- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- I-2372-473/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00611-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–30). Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2019 m. vasario 20 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose numatytas vienam asmeniui skiriamo gyvenamojo ploto normas. Kamerose nėra užtikrinta efektyvi ventiliacija, šiltuoju metų laiku būna karšta, šaltuoju – šalta. Atidarius langus šiltuoju metų laiku, oras kameroje nejuda, o šaltuoju metų laiku dėl šalčio, diskomforto ir fizinės sveikatos atidaryti lango negalima. Šaltuoju metų laiku, Lukiškių TI-K kamerose oro temperatūra niekada nebūna aukštesnė kaip +14 C laipsnių, dėl ko naktimis miegoti tenka su rūbais, kadangi nusirengus dėl žemos oro temperatūros naktį – neįmanoma užmigti. Žiemos metu įkalinimo įstaigos administracija kamerų langus užkala celofano plėvele, dėl ko iš lauko į kamerą oras išvis nepatenka. Kamerose esantys tualetai neturi atskiros oro šalinimo sistemos. Visi kamerose esantys metaliniai paviršiai nuo drėgmės yra surūdiję. Ant kamerų sienų veisiasi grybelis, pelėsiai, nuo lubų byra tinkas, nuo sienų atsilupę dažai. Pasivaikščiojimo kiemeliuose (stogeliuose nuo lietaus) naudojamas asbesto šiferis (statybinė medžiaga), kuris yra nuodingas/žalingas žmogaus sveikatai, ypač kai yra labai susidėvėjęs, o jo skleidžiamos mikrodalelės žmogaus organizme skatina vėžinius procesus (onkologines ligas). Kamerose pilna tarakonų, nariuotakojų kitokių parazitų, kurių yra ir Lukiškių TI-K išduotame čiužinyje, kuris neatitinka sanitarijos, higienos reikalavimų. Lukiškių TI-K išduodama patalynė yra tiek susidėvėjusi, o užvalkalai antklodei Lukiškių TI-K išvis neišduodami. Lukiškių TI-K kamerose besiveisiančių tarakonų, nariuotakojų ir kitokių parazitų bei pelėsio neįmanoma išnaikinti dėl didelės, nuolat kamerose esančios drėgmės, kuri savo ruožtu atsiranda dėl kamerų vėdinimo ir oro kondicionavimo nebuvimo. Kamerose nėra pakankamai užtikrinamas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas. Dėl kamerų langų mažumo bei dėl languose įstatytų grotų ir metalinių tinklų, į kamerą natūrali dienos šviesa išvis beveik nepatenka. Dirbtinė šviesa kamerose kenksminga akims ir nuo jos neretai pradeda skaudėti akis bei galvą. Kamerose neveikė signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema, dėl to per visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjas turėjo daug problemų, streso, bei nepagrįstai dėl to išgyveno daug kartų baimės ir nesaugumo jausmus, kadangi kameroje įvykus kanalizacijos avarijai, sutrikus sveikatai, ūmiam skausmui, įvykus konfliktinėms situacijoms/problemoms su kitais kartu kameroje laikomais asmenims, niekada laiku negalėdavo išsikviesti Lukiškių TI-K apsaugos priežiūros administracijos ar personalo darbuotoją. Iki šiol nėra įrengti iškvietimo sistemos įrengimai pasivaikščiojimo kiemeliuose, kuriuose reikia vaikščioti 1,5 valandos, o jei nori į tualetą ar pradeda lyti, norint eiti į kamerą, prisišaukti pareigūno neįmanoma. Dušu leidžiama pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 minučių, šiltu dušu pasinaudoti po sporto Lukiškių TI-K negalima, į kameras šiltas vanduo netiekiamas. Vieną kartą per savaitę valandai išveda pažaisti stalo tenisą ir į jogos užsiėmimus. Maitinimas Lukiškių TI-K menkavertis, monotoniškas, neatitinka energetinės vertės (kaloringumo) suaugusiam vyrui. Lukiškių TI-K nėra sudaryta išvis jokių galimybių nei suimtiesiems, nei nuteistiesiems (išskyrus Lukiškių TI-K ūkio darbams paliktus nuteistuosius) patiems nei gamintis maistą, nei kur jį laikyti pvz., įsigijus Lukiškių TI-K parduotuvėje už savo asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus gendančius mėsos, pieno ir kt. produktus. Visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui nei vieno karto nebuvo išduotos būtinos asmens higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi reikmenys, drabužių skalbimo, indų plovimo priemonės). Per minėtą laikotarpį vieną kartą per mėnesį išduodamas tik vienas ritinėlis vieno sluoksnio brokuoto tualetinio popieriaus bei vienas vienetas ūkinio muilo. Nurodyto išduodamų higienos priemonių kiekio, norint palaikyti visavertę, reikalingą higieną, nepakanka. Lukiškių