- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-603-565/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (išieškotojas) UAB „General Financing“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko V. L. turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., L. L., prašydamas nustatyti, kad skolininkui V. L. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. L. priklauso ½ visų sutuoktinės pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus ir ½ automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2009 m. vasario 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-885 dėl 13 736,60 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai. Išieškotojas gavo antstolės siūlymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (v.b. Nr. 0171/09/00682). Antstolė nustatė, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau iš jo gaunamo darbo užmokesčio atliekamos išskaitos pirma eile tenkinamiems reikalavimams padengti. Skolininko vardu registruotas žemės sklypas, tačiau paskelbtos šio sklypo varžytynės neįvyko, nes neatsirado norinčių jį įsigyti. Skolininko vardu yra registruotas mažos galios revolveris, apie kurį informacijos skolininkas nepateikia. Jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkas neturi. Skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, taip pat jos vardu yra registruota transporto priemonė Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo UAB „General Financing“ prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininko V. L. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro ½ jo sutuoktinės L. L. darbo užmokesčio.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2009 m. vasario 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 13 736,60 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. Gyventojų registro duomenimis skolininkas V. L. 2016 m. liepos 7 d. įregistravo santuoką su L. L., kuri dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Skolininko sutuoktinės vardu yra registruota transporto priemonė Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN, kodas JMZBK143251164761. Vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta.
4. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuokos metu įgytos pajamos, pensijos, pašalpos bei kitokios netikslinės paskirties išmokos laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, nustatė, jog ½ skolininko sutuoktinės L. L. gaunamo darbo užmokesčio priklauso skolininkui V. L..
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininko turto dalis nustatoma konkrečiai egzistuojančiame turte, o ne ateityje galimai įgytame bet kokiu teisiniu pagrindu turte (Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-586-464/2013), todėl atmetė pareiškėjo prašymo dalį, susijusią su lėšų dalies nustatymu ateityje.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis transporto priemonės Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog Kelių transporto priemonių registro duomenimis, transporto priemonė Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą Lietuvoje buvo įregistruota 2011 m. lapkričio 30 d., paskutinė operacijos data yra 2014 m. birželio 14 d. (b. l. 20), o santuoka tarp sutuoktinių sudaryta 2016 m. liepos 7 d., todėl tikėtina, kad L. L. šią transporto priemonę įgijo iki santuokos su skolininku sudarymo, ir ši transporto priemonė laikytina L. L. asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir išieškotojo prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
8.1. Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Suinteresuotas asmuo L. L. santuoką su skolininku sudarė 2016 m. liepos 7 d., o 2016 m. rugpjūčio 29 d. pasirašė povedybinę sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus rajono 1-jame notarų biure ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. įregistruota Vedybų sutarčių registre. Kadangi suinteresuotas asmuo apie nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teisme nežinojo, negalėjo pateikti įrodymų ir savo paaiškinimų, todėl kartu su atskiruoju skundu pateikia povedybinės sutarties kopiją. Taigi sutuoktinių turtui turi būti taikomas pagal povedybinę sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.
8.2. Povedybinės sutarties 2.8 p. nustatyta, kad visos pajamos, gautos iš sutuoktinių darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 4 p. nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis už visus savo prisiimtus įsipareigojimus ir visas prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu.
8.3. Antstolė suinteresuoto asmens L. L. darbovietei išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą dėl išmokėtinų lėšų arešto. Susisiekus su antstolės padėjėja, buvo pateikta informacija apie pasirašytą povedybinę sutartį, todėl antstolė 2016 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu panaikino patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų be tolimesnio jo vykdymo.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.
