Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-1009/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-16
Bylos Nr.
1-109-1009/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39153-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
G. V.
Nukentėjusysis
Ge
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-109-1009/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39153-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui,nedalyvaujant nukentėjusiajam Ge. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (12 nusikalstamų veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsniu, 70 straipsniu atidėtas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir pradėti dirbti. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą ir atlikti 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (du) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbant po 10 (dešimt) valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei sumokėti 10 MGL (1300 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir G. V. pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneri metų) laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė bausmė – 2 (du) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo;

4. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (aštuonios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį (šešios nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirta subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir skirta galutinė bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo bei baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti nukentėjusiems padarytas turtines žalas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atidėjimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą ar būti užsiregistravus darbo biržoje; uždrausti internetu ar kitokiu skelbimo būdu siūlyti asmenims parduoti daiktus bei paslaugas;

5. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinį 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė;

6. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinį 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

7. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinį 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė;

8. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų, per mėnesį neatlygintinai dirbant 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui;

9. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto;

10. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį (penkios nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta subendrinta 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti internetu ar kitokiu būdu siūlyti asmenims parduoti daiktus ar paslaugas; atlyginti nukentėjusiesiems padarytas turtines žalas (nuosprendis neįsiteisėjęs);

11. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; uždrausti internetu ar kitokiu būdu siūlyti asmenims parduoti daiktus ar paslaugas; atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą;

12. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi (kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme) paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į jos laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V., panaudodamas apgaulę pasisavino svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: 2019 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, būdamas Kauno r., (duomenys neskelbtini) G. V. ir jo seseriai R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiuose namuose, į internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) 2018 metų pabaigoje susikurtą elektroninę parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu stacionariu kompiuteriu patalpino tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamai parduodamas prekes – stacionarius kompiuterius, kompiuterių monitorius, kitą kompiuterinę įrangą, po ko, 2019 m. birželio 25 d, 17.31 val., nukentėjusiajam Ge. K. internetinio puslapio (duomenys neskelbtini) internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ radus reikalingas prekes ir užsiregistravus joje, nurodant nukentėjusiojo duomenis – savo vardą, pavardę, elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ bei į pirkinių krepšelį pridėjus prekę – kompiuterinės įrangos rinkinį (du monitorius, tris kompiuterius ir kompiuterių priedus), tokiu būdu pateikus užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl minėtų prekių įsigijimo, G. V., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2019 m. birželio 25 d., 17.33 val., iš savo stacionaraus kompiuterio, naudodamasis el. pašto adresu: „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam Ge. K., į pastarojo elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė elektroninį laišką, jame nurodydamas norimų įsigyti prekių apmokėjimui skirtą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), aptarnaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip priklausančią išgalvotam asmeniui – J. M., tačiau realiai naudojamą G. V., kad nukentėjusysis padarytų 1530 eurų bankinį pavedimą už prekes, po to, 2019 m. birželio 26 d. Ge. K. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, (duomenys neskelbtini) mokėjimo orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) padarius 1530 eurų pavedimą į nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), G. V. apgaule – neturėdamas realiai pardavimui jokios kompiuterinės įrangos, neužsakydamas nukentėjusiojo norimų įsigyti prekių kitose Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių įmonėse, vykdančiose kompiuterinės įrangos prekybą, sąmoningai pateikdamas apie save objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją –pateikdamas save kaip kitą asmenį – J. M., elektroninėje parduotuvėje vykdantį prekybą kompiuterine įranga ir taip paskatindamas nukentėjusįjį perleisti savo turtą – už neegzistuojančias prekes pervesti pinigus, savo naudai užvaldė svetimą, nukentėjusiajam Ge. K. priklausantį, turtą – 1530 eurų, kurių dalį – 200 eurų, 2019 m. birželio 27 d. pervedė civilinei ieškovei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08034-19 A. Š., kaip skolos gražinimą, dalį – 600 eurų, 2019 m. birželio 27 d., 11.58 val. pasiėmė grynais Kauno m., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) bank AS bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 500 ir 100 eurų, 2019 m. birželio 28 d,, 10.47 val., pasiėmė grynais Kauno m., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), likusius pinigus nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 29 d. pavedimais pervedė kitoms reikmėms, bei siekdamas toliau laikyti nukentėjusįjį suklydimo būsenoje, naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais stacionariu kompiuteriu, mobilaus ryšio telefonu ir elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. birželio 27 d. į Ge. K. elektroninį paštą, (duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pranešimą, jog nukentėjusiojo užsakymas priimtas ir prekės ruošiamos, 2019 m. birželio 29 d. išsiuntė pranešimą kad prekių pristatymas užtruks nuo 14 dienų, 2019 m. liepos 3 d. pasiūlė 70 procentų vienkartinę nuolaidą, 2019 m. liepos 8 d. pasiūlė 65 procentų nuolaidą perkant prekes už 1000 eurų ir daugiau, 2019 m. liepos 17 d. išsiuntė pranešimą “Užsakymas paruoštas“, neatsakė į 2019 m. liepos 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. nukentėjusiojo elektroninius laiškus dėl užsakytų prekių negavimo bei į 2019 m. rugpjūčio 24 d. Ge. K. laišką, kuriuo buvo prašoma patvirtinti anksčiau nukentėjusiojo išsiųstų laiškų gavimo faktą, išsiuntė parnešimą, teigdamas, jog pasižiūrės“ ar minėti elektroniniai laiškai buvo gauti.