TI-K nėra sudarytos sąlygos nei skalbti, nei džiovinti drabužius, nemokamai Lukiškių TI-K viršutinių drabužių neskalbia. Nemokamai Lukiškių TI-K laikomiems (suimtiesiems) skalbia tik apatinius drabužius ir patalynę tik vieną kartą per savaitę. Pareiškėjo bendravimą su laisvėje jo esančia šeima, artimaisiais, draugais, pažįstamais, organizacijomis, kitais asmenimis nepalaiko Lukiškių TI-K varžo, leidžiant jam ne daugiau kaip du kartus per savaitę (15 min.) paskambinti telefonu. Nors pareiškėjo materialinė padėtis sunki, Lukiškių TI-K administracija visą laikotarpį, kol pareiškėjas yra kalinamas Lukiškių TI-K, nei vieno karto jam nėra išdavusi vokų, popieriaus laiškams rašyti, rašymo priemonių, pašto ženklų. Dėl neproporcingo, nepagrįsto ir neadekvataus bendravimo ribojimo su šeima bei artimaisiais giminaičiais pareiškėjas patyrė didelę neturtinio-moralinio pobūdžio žalą, kadangi pablogėjo santykiai su šeima, atšalo (buvo prarastas) emocinis ryšys, dėl bendravimo ribojimo santykiai su šeima tik blogėjo. Per visą kalinimo Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo galimybės nei dirbti, nei užsiimti bet kokia prasminga, pozityvia ir naudinga veikla tiek kameroje, tiek už jos ribų. Dėl to, kad Lukiškių TI-K nesudaroma galimybė dirbti, pareiškėjas neturi galimybės dengti teismo priteistą nukentėjusiems išmokėti žalą. Taip pat nepagrįstai ir neteisėtai yra ribojama galimybė žiūrėti televizijos kanalus ir/ar programas. Lukiškių TI-K išvis nevyko informacijos sklaidos dėl susirgimų onkologinėmis ligomis, tuberkulioze, užkrečiamosiomis ir kt. ligomis; nesiūloma pasinaudoti valstybės finansuojamomis profilaktinėmis (prevencinėmis) sveikatos tikrinimo programomis. Neskatinamas savarankiškumas, nevykdomas LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintas Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas; nevykdomas teisinis švietimas. Lukiškių TI-K nepagrįstai draudžiama gauti ir naudotis elektroninėmis knygų skaityklėmis. Pareiškėjas kalinamas rakinamoje kameroje 24 valandas per parą, atskaičius 1,5 valandos vieną kartą per dieną išeiti į lauką pasivaikščioti ankštame kiemelyje; iš viso pareiškėjas į kiemelį vedamas nuo 6 iki 10 valandų per savaitę. Dėl ilgalaikio kankinančio, gniuždančio vienatvės ir visiškos izoliacijos poveikio ir jų sukeltų kančių pareiškėjas tapo paranojiškai įtarus, pradėjo nebepasitikėti savimi ir kitais žmonėmis. Nurodytos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė daug kančių, gilią depresiją ir skriaudą, dėl kurios pablogėjo pareiškėjo fizinė sveikata: sutriko organizmo medžiagų apykaita, sutriko kraujo spaudimas, miegas, apetitas, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, reputacija. Be to, Lukiškių TI-K veiksmai/neveikimas, nesuteikiant pareiškėjui galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos, resocializacijos, integracijos, reintegracijos į visuomenę programose, kelia susirūpinimą būsimomis pasekmėmis.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus bei reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 47–65). Nurodo, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Į kameras taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Visų Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Iš lauko ir iš vidinės pusės įrengtos grotos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas vadovaujantis Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-09-30 įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pagal šį įsakymą pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, į kurį įeina rankšluostis (1 vnt.), tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis (1 vnt.) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml). Jei suimtasis (nuteistasis) su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių jis neturi. Vėliau higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Lukiškių TI-K suimtiesiems (nuteistiesiems) vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) - 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) - 1 mėn. Suimtasis (nuteistasis) laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Pareiškėjas buvo mokus, todėl higienos priemonių galėjo nusipirkti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Visi suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavo patalynės komplekto, yra aprūpinami patalynės komplektu, kurį sudaro užvalkalas antklodei, užvalkalas pagalvei ir paklodė. Visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Lukiškių TI-K esančioje dezinfekavimo kameroje čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami kiekvieną darbo dieną. Grafike nustatytą išvedimo nusiprausti į dušą dieną suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti ir skalbimo paslauga. Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktą, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtųjų ir nuteistųjų viršutiniai drabužiai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI- K direktoriaus 2016-05-30 įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus - vieną kartą per sezoną, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-06-03 įsakymu Nr. 1-151 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Tiek suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m. iki 23,14 kv. m. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m. iki 37,40 kv. m.. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m. iki 31,05 kv. m. Asmeniui, norint pasinaudoti tualetu pasivaikščiojimo metu, yra suteikiama tokia galimybė, t.y. asmeniui paprašius, jis išvedamas iš pasivaikščiojimo ir nuvedamas į tualetą, o paskui grąžinamas atgal į pasivaikščiojimą. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareigūnai vadovaujasi žmogiškuoju faktoriumi. Lukiškių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nėra draudžiami. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias. III - io korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimas pilnai pakeistas cemento pjuvenų plokšte, taip pat šiferio padengimas baigimas keisti ir I - ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Nuo atvykimo į Lukiškių TI-K iki 2019-02-12 perkėlimo į Marijampolės pataisos namus, tęsti bausmės atlikimo, pareiškėjas dalyvavo šiose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: Naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programoje; Kompiuterinio raštingumo programoje; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje; Pozityvaus užimtumo priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Buvo išvedamas žaisti stalo tenisą, į lauką žaisti krepšinį bei tinklinį, į Šv. mišias, į koncertus ir renginius. Darbo, poilsio ir švenčių dienomis buvo išvedamas į Laisvalaikio užimtumo patalpas. Dalyvavo Lietuvos kalinių globos draugijos organizuojamoje programoje „Eik į savo kambarėlį“, „Biblijos valanda“, šachmatų būrelio, dailės būrelio, muzikos būrelio, anglų kalbos, meditacijos, jogos užsiėmimuose. Turėjo teisę į pasimatymą su artimaisiais, paskambinti telefonu, susitikti su advokatais, nueiti pas gydytojus, kiekvieną dieną turėjo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore, mokėsi Vilniaus mokymo centre, tai vyko už kameros ribų. Įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Nuteistajam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Dėl darbo suteikimo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ į Lukiškių TI-K administraciją pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas buvo įtrauktas į nemokamų darbų sąrašą, 2015 m. birželio 23 d. nuteistasis buvo atsisakęs dirbti nemokamus darbus. Lukiškių TI-K administracija geranoriškai sudaro galimybę žiūrėti visose kamerose įrengtą kabelinę televiziją analoginio signalo pagalba. elektroninių knygų skaityklės nėra įtrauktos. Pareiškėjas turėjo teisę skambinti telefonu kaip tai numatyta BVK 85 straipsnyje bei šia teise naudojosi ja. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti žalos atlyginimą už privatumo neužtikrinimą naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2019 m. vasario 20 d. Iš ant voko (b. l. 13) esančios siuntimo žymos matyti, kad pareiškėjo skundas teismui išsiųstas 2019 m. vasario 12 d., todėl darytina išvada, kad jis praleido CK nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2016 m. vasario 12 d., atlyginimo pareikšti.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nulėmusių CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino skundo reikalavimui dėl laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2016 m. vasario 12 d. patirtos neturtinės žalos atlyginimo, praleidimą.
LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo, todėl įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo ir negali būti laikomas pagrindu konstatuoti, jog pareiškėjas senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido dėl svarbių priežasčių bei tokį terminą atnaujinti (žr. LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai, nustatantys sulaikytų asmenų teises bei pareigas ir reglamentuojantys laikymo sąlygas, yra lietuvių kalba ir viešai prieinami, o pareiškėjas, kuris patiria neigiamų išgyvenimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, net ir nesusipažinęs su konkrečiais teisės aktų reikalavimais bei teismų išaiškinimais, gali suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2016 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-662/2016, 2017 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-102-525/2017 ir kt.).
Taigi, pareiškėjui apie jo atžvilgiu galimai atliekamus neteisėtus veiksmus (neveikimą) turėjo būti žinoma nuo šių aplinkybių atsiradimo momento, todėl tariamas teisės aktų ar teismų praktikos nežinojimas nesudaro pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2016 m. vasario 12 d. atmestini kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Toliau byloje bus sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 11 d. (pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. išvyko iš Lukiškių TI-K).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad:
1) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3025-473/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01613-2018-5) pareiškėjo J. D. skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 1 992 Eur žalos atlyginimą, už tai, jog pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. kovo 2 d. teisė į privatumą buvo pažeista, skundo dalį dėl kameros ploto atitikimo teisės aktų reikalavimams už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. kovo 2 d. atmetė;
2) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-508-244/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03284-2017-0) atmetė pareiškėjo J. D. skundą, kuriuo prašė teismo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, už tai, jog nuteistiesiems nėra jokios socialinės reabilitacijos, kad nuteistieji visą laiką praleidžia kamerose, kad nėra jokių užimtumo programų. Teismas minėtame 2018 m. sausio 17 d. sprendime pritaikęs trejų metų ieškinio senatį, dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių pasakė už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas minėtose administracinėse bylose dėl kamerų ploto atitikties teisės aktų reikalavimams už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. kovo 2 d., dėl socialinės reabilitacijos, užimtumo už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. pasisakė, todėl byla dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl gyvenamojo ploto pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. kovo 2 d., dėl socialinės reabilitacijos ir užimtumo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. nutrauktina.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei teisės aktų nustatytas minimalus.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Taigi, iš šių atsakovės atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. buvo vienas kalinamas kameroje Nr. 81, kurios plotas – 7,94 m², 2018 m. balandžio 13 d. pareiškėjas išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2018 m. balandžio 18 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 81, plotas – 7,94 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 81 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 215, kurios plotas – 6,96 m² ir kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 215 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2018 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 81, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 81 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2019 m. vasario 12 d. pareiškėjas išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Iš šių duomenų matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto neatitikimo teisės aktų reikalavimų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K leidžiama pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 minučių, į kameras šiltas vanduo netiekiamas, šiltu dušu pasinaudoti po sporto, Lukiškių TI-K negalima.
Pagal Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V908 (toliau – Higienos norma 134:2015) reikalavimus karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 punktas). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Lukiškių TI-K neprivalo užtikrinti karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas. Higienos normos 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. vasario mėnesio pranešime „Dėl J. D. skundo“ (toliau – Pranešimas) nurodyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o pagal Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji dušu gali naudotis iki 15 minučių. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktuose yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu (b. l. 167–172). Pranešime, be kita ko, nurodyta, kad į dušus nuolat tiekiamas karštas vanduo. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, be to, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Vis dėlto, remiantis LVAT praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteigė, kad jam visai nebuvo užtikrinama teisė pasinaudoti dušu, todėl sprendžiama, kad nurodytas teisinis reguliavimas dėl prausimosi kiekio suteikimo šiuo atveju nebuvo pažeidžiamas. Pareiškėjas teigė, kad po sporto nėra užtikrinama galimybė nusiprausti po dušu, tačiau pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad lanko sporto salę ir kad jam paprašius Lukiškių TI-K pareigūnų, nebuvo suteikta galimybė po sporto nusiprausti duše. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose pilna tarakonų, nariuotakojų ir kitų parazitų. Šių parazitų yra išduotame čiužinyje, kuris neatitinka sanitarijos ir higienos reikalavimų. Kamerose ant sienų veisėsi grybelis, pelėsiai, nuo lubų byra tinkas, nuo sienų nusilupę dažai, kamerose yra drėgmė, kuri atsiranda dėl kamerų vėdinimo ir oro kondicionavimo nebuvimo. Tualete nėra atskiros oro šalinimo sistemos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose nėra pakankamai užtikrinamas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas. Dėl kamerų langų mažumo bei dėl languose įstatytų grotų ir metalinių tinklų, į kamerą natūrali dienos šviesa išvis beveik nepatenka. Dirbtinė šviesa kamerose kenksminga akims ir nuo jos neretai pradeda skaudėti akis bei galvą. Šaltuoju metų laiku, Lukiškių TI-K kamerose oro temperatūra niekada nebūna aukštesnė kaip +14 C laipsnių, dėl ko naktimis miegoti tenka su rūbais, kadangi nusirengus dėl žemos oro temperatūros naktį – neįmanoma užmigti.
