Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovo K. B. atstovui advokatui Algirdui Plataunai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-09 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino jame nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti (42-43 b. l.). Ieškovas K. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą yra informuotas jį atstovaujančio advokato.

Atsakovei ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsileipimo pateikimo ir šaukimas į teismo posėdį įteikti paskelbiant viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, kadangi jos faktinė gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (14-27, 34-36 b. l., CPK 130 str.). Atsakovė į posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos teismingumo.

Remiantis CPK 782 str., bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 str. 1 d.). Šioje byloje ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Dėl minėtų aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo yra pagrindas konstatuoti, jog byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2004-11-25 Kauno miesto CMB (įrašo Nr. 2494). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja aplinkybe, kad ši paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Daugiau aplinkybių, patvirtinančių atsakovės kaltę, ieškovas nenurodė, papildomų dokumentų dėl atsakovės netinkamo elgesio šeimoje (smurto ir pan.) nepateikė.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovė gyvenamąją vietą 2004-10-14 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovo gyvenamosios vietos adresu, iš deklaruotos gyvenamosios vietos išvyko 2005-09-30, naujos gyvenamosios vietos nedeklaravo (6, 32 b. l.). Šalys faktiškai gyveno atskirai 8 metus, t. y. nuo santuokos sudarymo, ir juos tenkino esama situacija. Teismas neturėjo galimybės išklausyti pačių šalių asmeniškai dėl bendro gyvenimo ir santuokos iširimo aplinkybių. Atsakovei nepateikus atsiliepimo, jos pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių nežinoma. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nuo pat santuokos sudarymo taip pat negyveno kartu su atsakove. Iš bylos duomenų nėra galimybių nustatyti, kuris iš sutuoktinių paliko šeimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje nepakanka duomenų vienareikšmiškai išvadai, kad santuoka iširo vien dėl atsakovės kaltės, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Šalys santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (7-9 b. l.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė – B., atsakovei – L.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas prašymo priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas nepareiškė, todėl jo patirtos žyminio mokesčio ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės nepriteistinos.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš atsakovės nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą 2004 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2494, santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui K. B. palikti pavardę – B., atsakovei J. L. palikti pavardę - L.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.