Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštą atsakovui R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (Įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini); įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas, kas mėnesį iki išlaikytinio pilnametystės mokamas periodinėmis išmokomis po (1 MGL). Nuo 2009 m. kovo 10 d. išlaikymas, kurio dydis 37,65 Eur (130 Lt) buvo mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo pagal 2009 m. liepos 7 d. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. 1.35-8592.

Nagrinėjamoje byloje klausimas, susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą (nutarimą) dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, formą. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį ar formą yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai.

Teismas sprendžia esant pagrindo ieškovei reikalauti pakeisti teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį natūraliai dėl šalių nepilnamečio vaiko amžiaus padidėjus jo poreikiams, kadangi išlaikymas buvo priteistas kiek daugiau nei prieš devynis metus laiko (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. S. jo nepilnamečiui vaikui T. S. materialinį išlaikymą, iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur.

Ieškovė nurodo, kad būsto išlaidos vidutiniškai per mėnesį vaikui kainuoja 12 Eur, tačiau į šią sumą neįskaičiavo šildymo, nuomos mokesčio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (ieškovei), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas su atsakovu visiškai negyvena, todėl sprendžia, kad 16 Eur dydžio suma, į kurią įeina šildymo išlaidos, vanduo (šiltas, šaltas), elektra, šiukšlių išvežimas, būsto nuoma nelaikytina per didelė (Nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-2222-324/2015; e2A-29-544/2016). Byloje nėra duomenų apie T. S. sveikatos sutrikimus, tačiau ieškovė nurodė, jog vaikui išleidžia apie 25 Eur vaistams bei higienai. Teismas laiko, kad 15 Eur suma per mėnesį sveikatos paslaugoms, yra protinga ir būtina. Be to vaikui yra būtinos ir higienos priemonės. Teismas sprendžia, jog higienos priemonėms įsigyti būtina suma yra 15 Eur per mėnesį, kadangi kas mėnesį nėra perkamas šampūnas, muilas, dantų pasta, skalbimo milteliai ir pan. Nors ieškovė įrodymais nepagrindė kiek išleidžia per mėnesį vaiko rūbams ir avalynei, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini) metų), į tai, kad jis greitai auga, tokio amžiaus vaikas rūbus ir avalynę mažiau saugo, dėl ko jie greičiau ir dėvisi, todėl laiko, kad minimalius poreikius aprangai užtikrinti, vaikui būtina 50 Eur per mėnesį suma. Ieškovė nurodo, kad maistui išleidžia 130 Eur, įskaitant ir mokyklinius pietus. Teismas vertina, kad nurodoma pinigų suma maistui nėra nepagrįstai didelė. Laikytina, jog maistui ir maistpinigiams tokio amžiaus vaikui reikalinga ir protinga suma yra 130 Eur. Teismas sutinka, kad mokyklinio amžiaus vaikams būtina pirkti sąsiuvinius, pratybas, kitus mokyklinius reikmenis. Vaikas taip pat lanko įvairius mokykloje organizuojamus renginius, vyksta į ekskursijas, lanko įvairius būrelius, kurie šiuo metu yra nemokami, tačiau užsiėmimams būtinos įvairios priemonės, todėl laiko, jog tokiems poreikiams vaikui protinga ir būtina suma yra 25 Eur. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaiko laisvalaikiui per mėnesį reikia 30 Eur ir 5 Eur internetui. Ieškovės nurodoma 35 Eur dydžio sumą, kurią patiria duodama vaikui pinigus laisvalaikiui (bilietams į varžybas, kavinei, telefono papildymui, internetui), teismas laiko pagrįstas. Ieškovė nurodė, kad kurui išleidžia 30 Eur, kadangi reikia vaiką vežioti į mokyklą, pas senelį į Vilkaviškį, atostogauti bei 30 Eur pinigų sumą vaiko ugdymui. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog patiria papildomas išlaidas sūnaus ugdymui, kadangi nurodė, jog šiuo metu vaikas jokių mokamų užsiėmimų nelanko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su vaiku gyvena apie 1,5 km nuo mokyklos, į tai, kad savaitgaliais bei atostogų metu vaiko nereikia vežioti į mokyklą, pas senelius vaikas taip pat nevežamas kiekvieną savaitgalį, o atostogų tik kelis kartus per metus, sprendžia, kad nurodoma pinigų suma kurui yra per didelė ir mažina ją iki 20 Eur.

Teismas sprendžia, jog vaikui būtiniems poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga suma yra 306 Eur. Kadangi ieškovė gali kreiptis dėl 30 Eur išmokos vaikui į seniūniją, todėl šia pinigų suma reikalingą išlaikymo dydį mažina ir sprendžia, kad suma, kuri reikalinga patenkinti būtinuosius vaiko poreikius yra 276 Eur.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, tai yra tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties, vertintinos tos aplinkybės, kad nei viena iš šalių savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena kitiems asmenims priklausančiuose būstuose, moka komunalinius patarnavimus. Ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 500 Eur. Ieškovė turi savo vardu registruoto turto – automobilį „Audi A3“. Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė taip pat turi dar vieną mažametį vaiką. Atsakovas R. S. šiuo metu nedirba. Gauna 102 Eur pašalpą. Paskutinį kartą atsakovas dirbo 2017 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, gavo minimalaus dydžio darbo užmokestį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi. Turi dar vieną išlaikytinį. Byloje duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, nėra.

Nors ieškovė šiuo metu uždirba daugiau už atsakovą, tačiau jai vienai gyvenant su sūnumi, tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, kadangi prašant priimti į darbą darbdavys atsisakė įdarbinti ir pan.) negali gauti didesnių pajamų tam, jog galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog negali dirbti dėl sveikatos problemų. Taigi, visas abejones dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, teismas vertina vaiko interesų naudai.

Įvertinus visumą ieškovės bei atsakovo pateiktų įrodymų apie jų gaunamas pajamas ir išlaidas, apie tai, kad nekilnojamojo turto šalys neturi, abi nuomojasi būstus, turi po du išlaikytinius, taip pat teisme duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad šiuo metu tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir prie vaiko išlaikymo abi šalys turėtų prisidėti lygiomis dalims, todėl mokamas materialinis išlaikymas padidintinas iki 138 Eur.

Teismas konstatuoja, jog ieškinio dėl išlaikymo vaikui padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikai turėjo teisę gauti didesnį negu jiems buvo priteistas išlaikymą, tačiau jo negavo (CK 3.192, 3.201 straipsniai). Vadinasi, pažeistos vaikų teisės turi būti ginama nuo jų atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo, bet ne teismo sprendimo dėl tokio ieškinio patenkinimo įsiteisėjimo diena, todėl materialinis išlaikymas T. S. padidintinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. lapkričio 24 d.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė J. K.

Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Vaiko išlaikymas yra tęstiniai teisiniai santykiai, todėl CK 3.201 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, jog vaikų poreikiams išaugus ir atsakovui atsisakius padengti papildomas išlaidas, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus iš dalies (92 proc.), atitinkamai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į 92 proc. patenkintą ieškinio dalį, ieškovei iš atsakovo 138 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų (150 Eur – 92 proc.) (CPK 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai kad ieškinys patenkintas iš dalies (92 proc.), todėl iš atsakovo priteistinas 36,13 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą pakeisti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, nuo kurio ieškovė buvo atleista (100,35 Eur (138 Eur – 37,65 Eur) x 12 x 1 vaikas – 3 proc. = 37 Eur) (CPK 96 straipsnis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 5,60 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su dokumentų proceso šalims įteikimu (6,1 Eur – 92 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-630/2008 T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki išlaikytinio pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus (138 Eur).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt vieną eurą septyniasdešimt tris centus (41,73 Eur) žyminio mokesčio ir teismo patirtų išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus (138 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.