Higienos normoje 134:2015 nustatyta, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) 16.10 punkte nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pagal Higienos normoje 134:2015 3 punktą, ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Atskira vėdinimo sistema veikiančiam Lukiškių TI-K neturėjo būti įrengta, todėl pareiškėjo teiginiai dėl vėdinimo sistemos neįrengimo yra nepagrįsti. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o atskiros sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su Lukiškių TI-K kapitaliniu remontu, kurio šiuo metu atlikti nėra galimybių. Kadangi Pranešimas patvirtina, kad yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tokia galimybe galėjo pasinaudoti.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. PĮĮET 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas; 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Kaip matyti, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 suimtiesiems (nuteistiesiems) privaloma užtikrinti natūralaus apšvietimo norma nėra įtvirtinta. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie natūralaus apšvietimo trūkumą. Kaip nurodo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, tokiu atveju natūralaus apšvietimo trūkumą pareiškėjui galėjo kompensuoti dirbtinė apšvieta (žr. 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2088-492/2018). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas vadovaujantis teisės aktais.
Pranešime nurodoma, kad visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje kiekvieną darbo dieną; pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami (b. l. 167–172). Lukiškių TI-K yra vedamas „Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas” (b. l. 79-101). Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalo, matyti, kad Lukiškių TI-K kameros periodiškai valomos nuo tarakonų, blakių ir blusų (b. l. 127–155). Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl kamerų švaros palaikymo, patvirtina byloje esančios paslaugų teikimo sutartys, sudarytos su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurias pastaroji įsipareigoja atlikti Lukiškių TI-K patalpų priežiūrą išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimo darbus (b. l. 176–192).
Teismas atsakovės atstovo pateiktais paaiškinimais bei įrodymais dėl kamerų vėdinimo, temperatūros, drėgmės, pelėsio, nariuotakojų buvimo kamerose bei kamerų apšvietimo neturi pagrindo abejoti. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas, teigdamas, kad kamerose buvo drėgmė, pelėsis, grybelis, parazitai ar kad buvo netinkama temperatūra nenurodo nei konkrečių kamerų, kuriuose buvo parazitų, drėgmė, grybelis ar pelėsis nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu, teismų praktikos citavimu. Iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai buvo atlikti kitose nei pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, arba kitais laikotarpiais (b. l. 107–114). Be to, pareiškėjui nedetalizavus minėtų aplinkybių, Lukiškių TI-K tektų pernelyg didelė pareiga paneigti šiuos bendro pobūdžio pareiškėjo teiginius. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kokiose kamerose galimai buvo jo nurodyti pažeidimai, spręstina, jog vien pareiškėjo subjektyvia nuomone grindžiami argumentai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad maitinimas Lukiškių TI-K menkavertis, monotoniškas, neatitinka energetinės vertės (kaloringumo) suaugusiam vyrui.
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis šių taisyklių 7 punktu (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 (nuo 2015 m. balandžio 1 d.) redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Pažymėtina, kad LVAT yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas ne tik pilnavertis maistas, tačiau, be kita ko, atitinkantis ir jų sveikatą bei fizinę būklę. Skunde nedetalizuota, kada ir kokių maisto produktų, nustatytų valgiaraštyje, trūko. Be to, teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo.
Pareiškėjas byloje ginčą kelia ir dėl to, kad nesudaryta galimybė kameroje laikyti parduotuvėje įsigytus gendančius produktus. Teisės aktai nenumato buitinio šaldytuvo įrengimo kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.8 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Ginčo dėl to, kad kamerose lentyna maistui laikyti buvo įrengta, nėra.
