Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties iškelti pareiškėjui J. Š. fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB „Citadele“ bankas, UAB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, D. Š., J. Š., antstoliai S. V., S. U., R. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą; nusprendus iškelti bankroto bylą – bankroto administratorę skirti A. S.. Paaiškino, kad fizinio asmens bankroto bylai iškelti nepakanka vien to, kad fizinio asmens skoliniai įsipareigojimai viršytų įstatyme nustatytą sumą ir jų įvykdymo terminai būtų suėję, fizinis asmuo taip pat turi būti nepajėgus dengti šiuos įsipareigojimus bankroto bylos iškėlimo metu bei ateityje, t. y. turėtų gauti labai mažas pajamas, neturėti galimybės įsidarbinti, neturėti turto ar pan. Tačiau pareiškėjas yra darbingo amžiaus žmogus, turi gerai apmokamą darbą, iš jo darbo užmokesčio daromi išskaitymai pagal antstolių priimtus patvarkymus, taigi jo skolos yra dengiamos ir pareiškėjas negali būti pripažintas asmeniu, negalinčiu vykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėjo, jog pareiškėjo bei jo tėvų įsipareigojimai yra solidarūs. Reikalingų būtiniesiems poreikiams išlaidų dydis gali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją algą tik esant objektyviems kriterijams, todėl pareiškėjui būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti nustatyta ne didesnė nei 300 Eur suma. Suinteresuoto asmens siūloma bankroto administratorė bankroto administravimo procedūras atliktų pigiau.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų suinteresuotas asmuo nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pareiškėjas teismui pateikė naujus įrodymus – pareiškėjo atstovo 2015 m. rugsėjo 28 d. 10.41 val. elektroninio laiško kopiją dėl EPP veikimo; bankroto procedūrų sąrašą. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Fizinių asmenų bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, o teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas pareiškėjo bankroto administratoriumi paskyrė pareiškėjo pasiūlytą kandidatą M. U. ir sumos, reikalingos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydžio. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje gautais dokumentais.

Pagal CPK 251 str. 1 d. ištyręs visus įrodymus, posėdžio pirmininkas paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu pateikiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Trečioje dalyje nustatyta, jog išsprendus prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus, taip pat kai nėra prašymų, išklausoma valstybės ir savivaldybių institucijų išvada, jeigu tokia byloje yra. CPK 253 str. 1 nustato, jog išsprendus šio Kodekso 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, jog baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. CPK 256 str. nustato, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka. Pagal CPK 263 str. 1 d. teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Taigi procesinės teisės normos aiškiai nustato, jog po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje, sprendime negalima remtis įrodymais, kurie buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo. Tuo atveju, jei po bylos išnagrinėjimo iš esmės gaunami papildomi dokumentai ir teismas mano, jog reikia ištirti naujai pateiktus dokumentus, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas. Tiriant naujus įrodymus būtina apie tai pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims, jog jie galėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pateikti dėl naujai pateiktų įrodymų savo poziciją (CPK 42 str.). Priešingu atveju, t. y. nepranešus apie gautus naujus įrodymus ir jais grindžiant sprendimą (nutartį), būtų šiurkščiai pažeistos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos (CPK 42 str.), taip pat proceso kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 8, 12, 13, 17 str.). Tačiau procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspęsta byla (CPK 328, 329 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog procesinių teisės normų pažeidimas, neturėjęs įtakos teismo nutarties teisėtumui, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-169/2008).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriumi prašė paskirti M. U., prie pareiškimo pridėjo administratoriaus parengtą administravimo išlaidų sąmatą 605,1 Eur sumai iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto administratore prašė skirti A. S., kurios sutikime administruoti fizinio asmens bankroto bylą nurodyta 570 Eur administravimo išlaidų kaina iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi byloje paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka 2015 m. rugsėjo 28 d. 9.00 val. Pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą tvirtina, jog posėdis prasidėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. 9.00 val., baigėsi 9.30 val., teismo nutarties priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2015 m. rugsėjo 30 d. 15.30 val., posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas, suinteresuoto asmens (apelianto) atstovas. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, jog jo metu pareiškėjas ir jo atstovas prašymo prijungti naujus įrodymus, susijusius su administravimo išlaidų kaina, neprašė. Pareiškėjo atstovas teiravosi tik dėl elektroniniu paštu teismui pateiktos nuomos sutarties, argumentuodamas, jog elektroninių paslaugų portalas (EPP) neveikia. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog patikslintas pareiškėjo siūlomo bankroto administratoriaus M. U. lėšų sumos pagrindimas, kurioje administravimo kaina sumažinta iki 553,4 Eur, teisme buvo gautas 2015 m. rugsėjo 28 d. 11.56 val., t. y. po teismo posėdžio, kurio metu klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išnagrinėtas iš esmės bei atidėtas teismo nutarties priėmimas ir paskelbimas. Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių matyti, jog pareiškėjo siūlomas bankroto administratorius M. U. buvo paskirtas iš esmės dėl to, jog pasiūlė mažesnę administravimo išlaidų kainą, t. y. skundžiamoje nutartyje remtasi įrodymais (patikslintu administravimo kainos pagrindimu), kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, ir apie kuriuos nei teismui, nei apeliantui teismo posėdžio metu nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas, nepasinaudojęs procesine teise atnaujinti bylos nagrinėjimą, nepagrįstai suvaržė apelianto procesinę teisę susipažinti su pareiškėjo naujai pateiktais įrodymais ir pateikti savo poziciją, ypač atsižvelgiant į tai, jog tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo siūlė skirtingas bankroto administratorių kandidatūras. Tačiau daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normų pažeidimas lėmė neteisingo klausimo dėl bankroto administratoriaus paskyrimo išsprendimą, galima tik detaliai įvertinus įstatyme nustatytus bankroto administratoriaus skyrimo pagrindus su apelianto nurodomais argumentais dėl tinkamesnės bankroto administratoriaus kandidatūros.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 1 d. bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą turi teisę pasiūlyti fizinis asmuo ir (ar) kreditorius (2 d.). Bankroto administratoriumi negali būti paskirti: fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo; fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti CK 3.135 straipsnyje; asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti CK 3.136 straipsnyje; fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis; asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (3 d.). Bankroto administratorius negali būti suinteresuotas bankroto proceso baigtimi (5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, skirdamas fizinio asmens bankroto administratorių, turėtų atsižvelgti į: pirma, kriterijus, susijusius su nuolatiniais bankroto administratoriaus požymiais (bankroto administratorius yra juridinis ar fizinis asmuo; bankroto administratoriaus dydis, darbuotojų skaičius, bankroto administratoriaus patirtis, šiuo metu administruojamų fizinių asmenų, taip pat įmonių skaičius ir pan.); antra, kriterijais, susijusiais su asmeniu, kurį reikia administruoti (asmens, kuriam keliama bankroto byla, valdomą turtą, kreditorių skaičių ir pan.); trečia, kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu (bankroto administratoriaus teritorinė buveinė (veiklos vieta) ir atstumas iki fizinio asmens, kuriam keliama bankroto byla, gyvenamosios vietos teismo, bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūliusį asmenį, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan.). Įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, kurie negali būti diskriminaciniai, prieštaraujantys įstatymams ir kitiems teisės aktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-139-421/2015). Taigi FABĮ nenustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų parinkti fizinio asmens bankroto administratorių, tuo tarpu pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismui, renkantis bankroto administratorių yra paliekama diskrecijos teisė, kuri yra ribojama tik aiškių ir objektyvių kriterijų argumentavimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra buvo pasirinkta iš esmės dėl to, jog M. U. sutiko atlikti administravimo paslaugas nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos už mažesnę kainą nei pasiūlė suinteresuoto asmens kandidatas. Apelianto esminiai atskirojo skundo argumentai dėl bankroto administratoriaus kandidatūros yra tie, jog pareiškėjo elgesys, po teismo posėdžio pateikiant naujus įrodymus, yra nesąžiningas, pareiškėjas galimai turi ką slėpti; skiriant fizinio asmens bankroto administratorių turėtų būti atsižvelgiama į juridinių asmenų bankroto bylose suformuotą praktiką, kurioje vienas iš atrankos kriterijų kandidatui yra didžiausio kreditoriaus pritarimas. Dėl pirmojo apelianto argumento apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi šis argumentas yra paremtas vien tik prielaida, jog pareiškėjas turi ką slėpti. Proceso šalys turi plačią autonomiją naudotis savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe teikti prašymus, todėl aplinkybė, jog priimant skundžiamą nutartį suinteresuotam asmeniui apie naujus duomenis nebuvo pranešta, ir kaip nurodyta aukščiau yra pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, negali būti panaudojama prieš pareiškėją, abejojant jo sąžiningumu. Kita vertus, teismas sutinka, jog ir mažesnės kainos kriterijus nagrinėjimu atveju neturi didelės reikšmės, nes kainų skirtumas siekia tik 16,6 Eur, be to, abiejų administratorių nurodyta administravimo paslaugų kaina nėra galutinė, nes yra tvirtinama tik iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su antruoju apelianto argumentu, kadangi didžiausio kreditoriaus pritarimas siūlomai bankroto administratoriaus kandidatūrai yra neabejotinai svarbus sklandžiai bankroto procedūros eigai. Tačiau vien šis vienintelis apelianto nurodytas kriterijus, nesant duomenų apie pareiškėjo siūlomo kandidato suinteresuotumą proceso baigtimi, negali būti suabsoliutinimas, kadangi pasirenkant tinkamesnę kandidatūrą turi būti vertinama konkrečių su administratoriaus skyrimu susijusių kriterijų visuma, kurį turi prioritetą prieš vieną konkretų kriterijų, bei kuri sudaro maksimalias prielaidas sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų vykdymui. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas administratoriaus tinkamumą vertino iš esmės negalutinės administravimo kainos aspektu, o apeliantas savo siūlomos kandidatūros tinkamumą iš esmės grindžia tik vienu vieninteliu kriterijumi, apeliacinės instancijos vertinimu būtina detaliau išanalizuoti pateiktų administratorių tinkamumą administruoti pareiškėją (CPK 179 str. 2 d.). Kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos apie bankroto administratorių vykdomas fizinių asmenų bankroto procedūras (www.bankrotodep.lt) abiejų siūlomų bankroto administratorių dislokacijos vieta atitinka pareiškėjo gyvenamąją vietą (miestą), tačiau akivaizdžiai skiriasi administratorių darbo krūvis: pareiškėjo siūlomas bankroto administratorius administruoja keturis fizinius asmenis, tuo tarpu apelianto – 13. Pažymėtina, jog administratoriaus užimtumas pats savaime taip pat nėra pakankamas kriterijus daryti išvadai dėl administratoriaus tinkamumo, kadangi tik pats administratorius, sutikdamas administruoti fizinį asmenį, gali geriausiai įvertinti savo užimtumą. Visgi atsižvelgiant į tai, jog abu administratoriai yra fiziniai asmenys, teismo vertinimu, jų darbo organizavimas ir galimybės administruoti tam tikrą kiekį fizinių asmenų bankroto procesus, turėtų būti apylygės. Kadangi pareiškėjo siūlomo administratoriaus darbo krūvis tris kartus mažesnis nei apelianto siūlomo, todėl spręstina, jog pareiškėjo siūlomas administratorius turės daugiau galimybių skirti laiko fizinio asmens bankroto procesui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas nors formaliai ir pažeidė procesinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus skyrimo, taip pat išsamiai neįvertino abiejų siūlomo bankroto administratorių kandidatūrų tinkamumo, tačiau, paskirdamas pareiškėjo siūlomą kandidatą, priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Todėl šioje dalyje skundžiama nutartis paliekama galioti (CPK 328 str.). Pažymėtina, jog įstatymas kreditoriui suteikia teisę kontroliuoti administratoriaus veiklą ir galimybę imtis atitinkamų priemonių dėl administratoriaus atstatydinimo tuo atveju, jei yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai (FABĮ 14, 24 str.).

Apeliantas taip pat nesutinka su pareiškėjui nustatyta 430 Eur per mėnesį suma būtiniesiems poreikiams tenkinti, nurodydamas, jog suma yra per didelė ir nepagrįsta.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 3 d. 4 p. nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta lėšų suma fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 3 d. ir CPK 736 str. mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-269-219/2015). Taigi remiantis kasacinio teismo praktika, neįrodinėtina mažiausia galima būtinųjų išlaidų suma aktualiu laikotarpiu yra 175 Eur (nuo 2016 m. sausio 1 d. MMA – 350 Eur). Likusi būtinųjų poreikių suma pareiškėjo turi būti įrodyta.

Pareiškėjas būtiniems poreikiams tenkinti prašė patvirtinti 430 Eur sumą: 120 Eur maistui, 40 Eur rūbams, avalynei, 60 Eur kitoms buitinėms prekėms, 20 Eur sveikatos išlaidoms, 30 Eur transporto išlaidoms, 150 Eur būsto nuomai, 50 Eur komunaliniams mokesčiams. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėjas nuomoja būstą, nekilnojamojo turto neturi, o išlaidos maistui, higienai, rūbams nėra neprotingai ir nepagrįstai didelės, patvirtino pareiškėjo prašomą sumą. Apeliacinės instancijos teismas su nustatyta būtinųjų poreikių suma nesutinka, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, be neįrodinėtinos 175 Eur sumos, papildomai įrodyta ir pagrįsta gali būti laikoma tik 200 Eur suma buto nuomai ir komunaliniams patarnavimams. Teismas sutinka apelianto argumentais, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie nuomos sutarties įregistravimą viešame registre. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog vienintelis pareiškėjo nekilnojamas turtas (butas) buvo realizuotas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjui tenka rūpintis gyvenamuoju plotu, kas reikalauja papildomų išlaidų (CPK 182 str. 1 p.). Taigi pagrįsta suma reikalinga pareiškėjo būtiniesiems poreikiams sudaro 375 Eur. Teismas pažymi, jog būtiniesiems poreikiams reikalingoms išlaidoms priskiriamos ne bet kokios išlaidos esamiems poreikiams tenkinti, o tik tokios, kurios yra būtinos. Todėl pareiškėjui neįrodžius kitų aplinkybių ar specialiųjų poreikių (pvz., dėl išlaikytinių, sveikatos ir pan.), pirmosios instancijos teismo nustatyta suma būtiniesiems poreikiams tenkinti mažintina iki 375 Eur. Pažymėtina, kad suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma apibrėžtam laikui, t. y. nuo teismo nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Galutinis išlaidų dydis ir kokią reikšmę šios išlaidos turės pareiškėjui vykdant įsipareigojimus kreditoriams, bus vertinamas tik teismui gavus mokumo atkūrimo plano projektą su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku (FABĮ 8 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 1, 4 punktais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo iš esmės palikti nepakeistą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį dalyje dėl patvirtintos lėšų sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti – patvirtinti 375 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį J. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.