Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Civilinė byla Nr. e2S-2677-881/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
e2S-2677-881/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24780-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
Suinteresuotas asmuo
Danske Bank AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2677-881/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24780-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 3.5.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – Danske Bank AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio I. G. 2018 m. birželio 14 d. patvarkymą Nr. S-18-8-10448 pakeisti skolininką vykdomojoje byloje ir 2018 m. birželio 15 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-8-10571. Nurodė, kad VĮ Turto bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau liudijimas neišduotas. Antstolis I. G. 2018 m. birželio 14 d. mirusį skolininką E. B. pakeitė skolininke Lietuvos Respublika. Pareiškėjos teigimu, ji negali įvykdyti 2018 m. birželio 15 d. raginimo, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio nuostatas, valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, kuri nustatoma realizuojant turtą. Anot pareiškėjos, kol palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas, antstolis neturi pagrindo keisti skolininko vykdymo procese, o turi stabdyti vykdomąją bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad yra praleistas CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas kreditorių reikalavimų pateikimo terminas.

2. Antstolis I. G. 2018 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad antstolis 2018 m. sausio 29 d. raštu kreipėsi į VĮ Turto banką ir Valstybinę mokesčių inspekciją, nurodydamas, jog pagal Testamentų registro išrašą įregistruotų palikėjo (testatoriaus) testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra, bei prašė spręsti klausimą dėl mirusiojo turto perėjimo valstybei. Taigi, anot teismo, iš vykdomosios bylos medžiagos aiškiai matyti, kad valstybė turėjo žinoti apie skolininko atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus. Valstybei atstovaujantis VĮ Turto bankas palikimą priėmė tik 2018 m. vasario 14 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po skolininko mirties, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tuo metu jau buvo išviešinti skolininko turto arešto duomenys viešajame registre (ankščiausiai registruotas turto arešto aktas 2010 m. vasario 11 d., vėliausiai 2017 m. gruodžio 14 d.). Teismas pažymėjo, kad toks valstybės informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą vykdomojoje byloje Nr. 0008/17/02289 mirusį skolininką E. B. pakeisti jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika. Šios išvados, anot teismo, nekeičia pareiškėjos nurodomi argumentai, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo pakeisti skolininko, kol neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismas nurodė, kad, pagal Testamentų registro duomenis, pareiškėja Lietuvos Respublika palikimą priėmė 2018 m. vasario 14 d. o paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, kad kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Šiuo atveju kreditorinių reikalavimų pateikimo terminas praleistas. Antstolio 2018 m. sausio 29 d. raštas, kuriuo VĮ Turto bankas informuotas apie vykdomą skolos išieškojimą iš E. B., pateiktas praleidus CK 5.63 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą, taip pat skolininko turto arešto duomenys viešame registre išviešinti praleidus CK 5.63 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą. 2010 m. vasario 11 d. areštas skolininko turtui taikytas civilinėje byloje, kurioje išieškotojas buvo AB bankas „Snoras“, o skundžiamas 2018 m. birželio 14 d. patvarkymas priimtas vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas yra Danske Bank. Taigi areštas skolininko turtui nagrinėjamoje vykdomojoje byloje taikytas praleidus CK 5.63 straipsnyje numatytą trijų mėnesių terminą.

Atsiliepimas

6. Antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės atskirajame skunde nurodoma teismų praktika negalima vadovautis a priori, kadangi šiose civilinėse bylose faktinės aplinkybės nėra tapačios, be to, ji yra pakeista vėlesnėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (Nr. e3K-3-304-686/2017, 3K-3-196-969/2016, 3K-3-122-916/2016). Palikimą priėmusi valstybė buvo tinkamai informuota apie mirusio skolininko prievolę iki palikimo priėmimo momento, todėl, antstolio nuomone, terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti nebuvo praleistas. Anot antstolio, valstybės tikslu neturėtų būti intensyvus palikėjo kreditorių reikalavimų eliminavimas iš paveldimo turto masės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų – patvarkymo, kuriuo miręs skolininkas pakeistas jo turtą paveldėjusia valstybe, ir raginimo valstybei įvykdyti teismo sprendimą.

9. Apeliantės teigimu, kreditoriaus Danske Bank AS reikalavimas buvo pateiktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl ginčijami antstolio procesiniai dokumentai naikintini.

10. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Toje pačioje nutartyje kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

12. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

13. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad greta minėtame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

15. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011), tačiau tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) antstolis į valstybei atstovaujančias institucijas kreipėsi 2018 m. sausio 29 d., 2017 m. gruodžio 14 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas tą pačią dieną antstolio vykdomojoje byloje surašytas skolininko turto arešto aktas, t. y. abiem atvejais apie kreditoriaus reikalavimus buvo pareikšta praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą.

17. Nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skolininko turto arešto duomenys taip pat buvo išviešinti 2010 m. vasario 11 d., tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliantė, pastarasis turto areštas buvo pritaikytas užtikrinant ne išieškotojo nagrinėjamoje vykdomojoje byloje, t. y. Danske Bank AS, reikalavimus, o kito kreditoriaus – AB banko Snoras, reikalavimus, todėl negali būti laikomas kreditoriaus Danske Bank AS reikalavimo pareiškimu.

18. Duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas kitas, nei minėtas 2017 m. gruodžio 14 d., palikėjo turto areštas kreditoriaus Danske Bank AS reikalavimo įvykdymui užtikrinti, ar kad kreditorius būtų kitokiu nutarties 13-14 punktuose nurodytu būdu pareiškęs įpėdinei reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ar jam šis terminas būtų atnaujintas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), byloje nėra.

19. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorių Danske Bank AS ir jo atitinkamo dydžio reikalavimą, o tuo pačiu – kad miręs skolininkas vykdymo procese galėjo būti pakeistas jo turtą paveldėjusia valstybe.

20. Antstolio atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kodėl, jo nuomone, terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, neatitinka šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018), todėl atmetami kaip nepagrįsti.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų.

Panaikinti antstolio I. G. 2018 m. birželio 14 d. patvarkymą Nr. S-18-8-10448 dėl šalies pakeitimo vykdymo procese ir 2018 m. birželio 15 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-8-10571.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Mikuckienė