Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo.

8. Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra konstatavęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10. Teismas pažymi, kad, viena vertus, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas pareiškėja iš 2024 m. rugsėjo 12 d. gauto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo turėjo galimybę sužinoti apie jos paveldėtam turtui taikomus apribojimus. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pati pareiškėja savo pradiniame 2025 m. spalio 20 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jai buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame buvo nurodyti turto areštai. Taigi, pareiškėja jau kreipimosi į notarę metu sužinojo apie turtui taikytus areštus ir turėjo objektyviai suvokti, kad areštai turtui pritaikyti esant teisiniam pagrindui.

11. Kita vertus, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte išvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

12. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo įvertina ir ar jis pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas detaliai įvertino Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-118-800/2022 turinį ir sprendė, jog bylą nagrinėjęs teismas įvertino ir išsamiai pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis pareiškėja grindžia teiginį, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio 3 dalies normą. Pabrėžė, kad bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, nebuvo suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti.

13. Be to, pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-3428-794/2025 paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovės prašymas atnaujinti procesinį terminą pateikti pareiškimą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepasirūpino, kad viešajame registre būtų aktuali informacija apie jos gyvenamąją vietą, nedeklaravo savo išvykimo į užsienį, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėdamas duomenų apie kitą atsakovės gyvenamosios vietos adresą, pagrįstai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo prezumpciją ir procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu, o nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad realizuodama teisę į teisminę gynybą, apeliantė turėjo operatyviai kreiptis su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas konstatavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, dėl kurių galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas arba kurie bent sudarytų pagrindą pagrįstai abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos pareikštus reikalavimus. Atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio nepagrįstumą, materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą priimant ginčijamą sprendimą, nepateikė.

15. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad teismas jau ne kartą sprendė, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimų bei įrodymų, pagrindžiančių ieškinio nepagrįstumą.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės I. J. atskirojo skundo netenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.