Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-12-11 · Civilinė byla Nr. e2S-3428-794/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-11
Bylos Nr.
e2S-3428-794/2025
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01172-2025-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Atsakovas
I. J.
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Trečiasis asmuo
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3428-794/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01172-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei I. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus susijusius su nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių įregistravimu, trečiasis asmuo R. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „PlusPlus Capital“ AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę I. J. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo užbaigti paveldėjimo procedūras, pradėtas po motinos G. M. J. mirties Prienų rajono 3-ajame notaro biure dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į G. M. J. palikimą ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti nuosavybės teises į palikimą sudarantį turtą (jeigu tokia registracija paveldimam turtui būtina), įskaitant, bet neapsiribojant nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistravimą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, atsakovei, per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, leisti ieškovei atsakovės sąskaita užbaigti paveldėjimo procedūras, pradėtas po motinos mirties Prienų rajono 3-jame notaro biure dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į G. M. J. palikimą ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti nuosavybės teises į palikimą sudarantį turtą (jeigu tokia registracija paveldimam turtui būtina), įskaitant, bet neapsiribojant nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistravimą VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas, kuriuo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti), atsakovei buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 1 d. ir paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys tenkintas visiškai. Minėtas sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. birželio 11 d.

Šalies argumentai

4. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 22 d. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašo: 1) atnaujinti praleistą 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūros paduoti; 2) panaikinti 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4150-1232/2025 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą bendra tvarka; 3) sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas šis pareiškimas ir įsiteisės dėl jo priimta nutartis; 4) jeigu pagal 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą už akių buvo atlikta turto registracija Nekilnojamojo turto registre ieškovės iniciatyva, panaikinus šį sprendimą, panaikinti ir jo pagrindu atliktą registraciją, nes ji netenka teisinio pagrindo; 5) iš Prienų rajono 3-ojo notaro biuro išreikalauti paveldėjimo bylos dokumentus; 6) iš teismo bylos išreikalauti visus duomenis apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovei civilinėje byloje Nr. e2-4150-1232/2025, kad būtų galima įvertinti, ar jie buvo tinkamai įteikti; 7) spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą iš naujo, nagrinėjant bylą bendra tvarka. Atsakovė prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžia tuo, kad su sprendimu už akių susipažino tik 2025 m. birželio 11 d., kai kaimynės dukra jos nuolatiniu adresu ((duomenys neskelbtini)) esančioje pašto dėžutėje rado šį dokumentą ir jai perdavė. Ant voko nebuvo pašto žymų ar siuntimo datos. Nuo 2019 m. spalio 21 d. nuolat gyvena Airijoje, todėl pati tikrinti pašto dėžutės negalėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi netenkintas atsakovės prašymas atnaujinti procesinį terminą pateikti pareiškimą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m gegužės 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m gegužės 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų, jog atsakovė nuo 2019 m. spalio 21 d. nuolat gyvena Airijoje, byloje nepateikta. Be to, iš informacijos iš Gyventojų registro, atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo savo gyvenamosios vietos adresą nurodo būtent (duomenys neskelbtini), o ne kitą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad net ir įvertinus tai, kad atsakovė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2025 m. birželio 11 d., tačiau atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė tik 2025 m. rugpjūčio 22 d., t. y. paskutinę dieną kada sueina naikinamas terminas dėl sprendimo už akių peržiūrimo.

9. Teismas vertino, jog esamos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, realizuodama teisę į teisminę gynybą, turėjo operatyviai kreiptis su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau kaip nustatyta iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, atsakovė su sprendimu už akių sutiko, nes kaip pati nurodė, ji nesikreipė į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o 2025 m. liepos 1 d. pateikė prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notarų biure.

10. Teismas darė išvadą, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo. Be to, atsakovė teismui prie prašymo dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atsakovė I. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį skundžiamoje dalyje ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui; jeigu teismas nesutiktų su pirmu reikalavimu - vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pakeisti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūros paduoti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti mano pareiškimą; konstatuoti, kad byloje esantys įteikimo įrodymai patvirtina tik bandymą įteikti (pranešimo palikimą) be gavėjo parašo, todėl jie nepaneigia svarbių priežasčių atnaujinti 20 dienų terminą; pripažinti, kad 3 mėn. absoliuti riba netaikoma ir dokumentas laikomas paduotu laiku; priimti pateiktus naujus įrodymus. Atskirojo skundo argumentai:

Atsiliepimas

11.1. Atsakovė teigia, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), bet 2019 m. spalio 21 d. išvyko į Airiją ir nuo tada faktiškai ten gyvena.

11.2. Paaiškina, kad pašto dėžutė minėtame adrese yra išorinėje tvoros pusėje, dažnai užpildyta reklama, ilgiau neišimta korespondencija gali sudrėkti. 2025 m. birželio 11 d. kaimynės dukra tikrinusi dėžutę, rado atsakovei adresuotą voką su 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių. Iki tol, jos teigimu, jokių laiškų ar pranešimų nebuvo radusi.

11.3. Vien formalus pranešimų palikimas deklaruotame adrese realaus informavimo neužtikrino ir apribojo atsakovės teisę į gynybą. Teismas turi siekti realaus informavimo, ypač kai šalis faktiškai gyvena užsienyje.

11.4. Nurodo, kad nuo 2016 m. vasaros su savo broliu R. J. nebendravo ir nesutiko, iš jo niekada negavo jokios informacijos apie jo skolas ar bylas. Apie su turtu susijusias kliūtis informacijos neturėjo nuo 2019 m. gegužės 21 d., kai priėmė palikimą.

Šalies argumentai

11.5. Tik 2025 m. liepos 1 d. pateikė prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, 2025 m. liepos 16–18 d. atvykusi į Lietuvą gavo notarės raštus bei iš Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų archyvo buvusių bylų sprendimų nuorašus, sudarė mobiliojo parašo sutartį ir išvyko į Airiją. Todėl tik tada turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga.

11.6. Neturėdama advokato, 2025 m. rugpjūčio 21 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė pareiškimą sprendimo už akių peržiūrai. 2025 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį. Kreipimasis į notarą nėra sutikimas su sprendimu. Sprendimas už akių priimtas 2025 m. gegužės 31 d.. Absoliuti trijų mėnesių riba baigėsi 2025 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškimą pateikė rugpjūčio 21 d. per EPP savo paskyrą, todėl laikomas paduotu laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 2025 m. rugsėjo 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarties kopiją; kaimynės dukros 2025 m. birželio 30 d. paaiškinimą; prašymą notarei dėl paveldėjimo teisės liudijimo 2025 m. liepos 1 d.; notarės raštus - 2025 m. liepos 18 d. Nr. S62, 2025 m. liepos 18 d. Nr. S63, 2025 m. rugpjūčio 6 d. Nr. S66; EPP dokumento kortelės metaduomenis; 2025 m. birželio 30 d. elektroninio laiško notarei kopiją; 2025 m. balandžio 4 d., 2025 m. gegužės 17 d., 2025 m. gegužės 23 d. savaitinius darbo užmokesčius; Darbo santykių informacijos santraukas už 2019-2024 m.; Viešųjų paslaugų kortelės kopiją.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis rašytinių įrodymų (t. y. kaimynės dukros 2025 m. birželio 30 d. paaiškinimas; 2025 m. liepos 1 d. prašymas notarei dėl paveldėjimo teisės liudijimo; notarės raštai - 2025 m. liepos 18 d. Nr. S62, 2025 m. liepos 18 d. Nr. S63, 2025 m. rugpjūčio 6 d. Nr. S66) jau buvo pateikta bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, su kuriais apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl įrodymus atsisakytina priimti kaip perteklinius. Be to, pateikti kiti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, todėl atsakovės prie atskirojo skundo pateiktus įrodymus atsisakytina priimti. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

19. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pirmosios instancijos teismas tikrino duomenis Gyventojų registre apie atsakovės gyvenamąją vietą ir nustatė, kad atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), o duomenų apie išvykimą į užsienį nėra. Be to, Gyventojų registre nurodytas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškinyje ieškovės nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Minėtu adresu atsakovė ir pati nurodė savo gyvenamąją vietą teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad atsakovė ir atskirajame skunde nurodo bei patvirtina, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi teismas procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (CPK 123 straipsnis 3 dalis). Procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsakovei procesinius dokumentus įteikė vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo fikcija.

21. Atsakovė teigia, kad nuo 2019 m. spalio 21 d. išvyko į Airiją ir nuo tada faktiškai negyvena deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų, jog atsakovė būtų deklaravusi išvykimą į užsienį pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta ir teismas tokių duomenų nagrinėjant bylą nenustatė.

22. Kadangi atsakovė nepasirūpino, kad viešajame registre būtų aktuali informacija apie jos gyvenamąją vietą, nedeklaravo savo išvykimo į užsienį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėdamas duomenų apie kitą atsakovės gyvenamosios vietos adresą, pagrįstai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo prezumpciją ir procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalies pagrindu, o nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

23. Be to, atskirajame skunde atsakovė teigia, kad teismas turi siekti „realaus informavimo“, ypač kai asmuo gyvena užsienyje. Vis dėlto ši procesinė pareiga atsiranda tik tada, kai šalis pati imasi veiksmų, kad teismui būtų žinoma apie kitą korespondencijos adresą ar apie poreikį naudoti alternatyvius informavimo būdus. Atsakovė to nepadarė ir nepateikė jokių duomenų, kad teismas būtų žinojęs apie poreikį siųsti dokumentus kitu adresu ar elektroninėmis priemonėmis.

24. Atsakovė nurodo, kad apie teismo priimtą sprendimą už akių sužinojo, kai 2025 m. birželio 11 d. kaimynės dukra tikrinusi pašto dėžutę, rado atsakovei adresuotą voką su 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu už akių. Iki tol, jos teigimu, jokių laiškų ar pranešimų nebuvo.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, realizuodama teisę į teisminę gynybą, turėjo operatyviai kreiptis su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė tik 2025 m. rugpjūčio 22 d., nors pati nurodo, jog apie priimtą sprendimą už akių sužinojo dar 2025 m. birželio 11 d.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad priežastys, dėl kurių atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas per nustatytą terminą, nėra svarbios, detaliai pasisakė ir dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškinio teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir pažymi, kad atsakovė atskirajame skunde, išskyrus deklaratyvius teiginius, nenurodė ir nepateikė įrodymų, dėl kurių galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas arba kurie bent sudarytų pagrindą pagrįstai abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 178 straipsnis). Byloje ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos pareikštus reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio nepagrįstumą, materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą priimant ginčijamą sprendimą, nepateikė.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

28. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas