Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-11-10 · Administracinė byla Nr. eI-10209-394/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-10
Bylos Nr.
eI-10209-394/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01741-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
UAB „Bilgeitsa“
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-10209-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01741-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 10 d.,ŠiauliaiRegionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilgeitsa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilgeitsa“ (toliau – atsakovė) 36,88 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018-12-01 iki 2019-11-30, ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė įsiskolinimo laikotarpiu buvo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje įregistruotas juridinis asmuo, kuriam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė nurodyto dydžio įsiskolinimas.

Vietos savivaldos įstatyme (6 str. 31 p.) ir Atliekų tvarkymo įstatyme (25 str.) įtvirtinta viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas. Rinkliavų įstatymas (11 str. 1 d. 8 p.) įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjai rinkliavos administravimą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai), kurie pakeisti ir papildyti 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T-453. Nuostatų 7 punktas nustato, kad rinkliavos administratorius sudaro ir administruoja vietinės rinkliavos registro duomenų bazę, organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą, ne rečiau kaip kartą per metus parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad rinkliava atsakovei skaičiuojama pagal Nuostatų 12.5. p. (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 – iki 2021-04-02 - 12.6. p., nuo 2021-04-03 – 12.6. p.), kur numatyta, kad pastovią dedamąją moka savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys, pastovioji dalis apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro, kintamoji dalis apskaičiuojama pagal individualių konteinerių ištuštinimo skaičių arba pagal atitinkamai nekilnojamojo turto objektų grupei nustatytus parametrus. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Rinkliavos mokėjimas yra atsakovės prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jai įteiktas, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, nes įteikti registruota pašto siunta nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-210 pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir 2006 gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T-452 patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 p. – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017-07-27 sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą (4.12. p.), vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (5 p.). Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (10 p.). Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (12.1. p.); gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba, gyventojas lieka deklaruotas patalpose po savininko mirties) (12.2. p.); kitų nekilnojamojo turto objektų savininkai, jei tuose objektuose yra deklaruota gyventojų (12.3. p.); gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėje ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.4. p.); savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys (įstaigos, organizacijos, įmonės, sodininkų ir garažų bendrijos ir kt.) bei kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jeigu jie savivaldybės teritorijoje turi padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje (12.5.p., 12.6.p.). Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro (13 p.). Nuostatai netaikomi juridiniams asmenims, turtintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos 26 punkte numatyti pastovieji ir kintamieji vietinės rinkliavos administravimo parametrai juridiniams asmenims yra darbuotojų skaičius arba bendrasis plotas priklausomai nuo jų vykdomos veiklos.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovė nagrinėjamu laikotarpiu buvo Šiaulių mieste įregistruotas juridinis asmuo (buveinės adresas – duomenys neskelbiami), todėl ji buvo vietinės rinkliavos mokėtoja vadovaujantis Nuostatų 12.5. punktu. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovė nemokėjo vietinės rinkliavos ir už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-11-30 liko skolinga pareiškėjai 36,88 Eur. Atsakovė skolos neginčija, taip pat nepateikia duomenų, kurie paneigtų atliekų susikaupimo kiekius nurodančius parametrus, kurių pagrindu atsakovei skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (administracinė byla Nr. A525-471/2010), todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.

Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2022 m. rugsėjo 27 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2022-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-11-30, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2018-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas, o priteisiama skolos suma už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-11-30.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikia įrodymus, kad sumokėjo advokatui 21,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas G. G..

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (LVAT 2020-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (LVAT 2021-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021 ir kt.).

Vertinant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojų, tame tarpe ir specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai (duomenys iš viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais.

Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362, todėl siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, iš esmės nebelieka prasmės naudotis advokato pagalba, nes teikiant pareiškimą išduoti teismo įsakymą pakanka užpildyti patvirtintą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis (LVAT 2022-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-188-442/2022 ir kt.). Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-946-552/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-949-968/2021) analogiško pobūdžio bylose, kuriose tenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nepasinaudojus supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteisiamos.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilgeitsa“ pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 33,42 Eur (trisdešimt tris Eur 42 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2019-01-01 iki 2019-11-30.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė