Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. S., nukentėjusiajam M. S., jų atstovui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

civilinio atsakovo – UAB (duomenys neskelbtini) – atstovams direktorei L. L. ir advokatui Albertui Pocevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R.S. (R.S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1967-09-01 Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, auginantis tris nepilnamečius vaikus, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

2009-05-19 apie 12.58 val. Vilniuje, A. S. 4-oji g. 2, UAB (duomenys neskelbtini) autoserviso garaže, R. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas sunkvežimį „GAZ 53“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiuodamas ant garažo apžiūros duobės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, priekiniais ratais įvažiavo į apžiūros duobę ir sunkvežimio priekine dalimi prie apžiūros duobės sienos prispaudė ir mirtinai sužalojo UAB (duomenys neskelbtini) autoserviso darbuotoją D. S., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris dėl krūtinės ląstos ir pilvo suspaudimo žuvo įvykio vietoje. Savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus, todėl atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai bei palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009-05-19, apie 8.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. F. prašymu atvyko į autoservisą, esantį A. S. 4-oji g. Nr.2. V. F. paprašė patikrinti įsigytą sunkvežimį „GAZ-53“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kodėl sunkiai sukasi sunkvežimio vairas. V. F. pasakė, kad jei kils problemų, jam padės autoserviso darbuotojas D. S.. Vėliau V. F. išvažiavo. Sunkvežimis stovėjo autoserviso kieme. Kai jis palindo po automobiliu, D. S. pasiūlė sunkvežimio apačią apžiūrėti užvažiavus ant autoserviso garaže esančios duobės. Jis sėdo prie sunkvežimio vairo ir nuvažiavo link garažo vartų. D. S. garaže įlipo į duobę, iš kur jam reguliavo, kaip važiuoti ir sukti vairą. Jis lėtai važiavo į priekį. Prieš pat duobės pravažų pabaigą sunkvežimio variklis užgeso. Jis staigiai paspaudė stabdžius. Automobilis nesustojo, nuriedėjo toliau ir priekiniais ratais įkrito į garažo duobę. Kur tuo metu buvo D. S., jis nematė. Išlipęs iš sunkvežimio, jis nulipo laipteliais į duobės apačią ir pamatė, kad D. S., sėdėjusį ant vamzdžio apdailos, esančios ties galine garažo siena, prispaudė sunkvežimio priekinė dalis. Kaip D. S. atsirado ant vamzdžio apdailos, jis nematė. Jis ėmė šauktis pagalbos. Vėliau atvažiavo autoserviso savininkas ir sunkvežimį nutempė, o D. S. paguldė šalia garažo duobės. Atvykę GMP medikai konstatavo D. S. mirtį. Anksčiau jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, leidžiantį vairuoti „B“, „C“ kategorijos transporto priemones, tačiau 2002-ais metais už vairavimą esant neblaiviam, teisė vairuoti buvo atimta dvejiems metams. Vėliau vairuotojo pažymėjimo neatsiėmė ir teisės vairuoti neturėjo (1 t., b. l. 149-150).

Papildomai teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad jis įvykio metu UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, jo, kaip mechaniko, paprašė autoserviso šeimininkas V. F. patikrinti įsigytą sunkvežimį ir nustatyti, kodėl sunkiai sukasi vairas. Jis palindo po automobiliu, apžiūrėjo bei prisuko atitrūkusią stabdžių žarnelę. Tuomet D. S. pasiūlė sunkvežimio apačią apžiūrėti užvažiavus ant autoserviso garaže esančios duobės bei pasakė, kad anksčiau su sunkvežimiu jie užvažiuodavo ant duobės. Prieš važiuodamas, kaltinamasis apžiūrėjo „T“ raidės formos duobę, tačiau nepagalvojo, kad joje gali nebūti atramų. Nurodė, kad automobilio stabdžiai nesuveikė, o rankinio stabdžio lynas buvo nutrūkęs. Kaltinamasis patikslinęs nurodė, jog jis į autoservisą apžiūrėti sunkvežimio atvyko 10.30 val., D. S. tuo metu jau buvo garaže. Nelaimingas atsitikimas įvyko 12.58 val. Tą rytą V. F. garaže buvo, tačiau vėliau išvažiavo. Jis neliepė kaltinamajam važiuoti ant garaže esančios duobės. R. S. nurodė, kad jis šiuo metu nedirba, yra įregistruotas darbo biržoje, augina tris nepilnamečius vaikus, gyvena iš gaunamų pašalpų. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. S. parodė, kad žuvusysis D. S. buvo jos sutuoktinis bei vaikų tėvas. Kaltinamojo ji nepažįsta ir apie nusikalstamą veiką žino tik iš dokumentų. Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo ir UAB (duomenys neskelbtini) 8 000 Lt turtinės žalos ir 80 000 Lt neturinės žalos. Turtinę žalą sudaro 4 000 Lt už laidotuves bei 4 000 Lt už paminklą, kuris dar nėra pastatytas. Neturtinę žalą sudaro jos patirti išgyvenimai, nes nukentėjusioji liko viena su dviem mažamečiais vaikais, antras vaikas jai gimė praėjus mėnesiui po vyro žūties. Ji yra baigusi vidurinę mokyklą, anksčiau dirbo darželyje auklėtojos padėjėja bei gaudavo 700 Lt dydžio atlyginimą per mėnesį. Šiuo metu nukentėjusioji nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gyvena iš 500 Lt dydžio motinystės pašalpos bei vaikai gauna po 340 Lt dydžio našlaičių pašalpą. Iki žūties jos sutuoktinis uždirbdavo apie 1000-1500 Lt per mėnesį. Po vyro mirties VSDFV kiekvienam vaikui bei jai išmokėjo po 50 000 Lt. Kadangi jos duktė buvo drausta gyvybės draudimu, jai draudimas papildomai išmokėjo dar 10 000 Lt. Laidotuvių metu UAB (duomenys neskelbtini) suteikė jiems transporto paslaugas ir šios išlaidos yra minusuotos iš ieškinio sumos. Taip pat direktorius laidotuvėms davė 1000 Lt.

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad žuvusysis buvo jo sūnus, kaltinamojo jis nepažįsta. Apie sūnaus žūtį jam pranešė policijos pareigūnai. Nukentėjusysis pats palaidojo sūnų, o reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo perleido marčiai ir šioje byloje civilinio ieškinio nereiškia. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo M. S. ketina reikšti ateityje.

Apklausta teisiamajame posėdyje civilinio atsakovo – UAB (duomenys neskelbtini) – direktorė L. L. parodė, kad šiuo metu ji yra vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė bei direktorė. Nelaimingo atsitikimo metu įmonės direktoriumi buvo V. F., ji dirbo vadybininke. Žuvusysis D. S. dirbo jų įmonėje. Įvykio dieną ji kartu su V. F. buvo išvažiavusi į miestą su reikalais ir prieš jiems išvažiuojant negirdėjo V. F. duodamų nurodymų. Iš miesto ji grįžo tuo metu, kai D. S. ištraukė iš duobės. Civilinio atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad D. S. buvo iniciatyvus žmogus, nesant darbo vietoje V. F., vadovavo kitiems darbuotojams autoservise. Jis žinojo, kad sunkvežimiai niekada nevažiuodavo į garažą ant duobės, nes duobė jiems nepritaikyta. Šiuo atveju, L. L. manymu, žuvusysis pats ėmėsi iniciatyvos ir suorganizavo sunkvežimio užvažiavimą ant autoservise esančios duobės. Apie sunkvežimio techninę būklę jai nieko nežinoma. UAB (duomenys neskelbtini) atstovė pareikšto civilinio ieškinio visiškai nepripažįsta, kadangi nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl įmonės kaltės.

Liudytojas V. F. teisiamajame posėdyje parodė, kad nelaimingo atsitikimo metu jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2009-05-17 iš Č. L. buvo nupirktas sunkvežimis GAZ 53, kuris buvo paliktas prie autoserviso. Automobilyje sunkiai sukiojosi vairas. Tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, liudytojas su L. L. buvo išvažiavęs į miestą pirkti buhalterinių dokumentų blankų. Po pusantros valandos jam paskambino į mobilųjį telefoną ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą. V. F. atvažiavo į vietą, paskambino telefonu 112, iškvietė visas tarnybas ir jų laukdamas bandė atlaisvinti D. S.. V. F. nurodė, kad sunkvežimis stovėjo prie autoserviso ir D. S. buvo duotas nurodymas jo neužvedinėti, o tiesiog apžiūrėti ir pasakyti, kodėl sunkiai sukasi vairas, kad galima būtų spręsti ką toliau su juo daryti. Tačiau jis ir kaltinamasis tikriausiai savavališkai nusprendė užvesti automobilį ir užvažiuoti ant autoservise esančios duobės. Liudytojas pabrėžė, kad jis R. S. asmeniškai prašė tik apžiūrėti automobilį, tačiau sakė jo neužvedinėti bei nevažiuoti. V. F. taip pat nurodė, kad jam išvykstant darbo reikalais, autoservise atsakingu likdavo D. S.. Jis turėjo prižiūrėti automobilius, juos remontuoti bei statyti į garažą. Įvykio dieną sunkvežimis draustas nebuvo, nes iš pradžių reikėjo jį apžiūrėti ir galvoti, ką toliau su juo daryti. Sunkvežimio kojinė ir rankinė sistema veikė normaliai. Sunkvežimių remontui autoservisas pritaikytas nebuvo ir sunkvežimiai jame niekada nebuvo remontuojami. Į garažą kaltinamasis įvažiavo savavališkai, be įmonės direktoriaus žinios. Po D. S. mirties V. F. davė L. S. 1300 Lt dydžio piniginę paramą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytas Č. L. parodė, kad kaltinamasis R. S. supažindino jį su V. F., kuris nupirko iš jo sunkvežimį. Šį sunkvežimį liudytojas pirko iš moters, tačiau savo vardu jo neperregistravo, nes buvo problemų su dokumentais. Sunkvežimis buvo be techninės apžiūros, tačiau važiuojantis, jo stabdžiai veikė. V.F. nupirkus automobilį, jis pats atsisėdo už jo vairo ir nuvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina R. S. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

- Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad sunkvežimis GAZ stovi virš garažo duobės ant ratams skirtų duobės betoninių pravažų. Ant galinės garažo sienos nubyrėjusios vamzdžio apdailos detalės ir sulaužyta apšvietimo lempa bei sudaužytas prie sienos buvęs veidrodis. D. S. lavonas guli ant grindų tie įėjimu į patalpą, esančia garažo gale. Jų padėtis nubraižyta eismo įvykio schemoje bei nufotografuota (1 t., b. l. 10-12; 15-19);

- transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus krovininį automobilį GAZ 3507 įvykio dieną nustatyta, kad sunkiai sukasi automobilio vairas, judesys persiduoda į ratus, yra kojinio (pagrindinio) stabdžio pasipriešinimas, rankinio (stovėjimo stabdis) tvarkingas (1 t., b. l. 13-14);

- lavono apžiūros protokole nurodyta, kad žuvusysis apsirengęs darbiniais drabužiais (1 t., b. l. 20-21);

- pažyma dėl eismo įvykio tvirtina, kad autoserviso darbuotojas buvo prispaustas sunkvežimio (1 t., b. l. 22-23);

- Specialisto išvadoje Nr. T-A 2657/09(01)-R2037/09 ir neblaivumo nustatymo akte Nr. 815 nurodoma, jog kaltinamojo R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, jis blaivus (1 t., b. l. 24-25);

- Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M805/09(01) nurodyta, kad D. S. mirė nuo mechaninės asfiksijos, suspaudus krūtinės ląstą ir pilvą. Į tai nurodo poodinės kraujosruvos krūtinėje ir pilve, odos nubrozdinimai klubuose, abipusiai šonkaulių lūžiai, taškinės kraujosruvos akių junginėse, širdies ir plaučių paviršiuose, veninė vidaus organų pilnakraujystė, skystas kraujas bei katamnezės duomenys. D. S. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Mirtis įvyko dėl krūtinės ląstos ir pilvo suspaudimo (1 t., b. l. 32-35);

- transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad 2009-05-17 V. F. iš Č. L. įsigijo sunkvežimį GAZ 3507, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47);

- 2009-06-12 Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas Nr. 01, iš kurio matyti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys nustatytos šios: kito asmens eismo taisyklių pažeidimas įmonės teritorijoje, nepakankamas darbuotojų apmokymas profesinių įgūdžių darbo vietoje, neatliktas darbuotojų sveikatos patikrinimas, saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (1 t., b. l. 57-58);

- 2009-03-10 sudaryta darbo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir D. S. patvirtina, kad pastarasis į įmonę buvo priimtas dirbti autošaltkalvio-raktų gamintojo pareigoms (1 t., b. l. 62-63);

-UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalas patvirtina, kad D. S. buvo instruktuotas dėl darbuotojų saugos (1 t., b. l. 69-71);

- UAB (duomenys neskelbtini) darbų saugos instrukcija automobilių šaltkalviui remontininkui numato, kad yra draudžiama darbo zonoje vaikščioti pašaliniams (1.6 punktas), galima atlikti tik paskirtą darbą, neleisti dirbti pašaliniams asmenims (1.8 punktas), automobilių šaltkalvis remontininkas privalo laikytis mašinų ir mechanizmų eksploatavimo taisyklių, nedirbti su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis ir pranešti apie tai padalinio vadovui (3.1 punktas), draudžiama važiuoti automobiliu bandant jo stabdžių sistemą ar kitais tikslais asmenims, neturintiems atitinkamo vairuotojo pažymėjimo (4.23 punktas) (1 t., b. l. 73-75);

- R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo jis nurodė visas eismo įvykio, sukėlusio žmogaus mirtį, aplinkybes (1 t., b. l. 98-100);

- VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo duomenimis R. S. vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas (1 t., b. l. 117);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-03-26 specialisto išvadoje Nr. 11-407(10) nurodoma, kad 2009-05-09 apie 12.30 val., UAB (duomenys neskelbtini) autoservise A. S. 4-oji g. 2, Vilniuje, įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas D. S., priežastimi buvo krovininio automobilio GAZ SAZ 3507 nesuvaldymas pašaliniam asmeniui (R. S.), bandant įvairuoti transporto priemonę į autoserviso vidų, tam neturint tokios teisės. Darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti darbdaviui atstovaujančio asmens pareigas vykdęs asmuo, asmuo davęs užduotis darbininkui atlikti darbus, asmuo kontroliavęs šių darbų vykdymą, o taip pat šiuos darbus vykdęs darbuotojas savo pareiginių nuostatų ir instrukcijų suteiktų pareigų ir teisių ribose (1 t., b. l. 123-128);

- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-07-28 nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. F. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41 str. dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d., 21 str. 1 d., 27 str. 1 d. reikalavimus (1 t., b. l. 135-137).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo įvykdyta veika, kvalifikuota teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai. R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonių, sėdo už automobilio vairo, buvo neatidus ir neatsargus, nesuvaldė vairuojamo automobilio, tuo sukeldamas nusikalstamas pasekmes, nes autoįvykio metu, automobilio priekiniams ratams įkritus į duobę, buvo prispaustas ir mirtinai sužalotas D. S..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad R. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), kadangi byloje nustatyta, kad būtent D. S. iniciatyva kaltinamasis bandė sunkvežimiu užvažiuoti ant garaže esančios duobės, nepaisant to, kad duobė buvo pritaikyta tik lengvųjų automobilių remontui, pats, niekieno neprašomas, įlipo į duobę bei reguliavo kaltinamajam, kur reikia sunkti vairą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. S. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 173-174; 176-178), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (1 t., b. l. 158, 159), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 160).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bausmės paskirtį ir tikslus, tai, jog kaltinamasis pirmą kartą teisiamas, jog padarė neatsargų nusikaltimą, sukėlusį sunkias pasekmes – žmogaus mirtį, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, asmenybę, tai, jog kaltinamasis nedirba, pajamų ir santaupų neturi, augina tris nepilnamečius vaikus, jog už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą numatyta vienintelė bausmės rūšis. Dėl to teismas sutinka su prokuroro pozicija skirti kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant (BK 75 str.), nes bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo termino.

Paskyrus kaltinamajam bausmę, atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti bausmės tikslus, tai, jog nusikaltimas padarytas panaudojant transporto priemonę, be vairuotojo pažymėjimo, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę 2 metams (BK 67 str. 1, 3 d., 68 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. S. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 4 000 Lt turtinės žalos ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamojo ir UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163-165). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji prašomos priteisti turtinės žalos sumą žodžiu padidino iki 8 000 Lt, motyvuodama tuo jai reikės papildomų pinigų paminklui. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu ar iki jo nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių padidėjusią turtinės žalos sumą, jog prašymas dėl ieškinio dalyko keitimo turi būti rašytinis ir pateiktas įstatymų nustatyta tvarka (BPK 113 str. 2 d., CPK 141 str.), teismas nagrinėja pirminį jos pareikštą ieškinį. Išaiškintina, jog nukentėjusioji, patyrusi dėl nusikaltimo papildomų išlaidų, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka prašydama priteisti papildomą žalos atlyginimą.

Iš byloje esančių įrodymų – kaltinamojo, liudytojų V. F. ir Č. L. parodymų – matyti, kad didesnio pavojaus šaltinio, t. y. sunkvežimio, kuriuo buvo mirtinai prispaustas D. S., savininku ir valdytoju buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuriai tuo metu vadovavo V. F.. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis tuo metu minėtoje įmonėje nedirbo. Nepaisant to, įmonės direktorius V. F. leido kaltinamajam bendrovės teritorijoje tikrinti įsigytą automobilį. Todėl valdytojas, leidęs naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką (neįforminęs dokumentų) ir asmuo, naudojęs transporto priemonę su valdytojo sutikimu, tačiau pažeisdamas teisės aktų nustatytą jų perdavimo tvarką, atsako už žalą solidariai (2000-06-16 LAT senato nutarimo Nr. 27, 5 p.). Tokia teismų praktika formuojama ir panašaus pobūdžio civilinėse bylose, kuomet žalos atlyginimas reikalaujamas ne tik iš transporto priemonės faktinio valdytojo įvykio metu, bet ir iš įstatymuose nustatytų pareigų nevykdžiusio transporto priemonės savininko (CK 6.6, 6.263, 6.270, 6.280 str., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byla Nr. 3K-3-1237/2000, 3K-3-325/2008, Vilniaus apygardos teismas civ. byla Nr. 2A-869-30/07). Šiuo atveju, kaip nustatyta, transporto priemonės savininkas eismo įvykio metu buvo UAB (duomenys neskelbtini), transporto priemonė nebuvo drausta civilinės atsakomybės draudimu, taip pat byloje nepaneigta aplinkybė, jog autoserviso patalpose nebuvo užtikrinama darbo drausmė ir pašalinių asmenų patekimo kontrolė, darbuotojų kontrolė, ką patvirtino ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo išvados.