9.1. 2016 m. rugpjūčio 23 d. nustačius, kad skolininkas neturi turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, į skolininko sutuoktinės darbovietę buvo nusiųsti patvarkymai dėl išskaitų iš sutuoktinės darbo užmokesčio ir areštuota sutuoktinės vardu įregistruota transporto priemonė. 2016 m. rugpjūčio 31 d. išieškotojams išsiųsti siūlymai dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Tiek siunčiant patvarkymus dėl išskaitų iš sutuoktinės darbo užmokesčio, tiek siunčiant išieškotojams siūlymus dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, buvo vadovaujamasi Vedybų sutarčių registro teikiama informacija apie sudarytas vedybų sutartis, pagal kurią skolininkas ir suinteresuotas asmuo L. L. vedybų sutarties sudarę nebuvo.
9.2. L. L. telefonu informavo antstolės padėjėją, kad dar iki antstolės siūlymo dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo parengimo, L. L. su skolininku buvo sudariusi povedybinę sutartį, todėl bet koks išieškojimas iš jos pajamų negalimas. Antstolė, gavusi povedybinės sutarties kopiją, nustatė, kad sutartis buvo sudaryta 2016 m. rugpjūčio 29 d., t.y. po 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymo dėl išskaitų iš L. L. darbo užmokesčio parengimo ir išsiuntimo į jos darbovietę. Antstolės nuomone, povedybinė sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti galimo skolos išieškojimo iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Vykdomosios bylos Nr. 0171/09/00682 duomenimis, antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2009 m. vasario 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 13 736,60 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojo UAB „General Financing“ naudai. Antstolė 2016 m. rugpjūčio 31 d. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.
12. Atskiruoju skundu kvestionuojama pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties dalis, kuria teismas nustatė, kad skolininko V. L. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro ½ sutuoktinės L. L. darbo užmokesčio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs teisiškai reikšmingą faktinę aplinkybę, kad vedybų sutartis tarp sutuoktinių nebuvo sudaryta, netinkamai pritaikė CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą.
13. Suinteresuotas asmuo L. L. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2016 m. rugpjūčio 29 d. povedybinės sutarties ir 2016 m. lapkričio 9 d. Vedybų sutarčių registro išrašo kopijas (b.l. 41-44), kuriais grindžia savo atskirojo skundo argumentus dėl sutuoktinių turtui taikomo teisinio režimo. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 338 str.).
14. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).
15. Vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 str.). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: (1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; (2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; (3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz., susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 str.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).
16. Pažymėtina, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., vieno iš sutuoktinių kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Be to, jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
17. Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo L. L. ir skolininkas V. L. 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė povedybinę sutartį, kurioje nustatomas sutuoktinių turtui taikomas teisinis režimas. Povedybinės sutarties 2.1–2.13 p. ir 7 p. įtvirtintos nuostatos, susijusios su sutuoktinio turto teisinio režimo pakeitimu (b.l. 41-42), taigi yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 str. 7 p. Todėl įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, sutuoktinių turimas turtas netenka bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, todėl šis turtas nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 str. 3 d., CPK 666 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Pažymėtina, kad povedybinės sutarties 2.8 p. nurodyta, kad visos pajamos, gautos iš sutuoktinių darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
18. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė 2016 m. rugsėjo 13 d. patvarkymu panaikino patvarkymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų be tolimesnio jo vykdymo (II t., v.b.l. 386). Taigi nesant byloje duomenų apie galiojantį antstolio atliktą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės (inter alia skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų) aprašymą ir areštą, konstatuotina, jog nebuvo sudarytų prielaidų antstoliui siūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Taigi sutiktina su suinteresuotu asmeniu L. L., kad neegzistuojant CPK 667 str. 1 d. taikymo prielaidoms, teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Todėl įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog skolininko V. L. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sudaro ½ sutuoktinės L. L. darbo užmokesčio.
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė civilinės teisės ir proceso nuostatas, reguliuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą, ir atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo (išieškotojo) UAB „General Financing“ prašymą dėl skolininko V. L. turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje atmetant (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo (išieškotojo) UAB „General Financing“ prašymą dėl skolininko V. L. turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje atmesti.