Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui G. Š. ir jo įgaliotai atstovei advokatei Rūtai Lazauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo G. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 4 dalį paskirta 1200 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme vykusių teismo posėdžių metu nustatytos aplinkybės, jog automobilį, kurį eismo įvykio metu vairavo G. Š. ir kuris buvo apgadintas, jis vairavo kaip teisėtas jo valdytojas, nes šis automobilis buvo jam buvo suteiktas naudotis panaudos pagrindais. Tą patvirtina tiek pirmos instancijos teismui pateiktas automobilio savininko A. R. paaiškinamasis raštas, tiek A. R. parodymai teismo posėdžio metu. Minėtame rašte A. R. taip pat patvirtino, jog pretenzijų dėl automobilio apgadinimo G. Š. neturi. Todėl, įvertinus ANK 423 straipsnio 3 dalies turinį bei aukščiau nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų sveikatai ar turtui, faktą. Iš protokolo matyti, kad eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, kelio sankasa bei kelio elementai neapgadinti, tik apgadintas paties G. Š. vairuotas automobilis bei išvažinėta veja. 2017 m. sausio 1 d. eismo įvykio metu G. Š. vairuotas ir apgadintas automobilis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo valdomas teisėtai, dėl šios transporto priemonės apgadinimų jokių pretenzijų pareikšta nėra. Todėl, esant tokioms aplinkybėms ir remiantis teismų praktikoje suformuluotomis 127 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo ir aiškinimo taisyklėmis (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-261- 46/2011), jam atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už automobilio NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą negali kilti, nes įvykio metu jis buvo teisėtas jo valdytojas, ir minėto automobilio apgadinimas turėtų būti traktuojamas ne kaip kitiems asmenims priklausančios, o pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimas.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu G. Š. ir jo įgaliota atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo dėl apeliacinio skundo tenkinimo.

Apelianto G. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ginčo, kad G. Š. įvykio metu (2017 m. sausio 1 d., apie 8.46 val.) buvo neblaivus, nėra. Teismo posėdžio metu pažeidėjas pripažino faktą, kad jis automobilį vairavo, būdamas neblaivus, su alkotesterio parodymais sutiko. Parodė, kad 2017 m. sausio 1 d. jis vairavo jo patėviui A. R. priklausantį automobilį. Tuo metu tvyrojo rūkas, matomumas buvo blogas, todėl jis automobilio nesuvaldė. Žalą A. R. atlygino, pastarasis jam pretenzijų neturi. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.

Taigi, apeliantas pripažino, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino vairuojamą automobilį. Tačiau, apelianto teigimu, jis teisėtai valdė automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įvykio metu buvo teisėtas automobilio valdytojas, daugiau joks svetimas turtas, apelianto teigimu, sugadintas nebuvo, pasak apelianto, teismas nenustatė vejos apgadinimo fakto, todėl prašo jo veiką iš ANK 423 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskirti ANK 422 straipsnio 5 bei 9 dalyse numatytas administracines nuobaudas.

Susipažinus su pažeidėjo apeliaciniu skundu bei visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, atlikus įrodymų tyrimą bei atsižvelgus į byloje gautus papildomus įrodymus, darytina išvada, kad kvalifikuoti G. Š. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo.

Sutiktina su apelianto G. Š. skundo argumentu, kad eismo įvykio metu jis buvo teisėtas automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, todėl pagal suformuotą teismų praktiką jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už jo teisėtai valdyto automobilio apgadinimą.

Iš byloje esančio A. R. paaiškinamojo rašto matyti, kad panaudos pagrindais jis yra suteikęs teisę naudotis jam priklausančiu automobiliu Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. Š., dėl 2017 m. sausio 1 d. eismo įvykio metu padarytų automobilio apgadinimų G. Š. jokių pretenzijų neturi (b. l. 33). Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas tik G. Š. vairuotas automobilis, kurį jis teisėtai valdė panaudos teise. Byloje duomenų apie tai, kad padaryta žala kitai, ne G. Š. vairuotai transporto priemonei, nėra.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, kad administracinė atsakomybė nekyla tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo teisėtu jo valdytoju (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimas byloje Nr. ATP-768-380/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-435/2012, Nr. N261-1024/2012). Tačiau, pripažinus, kad G. Š. negali būti baudžiamas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį dėl eismo įvykio metu apgadinto vairuoto automobilio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ne tik G. Š. teisėtai vairuotas automobilis, bet ir apgadintas kitas turtas.

