Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 straipsnis), tačiau CK6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio šalių interesus, ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

CK 1.125 str. 1 d. 8 p. įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2011-06-02 iki skundo padavimo dienos. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2017-09-25 (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, tačiau, kaip minėta, skundą teismui pateikė tik 2017-09-25. Taigi laikotarpis už kurį pareiškėjas galėjo prašyti atlyginti žalą yra nuo 2014-09-25.

Pagal CK 1.126 str. 2 d. nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės prašymą, nagrinėjamu atveju taikytina ieškinio senatis reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų. CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pareiškėjas skunde neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą už laikotarpį nuo 2011-06-22 iki 2014-09-24, todėl teismas šio laikotarpio nevertins. Teismas toliau pasisakys dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, už laikotarpį nuo 2014-09-25 iki 2017-09-25 (skundo padavimo diena).

Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nutiestiesiems nėra jokios socialinės reabilitacijos. Nuteistieji visą laika praleidžia kamerose. Nėra jokių nuolatinio užimtumo programų.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K 2017-09-06 išnagrinėjo pareiškėjo 2017-08-08 ir 2017-08-14 skundus dėl praktiškai analogiškų aplinkybių, kurias pareiškėjas kelia skunde teismui. Lukiškių TI-K 2017-09-06 atsakyme nurodė, kad pareiškėjas 2017-01-27 ir 2017-04-03 buvo išvestas į koncertą, 2017-02-15 dalyvavo renginyje „Protmūšis“, 2017 m. kovo - balandžio mėnesiais dalyvavo šaškių turnyre „Juodas - baltas“, 2017-05-17 dalyvavo renginyje „Poezijos pavasaris“, 2017-05-19 buvo išvestas į spektaklį „Vaikystė“, dalyvauja VšĮ „Malonės namai“ savanorių programoje „Savęs pažinimo ir elgesio keitimas“, kartą per mėnesį dalyvauja Šv. Mišiose, yra vedamas žaisti krepšinį, tinklinį, stalo tenisą, dalyvauja krepšinio/tinklinio varžybose, lanko šachmatų būrelį, kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos užsiėmimus. Nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos lankytis bibliotekoje, naudotis riboto interneto prieiga, lankytis mankštos kambaryje, būti lauke pasivaikščiojimo metu, dalyvauti Lukiškių TI-K organizuojamuose renginiuose, užsiėmimuose ir konkursuose, mokytis Vilniaus mokymo centre, tenkinti dvasinius poreikius (b. 1. 3–7). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog Lukiškių TI-K nėra jokių socialinių programų ir nevyksta socialinė reabilitacija, yra visiškai nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad į pasivaikščiojimą nuteistieji vedami be jokio aiškaus grafiko. Lukiškių TI-K yra nurodęs, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas gryname ore yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis ir Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205, nuostatomis. Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos organizuoja ir vykdo visų suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimą gryname ore dienotvarkėje numatytu metu. Galimybės išvesti konkretų nuteistąjį ar suimtąjį tik jam patogiu metu nėra, kadangi organizuojamas pasivaikščiojimas gryname ore yra vykdomas nuosekliai ir išvedimo laikas priklauso nuo asmenų, išreiškusių norą pasivaikščioti gryname ore, skaičiaus, bei kamerų skaičiaus. Prieš išvedant į pasivaikščiojimą gryname ore, asmenys yra apie tai informuojami iš anksto, tam kad galėtų apsirengti pagal sezoną ir pasiruošti. Pasivaikščiojimo metu, esant pageidavimui grįžti atgal į gyvenamąją kamerą, pareigūnai nedelsiant grąžina pageidavimą išreiškusį suimtąjį ar nuteistąjį į gyvenamąją kamerą (b. 1. 4). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, kad į pasivaikščiojimą nuteistieji vedami be jokio aiškaus grafiko, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad į sporto salę anksčiau nuteistieji buvo vedami du kartus, dabar tik vieną. Suimtieji ir nuteistieji išvedami į mankštos kambarį (skunde vadinama sporto sale) vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių TI-K tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-07-21 įsakymu Nr.-212 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į mankštos kambarį Lukiškių TI-K tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 4 p. nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankštą mankštos kambaryje, eilės tvarka išvedami į mankštos kambarį pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu. Socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau SRS) būrio viršininkas rytinio apėjimo metu nuteistuosius informuoja, kuriuo metu nuteistieji bus vedami į mankštos kambarius. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kokiu dažnumu asmuo turi būti vedamas į sporto salę, todėl tai, kad pareiškėjas vieną kartą per savaitę buvo vedamas sportuoti, negali būti laikoma neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais.

Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K yra teniso stalai, tačiau niekas ten nežaidžia ir nuteistiems nėra sudaromos galimybės žaisti tenisą.

Lukiškių TI-K nurodė, kad siekiant įgyvendinti visų nuteistųjų prašymus išvesti žaisti stalo tenisą, taip pat užtikrinti teisės normų reikalavimus dėl atskiro arba izoliuoto laikymo, vienu metu išvedama nuo 2 iki 10 asmenų. Todėl atsižvelgiant į visų įstaigoje laikomų asmenų, norinčių žaisti stalo tenisą, skaičių, teisinį reglamentavimą, Lukiškių TI-K laikomų nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2017-07-18 įsakymu Nr. 1-205 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“, žmogiškuosius išteklius, nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos žaisti stalo tenisą kartą per dvi savaites. Nuteistųjų išvedimą žaisti stalo tenisą organizuoja SRS pareigūnai, todėl savaitgaliais ir švenčių dienomis nuteistieji nėra išvedami žaisti. Savaitgaliais pareiškėjui yra sudaryta galimybė lankytis laisvalaikio užimtumo patalpoje (b. 1. 6). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su teniso užsiėmimais yra nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K nėra jokio administracijos paskatinimo, kad nuteistieji užsiimtų kokia nors socialinės reabilitacijos veikla.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-07-04 įsakymu Nr. V-286 patvirtintų Paskatinimo priemonių Kalėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo metodinių rekomendacijų 6 punktą, pasiūlymus dėl nuteistųjų skatinimo pareigūnams, turintiems įgaliojimus skirti nuteistiesiems paskatinimo priemones, teikia: 6.1. už stropų darbą valstybės įmonėje prie pataisos namų - įmonės direktorius arba įmonės padalinio, kuriame dirba nuteistasis, vadovas"; 6.2. už stropiai atliekamus ūkio darbus - minėtus darbus organizuojančioje laisvės atėmimo įstaigos administracinio padalinio vadovas; 6.3. už stopų mokymąsi - bendrojo lavinimo ar profesinės mokyklos, vykdančios nuteistųjų mokymą laisvės atėmimo įstaigoje, direktorius arba jo įgaliotas atstovas; 6.4. už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, pasiektą pažangą dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose, pasiektą pažangą dalyvaujant pataisos programose - SRS viršininkas. Atsakovės atstovė teigia, kad nuteistieji yra nuolat skatinami už dalyvavimą konkursuose, projektuose, už gerus darbo ir mokslo rezultatus. Rugsėjo mėnesį buvo skatinti nuteistieji už aktyvų dalyvavimą agrokultūriniame projekte „Žalioji oazė“, taip pat skatinami suimtieji/nuteistieji užėmę I, II, III vietas sudoku ir kryžiažodžių konkurse, kuris vyko Mokslo ir žinių dienos proga (b. 1. 6). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad nuteistieji nėra skatinami yra nepagrįsti.

Byloje yra pateiktas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-09-06 atsakymas į pareiškėjo 2017-08-02 skundą, kuriame nurodyta, jog siekiant didinti užimtumą, pareiškėjui buvo pasiūlyta kartu su kitais nuteistaisiais, papildomai lankytis laisvalaikio užimtumo kambaryje, kur pareiškėjas gali žaisti šachmatais, šaškėmis, stalo žaidimus, užsiimti joga ir t. t., tačiau pareiškėjas atsisakė (b. 1. 8).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip numato teisės aktai ir kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, nėra pagrindo pareiškėjo skundą tenkinti jame nurodytais argumentais.

Byloje nenustatyta, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta socialinė reabilitacija Lukiškių TI-K, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lukiškių TI-K nedelsiant imtis veiksmų gerinti socialinę reabilitaciją kalėjime.

Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. pvz. LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, ne kartą pažymėjo, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 1,20 Eur sumą.

Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, LVAT 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atmesti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.