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į žalos atlyginimą žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams, nedarbingiems tėvams ir kitiems nedarbingiems asmenims, kuriuos žuvusysis išlaikė; teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje normoje nustatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą, t. y. teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir žuvusiojo pilnamečiai vaikai (civilinė byla Nr. 3K-3-86/2005). Nukentėjusieji prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Turtine žala laikoma turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuris asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Turtinės žalos dydį sudaro išlaidos žuvusiojo D. S. laidotuvėms, t. y. mirusiojo palaikų saugojimas šaldytuve, išlaidos karstui, drabužiams, kryžiui, gedulingiems pietums, laidojimo namų, transporto bei bažnyčios paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 166-168). Nors nukentėjusioji pateikė ne visų išlaidų pagrindimui rašytinius dokumentus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jos nurodomos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgus į įvykio aplinkybes ir esančias kainas, yra realios, ne per didelės, todėl pirminis ieškinys, atėmus UAB (duomenys neskelbtini) sumokėtas 1300 Lt (2 t., b. l. 43), tenkintinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, gyvybės atėmimo atveju. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. S. po vyro žūties patyrė didelį emocinį sukrėtimą, nes augino vieną mažametį veiką bei laukėsi kito, kuris gimė praėjus mėnesiui po vyro žūties. Akivaizdu, kad artimo žmogaus netektis sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie išlieka visą likusį gyvenimą, negrįžtamai pakeičia šeimos įprastą gyvenimo būdą, nes žuvusysis buvo jauno amžiaus žmogus, galėjo ilgai gyventi bei auginti vaikus, kurie dabar turės augti be tėvo. Įvertinus bylos duomenis, reikšmingus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, o būtent neatsargų ir rizikingą pačio nukentėjusiojo elgesį, taip pat įvertinus tai, jog kaltinamasis buvo blaivus, jo veika padaryta neatsargiai, ir įstatymas numato, jog tokiais atvejais gali būti žalos atlyginimo dydis mažinamas (CK 6.253 str. 1, 5 d., 6.282 str. 1 d.), taip pat įvertinant kaltinamojo elgesį po eismo įvykio, teisminio proceso metu, jo turtinę padėtį, tai, jog jo turtinė padėtis yra sunki, augina šeimoje tris nepilnamečius, taip pat atsižvelgiant ir į aukščiau išdėstytą transporto priemonės savininko bei žuvusiojo darbdavio pareigų netinkamą atlikimą, tai, jog sukeltos pasekmės – žmogaus mirtis – negali būti pašalintos, sumažintos, laikytinos pačiomis sunkiausiomis, jog nukentėjusiosios turtinė padėtis taip pat sunki, mano, jog teisingiausia, protingiausia ir sąžiningiausia bei labiausiai teismų praktiką (civilinės bylos Nr. 3K-3-103/2009, 3K-3-364/2007, 3K-3-86/2005, 3K-7-159/2005, kt.) atitinkantys neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai su nepilnamečiais 2 žuvusiojo vaikais E. S., g. 2009-06-24, ir N. S., g. 2007-02-11, dydis būtų po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.270 str., 6.284 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d., 1.5 str.). Šios sumos priteistinos solidariai iš kaltinamojo ir UAB (duomenys neskelbtini). Sąlygų visiškai atsakovus atleisti nuo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios žuvus D. S., atlyginimo, - nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 303, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti R.S. (R. S. ) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti jį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant kaltinamąjį:

iki 2011-12-31 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba susitarti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo dalimis, iki 2011-06-01 pradėti dirbti arba toliau registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, uždrausti R. S. 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nukentėjusiosios L. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini):

- L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2700 Lt (du tūkstančius septynis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo;

- L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, pavedant mažamečiams priteistas sumas administruoti jų atstovei pagal įstatymą L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Išaiškintina, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) įvykdžius teismo paskirtus įpareigojimus, nepadarius 3 punkte numatytų pažeidimų ir esant pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atleidžia nuteistąjį nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas;

2) vykdant teismo paskirtus įpareigojimus, tačiau padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas gali vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą;

3) be pateisinamų priežasčių neįvykdžius teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėjant viešąją tvarką, girtaujant ar padarius kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirtos įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę;

4) padarius naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Išaiškinti dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinių pasekmių, jog:

asmeniui negalint įvykdyti baudžiamojo poveikio priemonės dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu priemonė gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.asmeniui vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.