Teisės aktuose taip pat nenustatyta, kad kamerose turi būti sudaryta galimybė patiems gamintis maistą, todėl pareiškėjo argumentas dėl tokios galimybės nesudarymo atmestinas.
Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui nei vieno karto nebuvo išduotos būtinos asmens higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi reikmenys, drabužių skalbimo, indų plovimo priemonės). Per minėtą laikotarpį vieną kartą per mėnesį išduodamas tik vienas ritinėlis vieno sluoksnio brokuoto tualetinio popieriaus bei vienas vienetas ūkinio muilo. Lukiškių TI-K išduodama patalynė yra tiek susidėvėjusi, o užvalkalai antklodei Lukiškių TI-K išvis neišduodami.
Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nuostatas, nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mėnesį buvo išduodama 200 gr. skalbiamojo muilo, 100 gr. tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Kitų higienos priemonių (pvz. dantų šepetėlis, pasta, skutimosi peiliukai) nuteistiesiems nebuvo numatytas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pagal šį įsakymą pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, į kurį įeina rankšluostis (1 vnt.), tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis (1 vnt.) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml). Jei suimtasis (nuteistasis) su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių jis neturi. Vėliau higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Lukiškių TI-K suimtiesiems (nuteistiesiems) vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) - 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) - 1 mėn. Suimtasis (nuteistasis) laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Iki 2017 m. sausio 1 d. Lukiškių TI-K patalynė, avalynė, drabužiai, indai ir rankšluosčiai buvo išduodama pagal tuo metu galiojusias normas, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems galėjo būti išduodamas arba užvalkalas antklodei, arba dvi paklodės, kad Lukiškių TI-K buvo išduodamos dvi paklodės. Lukiškių TI-K, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl higienos priemonių galėjo nusipirkti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad visi suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavo patalynės komplekto, yra aprūpinami patalynės komplektu, kurį sudaro užvalkalas antklodei, užvalkalas pagalvei ir paklodė.
Sprendžiant dėl žalos atlyginimo atkreiptinas dėmesys į bylai svarbią aplinkybę, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl higienos priemonių išdavimo ginčo laikotarpiu. Ši aplinkybė sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo skundo teiginiais dėl higienos priemonių neišdavimo ir dėl to patirtų didelių kančių. Darytina išvada, kad šių skundo teiginių pareiškėjas taip pat neįrodė.
Lukiškių TI-K nėra sudarytos sąlygos nei skalbti, nei džiovinti drabužius, nemokamai Lukiškių TI-K viršutinių drabužių neskalbia. Nemokamai Lukiškių TI-K laikomiems (suimtiesiems) skalbia tik apatinius drabužius ir patalynę tik vieną kartą per savaitę.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos (toliau – PĮVTT) taisyklių 258 punktą, nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, gali naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga, o neturintiems sąskaitoje pinigų, sudaryta galimybė išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį), bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Taigi, Lukiškių TI-K administracija sudaro galimybę išskalbti ir viršutinius drabužius: suimtieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, gali naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga, o suimtiesiems, neturintiems asmens sąskaitoje pinigų, nuo 2013 m. liepos 1 d. sudarytos sąlygos kartą per du mėnesius išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių.
Pranešime pažymėta, kad Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viršutinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimas nėra neteisėtas, nes vienoda tvarka galioja visiems Lukiškių TI-K laikomiems asmenims. Šiuo atveju egzistuoja galimybė raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai, jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3262-442/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1086-756/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aplinkybės, jog jam buvo suteikta teisė skalbti rūbus, nepaneigia, todėl atsižvelgus į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog per visą kalinimo Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo galimybės nei dirbti, nei užsiimti bet kokia prasminga, pozityvia ir naudinga veikla tiek kameroje, tiek už jos ribų. Lukiškių TI- K nevykdo efektyvios socialinės reabilitacijos, resocializacijos, integracijos, reintegracijos į visuomenę programų, kas sumažina efektyvų prisitaikymą, integraciją, pakankamą adaptaciją visuomenėje po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Lukiškių TI-K išvis nevyko informacijos sklaidos dėl susirgimų onkologinėmis ligomis, tuberkulioze, užkrečiamosiomis ir kt. ligomis.
