iš ieškovės L. J. atsakovui A. Š. 1 775,86 Eur išlaidų sumą dėl ginčo sandėliuko pagerinimo – panaikino ir šį atsakovų A. Š. ir J. Š. patikslinto priešieškinio reikalavimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą, ir kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, nurodytą šios nutarties 14 punkte, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pagal priešieškinį pašalinti teismui pateikto procesinio dokumento (priešieškinio) trūkumus, t. y. tinkamai sudėlioti ieškinio šalis, dalyką ir pagrindą bei atsakovus.
18. Pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teismui grąžinus atsakovų patikslintą priešieškinio reikalavimą dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, civilinės bylos reikalavimai pagal ieškinį ir priešieškinį į atskiras bylas nebuvo išskirti, civilinė byla toliau nagrinėtina kaip viena, todėl teisinio pagrindo tikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį nėra.
19. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimų neišnagrinėjo ne dėl priešieškinio turinio ir formos ydingumo, o dėl to, kad, netenkinus ieškovės reikalavimo, šis patikslinto priešieškinio reikalavimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių įpareigojimų, skirtų byloje dalyvaujantiems asmenims ir (ar) bylą nagrinėsiančiam teismui, neįvardijo nustatinėtinų aplinkybių, teisiškai reikšmingų atsakovų priešieškinio reikalavimams išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš esmės išnagrinėti minėto atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimo negali, kadangi būtų atimta iš šalių galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, t. y. paduoti apeliacinį skundą.
20. Be to, kaip pažymėjo Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendime, šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu šalių ginčas iki galo nėra išspręstas, kadangi patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl išlaidų už turto pagerinimą priteisimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, dėl byloje dalyvaujančių asmenų turėtų visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylos dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimo priteisti išlaidas už turto pagerinimą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškinys (priešieškinis) turi trūkumų, ir nustatė terminą ieškinio (priešieškinio) trūkumams pašalinti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi priešieškinio priėmimo klausimas nagrinėjamoje byloje yra išspręstas, pakartotinai spręsti jo priėmimo klausimą netikslinga. Nagrinėjamu atveju vykdytinas Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimas – atsakovų A. Š. ir J. Š. patikslinto priešieškinio reikalavimas nagrinėtinas iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir grąžinti patikslinto priešieškinio reikalavimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.