Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. O. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą skolininkui M. O. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2019 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teisme gautas skolininko M. O. prašymas (prieštaravimai) panaikinti teismo įsakymą. Nurodė, jog apie esamą skolą kreditorei jam niekada nebuvo žinoma, nuo 2001 m. gruodžio 9 d. atlieka bausmę pataisos įstaigoje, apie iškeltą civilinę bylą jis nebuvo informuotas, o apie priteistą iš jo skolą sužinojo tik gavęs atlyginimo lapelį, kai buvo atliktas išskaičiavimus iš jo gaunamo atlyginimo pagal antstolės nurodymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal atskirojo skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.

7. Atskiruoju skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria skolininkas įpareigotas pašalinti prieštaravimų dėl kreditorės pateikto pareiškimo trūkumus, t. y. pateikti prašymą atnaujinti terminą prieštaravimas pateikti.

8. Ginčo situacijai aktuali CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiam terminui, jo prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą skolininko M. O. atžvilgiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. išduotas teismo įsakymas. 2018 m. gegužės 17 d. skolininkui išsiųsti pareiškimo, teismo įsakymo kopijos ir pranešimas registruota pašto siunta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Teismo siųsti dokumentai 2018 m. gegužės 18 d. grąžinti neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte“. Nepavykus procesinių dokumentų įteikti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir nesant duomenų apie skolininko darbovietę, teismas pakartotinai procesinius dokumentus skolininkui 2018 m. birželio 4 d. išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikė įteiktais vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

10. Iš LITEKO esančių sukurtų įvykių matyti, kad pirmosios instancijos teismas laikė, jog skolininko atžvilgiu priimtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2018 m. liepos 30 d., ir tą pačią dieną išsiųstas kreditorei vykdymui. Taip pat nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teisme 2019 m. vasario 7 d. gautas skolininko prašymas, kuris laikytas prieštaravimais dėl 2018 m. gegužės 16 d. išduoto teismo įsakymo, kuriems pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, konstatuodamas, jog skolininkas prieštaravimus teismui pateikė praleidęs įstatyme numatytą dvidešimties dienų terminą.

11. Apeliantas remiasi aplinkybe, kad apie pradėtą procesą jis nebuvo informuotas, nes nuo 2001 m. gruodžio mėn. atlieka bausmę pataisos įstaigoje, dėl ko apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik iš atliktų išskaitų iš jo gaunamo darbo užmokesčio pagal antstolės nurodymą.

12. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš P., peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

13. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš B., peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieš G., peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

14. Pažymėtina, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

15. Viena vertus, šiuo atveju skolininkas aiškiai neišreiškė prašymo dėl termino atnaujinimo prieštaravimams dėl kreditorės pateikto pareiškimo paduoti. Kita vertus, iš skolininko prašymo (prieštaravimų) turinio spręstina, kad jis siekia termino atnaujinimo, nurodo termino atnaujinimui reikšmingas aplinkybes, taip pat, kad nesutinka dėl įsakymu kreditorei išieškotinų sumų pagrįstumu. Byloje taip pat nustatyta, kad skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai dokumentai skolininkui nebuvo įteikti, nes jis tuo adresu negyvena. Tik gavus teisme skolininko prieštaravimus paaiškėjo, jog jis nuo 2001 m. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

16. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog skolininkas neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, nes ne tik nebuvo susipažinęs su šiuo pareiškimu, bet netgi apskritai nežinojo apie pradėtą procesą. Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir juose nurodžius aplinkybes dėl termino praleidimo prieštaravimams pateikti, pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino skolininko nurodytas termino praleidimo priežastis, nesigilino į CPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai.

17. Prieštaravimų dėl teismo įsakymo pateikimas šiuo atveju yra vienintelis būdas skolininkui išdėstyti savo poziciją dėl kreditorės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, kadangi iki jo priėmimo skolininkui apie kreditorės pareiškimą nepranešama, teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, jis neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka ir įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 435 straipsnio 3 dalis, 436 straipsnio 1, 7 dalys).

18. Pažymėtina, kad tinkamo teismo proceso, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų suteikta teisė pareikšti savo poziciją visais proceso metu sprendžiamais klausimais. Šie principai negali būti paminami ir taikant teismo įsakymo institutą. Atsižvelgus į proceso dėl teismo įsakymo priėmimo specifinį pobūdį, t. y., kad teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, jis neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka ir įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų, ypatingai svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą bei turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus (CPK 437 - 439 straipsniai).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad šiuo atveju skolininkui procesiniai dokumentai (kreditorės pareiškimas, teismo įsakymas ir pranešimas) buvo siunčiami kreditorės pareiškime bei Gyventojų registre nurodytu skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteikti, dokumentus taip pat buvo mėginama įteikti skolininkui per darbovietę, tačiau, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, buvo nustatyta, kad skolininkas nedirba, pažymi, jog nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012). Be to pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas užklausti apie asmens gyvenamąją vietą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą negali būti pripažintas veiksmingomis ir pakankamomis pastangomis nustatyti tikrąją asmens buvimo vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

20. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismui nusprendus laikyti procesinius dokumentus skolininkui įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti skolininko buvimo vietą ir tokiomis pranešimo priemonėmis nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas šalies informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo įsakymą, dėl ko skolininkas neturėjo galimybės, o taip pat pareigos domėtis bylos eiga. Taigi, susidarius tokiai situacijai ir skolininkui prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo iš esmės grindžiant prašymu atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti bei atsižvelgti į skolininko prašyme išdėstytas aplinkybes. Todėl spręstina, jog šiuo atveju termino prieštaravimų trūkumams pašalinti nustatymas, t. y. įpareigojimas skolininką pateikti prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, neatitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo, proceso ekonomiškumo principų (CPK 3, 7 straipsniai), juolab, kad teismas terminą atnaujinti gali ir savo iniciatyva.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas skolininkui terminas prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui prieštaravimų priėmimo klausimui spręsti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 439 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti skolininkui M. O. praleistą terminą prieštaravimams dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo pateikti.

Perduoti M. O. prieštaravimų dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.