- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2S-572-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00315-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- R. M., K. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eL2-2087-1178/2024 pagal ieškovo K. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. M. ir K. M. dėl skolos ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. B. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų R. M. ir K. M. solidariai priteisti 20 000,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, iš R. M. priteisti 5 000,00 Eur baudą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
2. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, neviršijant 20 000,00 Eur sumos. Ieškovas nurodė, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, kuriems ieškinio reikalavimas yra pakankamai didelis, be to, abu atsakovai puikiai suvokia, kad tinkamai nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, dėl to turi grąžinti avansą ir sumokėti baudą, tačiau to nedaro, o tai patvirtina jų nesąžiningumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas Šilalės rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje eL2-2087-1178/2024 nutarė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
4. Teismas spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nenustatė, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ar panašiai. Teismas nurodė, kad pateiktame patikslintame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, patikslintas ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti pareiškime išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo patikslintas ieškinys laikytinas prima facie pagrįstu.
5. Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Teismas pažymėjo, kad šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškovas jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymo, nepateikė. Todėl konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie atsakovų nesąžiningumą ir tuo pagrindu imtis priemonių šalinti grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutarties dalį civilinėje byloje eL2-2087-1178/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tenkinti ieškovo prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškinio reikalavimo sumos dydis atsakovams, pagal teismų praktiką, yra savarankiškas pagrindas pripažinti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir, esant šiai sąlygai, ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovų nesąžiningumo. Vien tas faktas, kad atsakovams gali būti sudėtinga sumokėti ar sudėtinga iš jų išieškoti ieškinio reikalavimo sumą, patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
6.2. Ieškovas nurodė aplinkybes, kurios patvirtina atsakovų nesąžiningumą, t. y. pasibaigus sutartyje nustatytam terminui ir atsakovams neįvykdžius jiems sutartyje nustatytos pareigos, jie negrąžino ieškovui jo pagal sutartį sumokėto avanso. Be to, sudarant sutartį su ieškovu dėl miško pirkimo atsakovas įtraukė sąlygą, jog pardavimo kainą (įskaitant avansą) ieškovas sumoka į jo dukters (atsakovės) banko sąskaitą.
6.3. Ieškovo manymu, atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškovu, galbūt turėjo kitų kreditorių ir siekė išvengti atsiskaitymo su jais, todėl už miško pardavimą iš ieškovo gautinas lėšas nukreipė į savo dukters (atsakovės) banko sąskaitą. Ieškovo nuomone, tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas veikia nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu: slepia nuo jų savo gaunamas pajamas. Todėl, paaiškėjus šioms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Nurodomu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo. Ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovai atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį nepateikė. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas Šilalės rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2087-1178/2024 nusprendė ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
12. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai prima facie įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2087-1178/2024 iš esmės, 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir solidariai iš atsakovų ieškovui priteisė 20 000,00 Eur avansą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme; priteisė iš atsakovo ieškovui 5 000,00 Eur baudą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme. Taigi tokiu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto reiškiamą reikalavimą atsakovams dėl skolos ir baudos priteisimo įvertino kaip pagrįstą (prima facie).
13. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl antros būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos tikslingumo atsakovų atžvilgiu nagrinėjo tuo aspektu, ar yra pagrindas išvadai, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nusprendė, kad apeliantas neįrodė galbūt jam palankaus būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto prašyme ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir mano, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
14. Apeliantas grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą iš esmės grindžia didele ieškinio suma, kuri, anot jo, yra savarankiškas pagrindas pripažinti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, akcentuoja, kad atsakovai yra nesąžiningi, kadangi ieškovui pagal sutartį sumokėto avanso jie nėra grąžinę, akcentuoja, kad ieškovas prašomą atsakovo avansą pervedė į atsakovės (atsakovo dukters) banko sąskaitą. Šias faktines aplinkybes ieškovas nurodo ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-6234). Tačiau apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas antrosios sąlygos vertinimo jo naudai, turėjo pateikti iš tikrųjų svarius argumentus, kurie leistų teismui manyti, kad realaus sprendimo įvykdymo galimybės yra tiek ribotos, jog nusveria net ir palankios apeliantui pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos vertinimo reikšmę (CPK 12, 178 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau vien didelė reikalavimo suma savaime nėra besąlyginis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Šiuo atveju kokių nors įrodymų, kad esant apeliantui palankiam teismo sprendimui atsakovai negalėtų jo įvykdyti, byloje nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne tik nepateikta tokių įrodymų, bet apeliantas ir nenurodo įtikinamų argumentų šiuo aspektu.
16. Be to, apelianto nurodomos aplinkybės, kad atsakovai žino apie egzistuojančią prievolę ieškovui, tačiau jos nevykdo, apeliacinės instancijos teismui savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šių asmenų nesąžiningumą, turimos prievolės ieškovui aspektu. Kadangi pagrįstai pirmosios instancijos teismo pažymėta skundžiamoje nutartyje, kad prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių. Be to, apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovas veikia nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu – slepia nuo jų savo gaunamas pajamas, taip pat nelaikytina pagrįsta. Kadangi patikrinus LITEKO duomenis nenustatyta, jog atsakovui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla ar pateikti ieškiniai dėl neįvykdytų skolinių įsipareigojimų kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vien aplinkybė, kad ieškovas pervedė avansą atsakovei (atsakovo dukrai), nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, jog ir šiuo aspektu atsakovai galėtų būti nesąžiningi, kadangi ieškovas turėdamas pagrindą manyti, jog atsakovai veikia nesąžiningai, galėjo atsisakyti avanso bankinį pavedimą atlikti į atsakovės sąskaitą. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrįstų svarių apelianto argumentų išvadai dėl realios grėsmės sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo. Todėl apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis. Atsakovų nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas, todėl sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Šiuo atveju ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokių įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).
17. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nurodomu atveju atmetus apelianto atskirąjį skundą patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.