Kaltinamasis G. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino. Jo parodymai tokie patys, kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu, pripažįstant, jog 2018 m. pabaigoje, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), Kauno r., susikūrė internetinę elektroninę parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir elektroninėje parduotuvėje sukūrė elektroninio pašto adresus (duomenys neskelbtini), skirtą svetainės administravimui, ir (duomenys neskelbtini), skirtą prekių užsakymui, informacijos pateikimui. Bendravimui su klientais per pokalbių langą buvo naudojamas el. paštas (duomenys neskelbtini). Į elektroninę parduotuvę įvedė savo naudojamos sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) banke, numerį (duomenys neskelbtini), tačiau kaip sąskaitos naudotoją įvedė išgalvotą asmenį – J. M.. Kol prekiavo turimais žaislais, jokių problemų nebuvo, gaudavo apmokėjimą, išsiųsdavo prekes, tačiau kuomet pradėjo ieškoti prekių užsienio puslapiuose, nurodė ilgesnį prekių pristatymo terminą. 2019 m. pradžioje, pradėjo prekiauti prekėmis, kurių neturėjo, todėl prekių pristatymo terminą nurodė – 30 dienų, o prekių aprašymus patalpindavo pagal užsienio svetainių pateiktą informaciją jau su padidintomis kainomis. 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje gavo užsakymą dėl kompiuterių monitorių ir stacionarių kompiuterių pirkimo, ir nors norimų prekių neturėjo ir nebuvo jų užsakęs, tačiau užsakymą iš nukentėjusiojo priėmė ir pinigus iš pastarojo gavo. Gautus iš užsakovo pinigus už kompiuterinę techniką išsigrynino bankomate, esančiame prie Kauno autobusų stoties. Pinigus išleido savo reikmėms. Teigė, jog būtų užsakymą padaręs to žmogaus vardu, kad prekes jam išsiųstų tiesiogiai, tačiau to tikrai nepadarė. Pripažino, kad šiuo atveju gavęs nukentėjusiojo pinigus, skirtus apmokėti už prekes, jų neužsakė, pinigų niekam nepervedė už užsakytas prekes ir nukentėjusiajam pinigų negražino ir taip jį apgavo. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir sutinka nukentėjusiajam grąžinti pinigus dalimis, per 5-6 mėnesius (1 t., b. l. 140–143, 146–148, 145). Teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, jog jis šiuo metu taip pat išlaiko mažametį vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. V. kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis Ge. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. birželio 25 d. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“, pokalbių lange, parašęs žinutę bei gavęs patvirtinimą iš asmens, pasivadinusio „D.“, jog prekės yra, išsirinktas prekes, t. y. kompiuterinės įrangos rinkinį, kurį sudarė du kompiuterių monitoriai, du stacionarūs kompiuteriai ir kitos kompiuterinės prekės įsidėjo į pirkinių krepšelį. Prekių suma buvo 3000,00 eurų, tačiau pritaikius 50 procentų nuolaida galutinė suma buvo 1500,00 eurų ir 30,00 eurų kainavo prekių pristatymas. Po to gavo patvirtinimą, jog užsakymo ID yra (duomenys neskelbtini) ir pagal gautus rekvizitus į savo elektroninį pašto adresą, padarė 1 530,00 eurų pavedimą į J. M. banko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną į elektroninį paštą gavo pranešimą, kad jo užsakymas priimtas, prekė ruošiama ir bus pristatyta per dvi savaites nuo užsakymo priėmimo. 2019 m. liepos 17 d. gavo papildomą pranešimą, kad užsakymas paruoštas, tačiau nesulaukęs prekės dėl to 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir rugpjūčio 21 d. kreipėsi elektorinio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymo negavo. 2019 m. rugpjūčio 25 d. minėtoje internetinio puslapio svetainėje, pokalbių lange, parašė žinutę asmeniui, pasivadinusiam „D.“ ar šis gavo nukentėjusiojo siųstus elektroninius laiškus ir nors gavo atsakymą, jog bus patikrinta ar elektroniniai laiškai buvo gauti, tačiau daugiau informacijos nesulaukė ir užsakytos kompiuterinės įrangos negavo, dėl ko mano, jog buvo apgautas. Paaiškino, kad visi elektroniniai laiškai kuriuos gavo buvo siųsti iš el. pašto adreso „(duomenys neskelbtini)“, be to jam šios internetinės parduotuvės darbuotojai siūlė 70 procentų vienkartinę nuolaidą, tame specialiame pokalbio lange apie tai parašę, tačiau Ge. K. atsisakė siūlomos nuolaidos. Vėliau gavo ir kitą pasiūlymą nuolaidai, tačiau jis šio pasiūlymo atsisakė (1 t., b. l. 34 –36, 37–40, 41–42).