Iš skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies matyti, kad byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas nustatė, jog G. Š. apgadino ne tik automobilį, bet veją. Nors teismas nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie vejos apgadinimą ir savininką, iš bylos medžiagos matyti, kad šią aplinkybę teismas siekė nustatyti, užklausė atitinkamų duomenų policijos įstaigą ir, nesulaukęs atsakymo, priėmė skundžiamą nutarimą. Apeliantui ši teismo nutarime nustatyta vejos apgadinimo aplinkybė buvo žinoma, jis dėl jos pasisakė apeliaciniame skunde.

Siekiant pašalinti visas abejones dėl minėtos aplinkybės - kito turto - vejos apgadinimo (sugadinimo) fakto, apeliacinės instancijos teismas atliko šioje dalyje įrodymų tyrimą. Kreipusis į vietovės, kurioje įvykio eismo įvykis, kelio įrenginių savininką – VĮ „Vilniaus regiono keliai“, buvo nustatyta, jog 2017 m. sausio 3 d. apie 9.20 val. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ Vilniaus kelių tarnybos darbuotojai, vykdydami kelių priežiūros darbus, pastebėjo, kad valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini|) ir valstybinės reikšmės regioninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini|) sankryžoje pažeista (galimai transporto priemonės – automobilio) velėna pakelėje. Pažeistą velėną VĮ „Vilniaus regiono keliai“ darbuotojai sutvarkė (išlygino). Taigi, neabejotinai nustatyta, kad eismo įvykio vietoje buvo apgadintas svetimas turtas – t. y. VĮ „Vilniaus regiono keliai“ priklausanti veja - pakelės velėna, kuri tarnybos darbuotojų buvo tvarkoma. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti vejos apgadinimai – provėžos velėnoje (b. l. 23-24). Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ turtas ir tokius apgadinimus įmonės darbuotojai turėjo pašalinti (sutvarkyti). Nors turto savininkas nurodė, kad pretenzijų dėl minėtos vejos sugadinimo neturi, vien materialinių pretenzijų nebuvimas nepaneigia vejos apgadinimo fakto, kuris savininko teismui pateiktame atsakyme yra konstatuotas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas iš G. Š. suformuluoto administracinio nusižengimo sudėties pašalinti aplinkybę, kad jis eismo įvykio metu apgadino transporto priemonę – automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyta, kad jis minėto eismo įvykio metu apgadino VĮ „Vilniaus regiono keliai“ priklausančią pakelės veją. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu teisingai G. Š. veiką kvalifikavo kaip eismo įvykį ir pagrįstai jį nubaudė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį. Patvirtinus, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kitas svetimas turtas, t. y. nustačius eismo įvykį, kvalifikuoti G. Š. veikos pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. tik už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, nėra jokio pagrindo.

Vertinant G. Š. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismas G. Š. atsakomybę lengvinančia pripažino aplinkybę, kad jis prisipažino, padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. G. Š. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, eismo įvykio metu buvo pradedantysis vairuotojas, inkriminuotą pažeidimą padarė pirmą kartą, yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 1200 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 3 metų terminui.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustačius, kad 2017 m. sausio 1 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas – VĮ „Vilniaus regiono keliai“ priklausančios pakelės velėna, G. Š. iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis apgadino automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje surinktų įrodymų, nustatė, jog G. Š. 2017 m. sausio 1 d., apie 8.46 val. (duomenys neskelbtini|), turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, vairuodamas turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininko A. R. vardu registruotą transporto priemonę – ,,Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai nustatytas lengvas girtumas, pritaikius paklaidą (0,89 promilės), nepasirinko reikiamo saugaus greičio, neatsižvelgė į oro sąlygas, į kelio dangą, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino veją. Konstatuotina, kad G. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 4 dalį, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.