BVK numatyta, kad darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (111 straipsnis). Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas yra paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese.
BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administraciją. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Šios pareigos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja BVK XI skyriaus antrasis skirsnis. Iš BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų dabas yra skirstomas į mokamą darbą, taikant BVK 131 straipsnio nuostatas dėl jų apmokėjimo ir nemokamą darbą, kurį reglamentuoja BVK 134 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizavęs nurodytą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą) (žr. 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016, 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-438/2015).
Vadovaujantis Nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-16 ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1/05-9 ,,Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, įtraukimo (priėmimo) į darbą valstybės įmonėje ,,Mūsų amatai“ ir atleidimo iš darbo joje tvarkos aprašo patvirtinimo“, gavus valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau - Įmonė) prašymą dėl laisvų darbo vietų, nuteistieji, pageidaujantys dirbti Įmonėje užpildo nustatytos formos prašymą dėl priėmimo i darbą, kurį įteikia kuruojančiam specialistui. Specialistas gautą nuteistojo prašymą užregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, registracijos žurnale ir jį pateikia Įmonės gamybos cecho viršininkui dėl tarpininkavimo (pritarimo/nepritarimo) priimti nuteistąjį į darbą. Įmonės gamybos cecho viršininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos privalo išnagrinėti gauto prašymo pagrįstumą. Įmonės gamybos cecho viršininkas, nepritariantis prašyme nurodyto nuteistojo priėmimui į darbą Įmonės gamybos ceche, tai pažymi gautame prašyme, nurodydamas tokio nepritarimo išsamius motyvus. Nuteistojo prašymas, kuriame užfiksuotas Įmonės gamybos cecho viršininko teigiamas tarpininkavimas (pritarimas) dėl nuteistojo priėmimo į darbą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Įmonės gamybos cecho viršininko pritarimo užfiksavimo jame dienos, grąžinamas nuteistąjį kuruojančiam specialistui, kuris gautą nuteistojo prašymą, suderinus su Sveikatos priežiūros skyriaus specialistais, pateikia Nuteistųjų įdarbinimo komisijai (toliau - Komisija). Komisijos posėdžiai organizuojami, atsižvelgiant į iš Įmonės gautą rašytinę informaciją apie laisvas ar numatomas atsirasti darbo vietas, pretendentams keliamus reikalavimus bei į Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1-175 ,,Dėl Nuteistųjų įdarbinimo komisijos sudarymo“ patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus.
Lukiškių TI-K 2019 m. vasario mėnesio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Įmonėje yra ribotas darbo vietų skaičius, o norinčiųjų dirbti yra daug, todėl pirmenybė dirbti Įmonėje suteikiama tiems asmenims, kurie atitinka daugiausiai aukščiau paminėtų kriterijų; kad pareiškėjas dėl darbo suteikimo Įmonėje į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė; pareiškėjas buvo įtrauktas į nemokamų darbų sąrašą, tačiau 2015 m. birželio 23 d. pareiškėjas buvo atsisakęs dirbti nemokamus darbus (b. l. 102-103).
Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas teikė Lukiškių TI-K administracijai prašymus dėl įdarbinimo į tuo metu buvusias laisvas darbo vietas. Pažymėtina, kad įkalinimo įstaiga neturi pareigos priimti į atitinkamas darbo vietas visų norinčių dirbti, teisinis reglamentavimas nustato tik pataisos namų teisę (LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014, 2017 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017). Atsižvelgiant į tai, kad vietų skaičius Lukiškių TI-K yra ribotas ir įkalinimo įstaigos administracija neturi objektyvių galimybių visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų aprūpinti darbo vieta bei įtraukti į darbą, todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu taip pat nenustatyta.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis toliau – BVK 136, 137 ir 1371 straipsnių reikalavimais. Lukiškių TI-K Resocializacijos skyriaus 2019 m. vasario mėnesio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas nuo atvykimo į Lukiškių TI-K ir iki 2019 m. vasario 12 d. perkėlimo į Marijampolės pataisos namus, tęsti bausmės atlikimo, dalyvavo šiose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: Naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programoje; Kompiuterinio raštingumo programoje; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje; Pozityvaus užimtumo priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Buvo išvedamas žaisti stalo tenisą, į lauką žaisti krepšinį bei tinklinį, į Šv. mišias, į koncertus ir renginius. Darbo, poilsio ir švenčių dienomis buvo išvedamas į Laisvalaikio užimtumo patalpas (b. l. 102–103). Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas dalyvavo Lietuvos kalinių globos draugijos organizuojamoje programoje „Eik į savo kambarėlį“, „Biblijos valanda“, šachmatų būrelio, dailės būrelio, muzikos būrelio, anglų kalbos, meditacijos, jogos užsiėmimuose; turėjo teisę į pasimatymą su artimaisiais, paskambinti telefonu, susitikti su advokatais, mokėsi Vilniaus mokymo centre, tai vyko už kameros ribų; įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas, dalyvauja atitinkami skyriai, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti įkalinimo įstaigos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo darbo ir socialinės reabilitacijos pataisos įstaigoje.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose neveikė signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema.
PĮVVT 731.2 papunktyje nustatyta, kad kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu. Teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų šiuo atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl neveikiančio signalizacijos mygtuko. Akcentuotina, kad bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pradedant 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai maži, kad juose nėra pareigūnų iškvietimo mygtukų, pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose buvo asbesto, kuris sukėlė rimtą pavojų sveikatai.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 kv. m. iki 23,14 kv. m. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 kv. m. iki 37,40 kv. m.. III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 kv. m. iki 31,05 kv. m. (b. l. 47–65). Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje. Teisės aktų nuostatos įtvirtina tik pagrindinį principą, kad suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 punktas) (žr. pvz. LVAT 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje A261-369/2014). Teismas taip pat pažymi, kad pagalbos mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Be to, atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad asmeniui paprašius, jis išvedamas iš pasivaikščiojimo ir nuvedamas į tualetą, šiuo atveju Lukiškių TI-K pareigūnai vadovaujasi žmogiškuoju faktoriumi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži ir kad juose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, atmetami kaip nepagrįsti.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K 2001 metais buvo veikianti įstaiga, šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu nustatė galimą asbesto buvimą Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje, kanalizacijoje ar pasivaikščiojimo kiemeliuose esančiuose stogeliuose. Pažymėtina, jog atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra; šiferio lakštais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai; lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi; nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia; pasivaikščiojimo kiemeliuose esančius stogelius pasiekti įmanoma tik pastačius pakylą ar kopėčias; III - io korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų šiferio padengimas pilnai pakeistas cemento pjuvenų plokšte, taip pat šiferio padengimas baigimas keisti ir I - ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas atsakingas institucijas, kurios būtų vertinusios asbesto Lukiškių TI-K pastato konstrukcijose buvimo faktą ir galimą pavojų čia laikomiems asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje, kanalizacijoje ir pasivaikščiojimo kiemelių stogeliuose yra asbesto, darančio įtaką pareiškėjo sveikatai, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Byloje pateiktas pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/6359 originalas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.
Kaip matyti, aptarta teisės norma nedetalizuoja aplinkybių, kuomet gali atsirasti būtinybė apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą. Tai nuspręsti yra palikta teismui, kuris tai turi atlikti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, joje esančios informacijos pobūdį apie asmens privatų gyvenimą, kontekste su kitomis bylos aplinkybėmis, bylos pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje yra duomenų apie jo sveikatos būklę, vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, siekiant apsaugoti informacijos apie pareiškėjo sveikatą konfidencialumą, teismo iniciatyva bylos medžiaga, t. y. pareiškėjo Asmens sveikatos istorija Nr. 05-A/2012/6359 pripažintina nevieša.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 103 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. D. skundą atmesti.
Bylą dalyje dėl pareiškėjo J. D. reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenamojo ploto ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. kovo 2 d., dėl socialinės reabilitacijos ir užimtumo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. nutraukti.
Į šią administracinę bylą pateiktą pareiškėjo J. D. Asmens sveikatos istoriją Nr. 05-A/2012/6359 pripažinti nevieša ir įsiteisėjus galutiniam sprendimui šioje administracinėje byloje grąžinti ją pateikusiam asmeniui.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.