Iš 2019 m. rugsėjo 11 d. Ge. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis pranešė apie tai, jog 2019 m. birželio 26 d., apie 14-15 val., į J. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1 530,00 eurų dėl užsakomos kompiuterinės įrangos pirkimo, tačiau iki šiol prekės negavo, su užsakovu susisiekti nebeįmanoma (1 t., b. l. 27–29).

Iš 2019 m. rugsėjo 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo pateikto AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ge. K., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į gavėjo – J. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančią, sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 1 530,00 eurų mokėjimo detalėse nurodant, jog pavedimas atliekamas už prekes pagal užsakymą Nr. 98 (1 t., b. l. 54–56, 57).

Iš 2019 m. spalio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų ir išrašų matyti, kad nukentėjusysis 2019 m. birželio 25 d. pateikė užsakymą ir susirašinėjime su kompiuterinės įrangos pardavėju „D.“ gavęs prekių apmokėjimui skirtus rekvizitus, atliko apmokėjimą, apie tai informavo pardavėją ir 2019 m. liepos 17 d. gavo užsakymo patvirtinimą ir pranešimą iš (duomenys neskelbtini) apie tai, jog užsakymas paruoštas. 2019 m. birželio 28 d. nukentėjusiajam paklausus, kada bus pristatytos prekės, 2019 m. birželio 29 d. pateiktas atsakymas, kad per 14 dienų, nukreipiant nukentėjusįjį sekti užsakymo eigą savo paskyroje. 2019 m. liepos 3 d. nukentėjusiajam buvo pasiūlytas 70 procentų vienkartinis nuolaidos kodas naujam užsakymui, liepos 8 d. pasiūlytas dar vienas 65 procentų nuolaidos kodas kitam užsakymui, o nukentėjusiajam toliau teiraujantis kada bus pristatytos prekės ir primenant, jog negavo naujos informacijos apie užsakymą, pardavėjas nurodė, kad patikrins ar buvo gauti nukentėjusiojo el. laiškai ir daugiau nebeatsakė (1 t., b. l. 58–59, 60, 61–62, 63–65, 68–72).

Iš 2019 m. spalio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. V.. Sąskaitos išraše užfiksuota kad 2019 m. birželio 27 d. Ge. K. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) už prekes pagal užsakymą NR: (duomenys neskelbtini) pervedė 1 530,00 eurų; 2019 m. birželio 27 d. iš G. V. sąskaitos pervesta į A. Š. sąskaitą 200,00 eurų, paskirtis grąžinimas; 2019 m. birželio 27 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 12,40 eurų mokėjimas (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 27 d. atliktas grynųjų pinigų išėmimas (duomenys neskelbtini) paimta iš sąskaitos išimant 600,00 eurų; 2019 m. birželio 27 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 7.00 eurų mokėjimas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 2019 m. birželio 27 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 12.25 eurų mokėjimas (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 28 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 9.00 eurų mokėjimas (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 28 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 6.00 eurų mokėjimas (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 28 d. grynųjų pinigų išėmimas: kortele (duomenys neskelbtini) paimta iš sąskaitos 500,00 eurų; 2019 m. birželio 28 d. grynųjų pinigų išėmimas: (duomenys neskelbtini) paimta iš sąskaitos 100,00 eurų; 2019 m. birželio 28 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 3.80 eurų mokėjimas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 2019 m. birželio 28 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 7.90 eurų mokėjimas (duomenys neskelbtini), Kaunas; 2019 m. birželio 29 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 10.58 eurų mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 29 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 1,75 eurų mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 29 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 26,60 eurų mokėjimas (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 29 d. iš G. V. sąskaitos kortele atliktas 19,88 eurų mokėjimas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90–102).

Iš 2020 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) banko bankomate (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktos šios grynųjų pinigų paėmimo operacijos: 2019 m. birželio 27 d., 11.58 val. paimta 600,00 eurų; 2019 m. birželio 28 d. 10.57 val. paimta 500,00 eurų; 2019 m. birželio 28 d. 10.47 va. paimta 100,00 eurų (1 t., b. l. 104).

Iš 2020 m. birželio 8 d. G. V. el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiųstos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išduota banko mokėjimo kortelė „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 120–121, 122).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, apgaulę panaudojęs kaltininkas, gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

Kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. pabaigoje, būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), susikūrė internetinę elektroninę parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė savo kontaktinis duomenis bei banko sąskaitos, esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), tačiau kaip sąskaitos naudotoją įvedė išgalvotą asmenį – J. M.. Kaltinamasis taip pat pripažino, jog bendravimui su klientais išgalvojo dar vieną asmenį – D.. Šie kaltinamojo veiksmai patvirtina pastarojo siekį sukurti pasitikėjimą potencialiems tariamos internetinės parduotuvės pirkėjams, kas, tokiu būdu suklaidinus asmenis, padėtų jam pasiekti nusikalstamų tikslų – neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, t. y. pinigines lėšas. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo Ge. K. parodymai, kad jis radęs internete skelbimą apie parduodamą kompiuterinę įrangą, pateikė užsakymą, pervedė pinigus skelbime nurodytu adresu, tačiau nors ir buvo siūloma nuolaida, tačiau prekių negavo. Minėtus įrodymus papildo ir kiti rašytiniai įrodymai, esantys byloje. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ge. K., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į gavėjo – J. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ banke esančią, sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 1 530,00 eurų mokėjimo detalėse nurodant, jog pavedimas atliekamas už prekes pagal užsakymą. Iš nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų ir išrašų matyti, kad nukentėjusysis 2019 m. birželio 25 d. pateikė užsakymą ir susirašinėjime su kompiuterinės įrangos pardavėju „D.“ gavęs prekių apmokėjimui skirtus rekvizitus, atliko apmokėjimą, apie tai informavo pardavėją ir 2019 m. liepos 17 d. gavo užsakymo patvirtinimą ir pranešimą iš (duomenys neskelbtini) apie tai, jog užsakymas paruoštas. 2019 m. birželio 28 d. nukentėjusiajam paklausus, kada bus pristatytos prekės, 2019 m. birželio 29 d. pateiktas atsakymas, kad per 14 dienų, nukreipiant nukentėjusįjį sekti užsakymo eigą savo paskyroje. 2019 m. liepos 3 d. nukentėjusiajam buvo pasiūlytas 70 procentų vienkartinis nuolaidos kodas naujam užsakymui, liepos 8 d. pasiūlytas dar vienas 65 procentų nuolaidos kodas kitam užsakymui, o nukentėjusiajam toliau teiraujantis kada bus pristatytos prekės ir primenant, jog negavo naujos informacijos apie užsakymą, pardavėjas nurodė, kad patikrins ar buvo gauti nukentėjusiojo el. laiškai ir daugiau nebeatsakė. Iš 2019 m. spalio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. V.. Sąskaitos išraše užfiksuota kad 2019 m. birželio 27 d. Ge. K. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) už prekes pagal užsakymą NR: (duomenys neskelbtini) pervedė 1 530,00 eurų; 2019 m. birželio 27 d. iš G. V. sąskaitos pervesta į A. Š. sąskaitą 200,00 eurų, paskirtis grąžinimas; 2019 m. birželio 27 d. atliktas grynųjų pinigų išėmimas (duomenys neskelbtini) paimta iš sąskaitos išimant 600,00 eurų; 2019 m. birželio 28 d. grynųjų pinigų išėmimas: kortele (duomenys neskelbtini) paimta iš sąskaitos 500,00 eurų; 2019 m. birželio 28 d. grynųjų pinigų išėmimas: (duomenys neskelbtini) paimta iš sąskaitos 100,00 eurų. Iš 2020 m. birželio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) banko bankomate (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktos šios grynųjų pinigų paėmimo operacijos: 2019 m. birželio 27 d., 11.58 val. paimta 600,00 eurų; 2019 m. birželio 28 d. 10.57 val. paimta 500,00 eurų; 2019 m. birželio 28 d. 10.47 va. paimta 100,00 eurų. Iš 2020 m. birželio 8 d. G. V. el. paštu (duomenys neskelbtini) atsiųstos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), išduota banko mokėjimo kortelė „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).

Išvardinti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog 2019 m. birželio 26 d. Ge. K. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, (duomenys neskelbtini) mokėjimo orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) padarius 1 530,00 eurų pavedimą į nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), už kompiuterinės įrangos komplektą, kaltinamasis G. V. apgaule – neturėdamas realiai pardavimui jokios kompiuterinės įrangos, neužsakydamas nukentėjusiojo norimų įsigyti prekių kitose Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių įmonėse, vykdančiose kompiuterinės įrangos prekybą, sąmoningai pateikdamas apie save objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją –pateikdamas save kaip kitą asmenį – J. M. bei „D.“, ir nukentėjusiajam patvirtinęs apie prekių užsakymą ir jo vykdymą, pateikdamas informaciją apie prekių pristatymą, siūlydamas tariamas papildomas nuolaidas naujiems užsakymams, taip jį suklaidino perleisti savo turtą – pinigines lėšas. Būtent kaltinamojo aukščiau paminėti kryptingi ir aktyvūs veiksmai buvo lemiami nukentėjusiojo apsisprendimui perleisti jam priklausančias pinigines lėšas išgalvotam asmeniui – J. M. – už prekes, kurių kaltinamasis neturėjo ir neketino įgyti. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir dokumentai, patvirtinantys prekių užsakymą, o tai pat kaltinamajam priklausančios banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis tuoj po to kai gavo pinigus iš nukentėjusiojo, juos išleido savo reikmėms – pervedė civilinei ieškovei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08034-19, kaip skolos gražinimą, dalį išgrynino ir likusius pinigus pavedimais pervedė kitoms reikmėms tenkinti.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis G. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis G. V. parodė, jog, žinojo, kad sukurtoje internetinėje parduotuvėje patalpino tariamai parduodamas prekes, kurių neturėjo, ir už jas priėmė iš nukentėjusiojo pervestus pinigus, kuriuos pastarasis, suklaidintas G. V., pervedė kaltinamojo išgalvotam asmeniui, nors kaltinamasis iš anksto žinojo, kad prekių nukentėjusiajam nepristatys, t. y. kaltinamasis turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiajam priklausančias pinigines lėšas – suklaidino nukentėjusįjį ir pinigines lėšas užvaldė apgaulės būdu, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine griežtai apibrėžta tyčia.

Nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Skirdamas bausmę G. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra teistas 12 kartų (2 t., b. l. 19–37, 3 t., 65–69), išimtinai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, kas rodo, kad nusikalstamų veikų darymas yra dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka taip pat ir už smulkius sukčiavimus (1 t., b. l. 166–200, 2 t., 1–18), iki bausmės atlikimo nedirbo (1 t., b. l. 162), duomenų apie kaltinamojo nepakaltinamumą byloje nėra, jis nevedęs. Taip pat atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad praeityje kaltinamasis yra ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka už analogiškų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų padarymą, be kita ko, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, jog G. V. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia, yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas, kurios yra ne atsitiktinio, o dėsningo pobūdžio, nesilaiko visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų, todėl kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Ge. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 530,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimties eurų) padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 51, 52–53). Kaltinamasis G. V. teisiamojo posėdžio metu ieškinį pripažino visiškai.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala civiliniam ieškovui – nukentėjusiajam Ge. K. buvo padaryta būtent dėl kaltų kaltinamojo G. V. veiksmų. Tai reiškia, kad G. V. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Be to, ir pats kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiojo Ge. K. naudai priteisiant 1 530,00 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Procesinės prievartos priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, paskirtą bausmę bendrinti ją iš dalies sudedant, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskiros bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 2 (dvejus) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendį.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš G. V. 1530,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų) Ge. K. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė