- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-653-172-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00337-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Artūras Pažarskis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- L. S., E. S., N. S.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Vladlor“
- Advokatai
- Stanislovas Nalivaika
- Kategorijos
Teisėja J. Einikienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00337-2009-7
2011 m. birželio 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. S. ir civilinio atsakovo UAB „Vladlor“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį iki 2011-12-31 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba susitarti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo dalimis; iki 2011-06-01 pradėti dirbti arba toliau registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.
Vadovaujantis BK 67 str. 1, 3 d., 68 str. R. S. uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę.
Taip pat nuosprendžiu priteista solidariai iš R. S. ir UAB „Vladlor“ nukentėjusiajai L. S. 2700 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems E. S. ir N. S. po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pavedant mažamečiams priteistas sumas administruoti jų atstovei pagal įstatymą L. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t.y. jis, 2009-05-19, apie 12.58 val., Vilniuje, Ateities Sodų 4-oji g. 2, UAB „Vladlor“ autoserviso garaže, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas sunkvežimį „GAZ 53“, v.n. (duomenys neskelbtini) užvažiuodamas ant garažo apžiūros duobės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, priekiniais ratais įvažiavo į apžiūros duobę ir sunkvežimio priekine dalimi prie apžiūros duobės sienos prispaudė ir mirtinai sužalojo UAB „VIadlor“ autoserviso darbuotoją D. S., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. Kernavės g. 66-1, Vilniuje, kuris dėl krūtinės ląstos ir pilvo suspaudimo žuvo įvykio vietoje. Savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendį, padidinti jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, priteisiant iš R. S. 4000 Lt turtinei ir 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teigia, jog turtinę žalą ji įrodė pridėtais čekiais bei kvitais 3 400 Lt sumai ir tai tik pačios laidotuvės, be transporto išlaidų, gėlių, paminklo pastatymo. Vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, reikalavo tik 4 000 Lt turtinės žalos, nors akivaizdžiai matosi, kad reikalaujama suma ir išlaidos žymiai skiriasi savo dydžiu. Be to, civilinis kodeksas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra akivaizdžios.
Nukentėjusioji mano, kad jai priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra taip pat per maža. Nurodo, jog liko viena su mažamečiais vaikais, kurių išsilavinimui bei ugdymui bus reikalingos nemažos lėšos. Jos preliminariai turėtų būti po 800 Lt per mėnesį, nes pagal LAT 2004-04-26 nutartį c/b Nr. 3K-259/2004, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 800 Lt, o tėvo ir motinos pareigos išlaikant vaiką yra vienodos, tad nustatyta, kad vaiko išlaikymui (vieno vaiko) skirtina 400 Lt suma. Nukentėjusiosios teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jos dukrai yra 4 metai, o sūnui 2 metai, skyrybų atveju per metus ji turėtų gauti alimentus 9 600 Lt (12 mėn. x 800 Lt). Kadangi vaikai pasieks pilnametystę vidutiniškai po 15 metų, ji turėtų teisę reikalauti 144 000 Lt sumos. Tačiau, skyrybų atveju vyras bendrautų su vaikais, dalyvautų jų auklėjime, ugdyme, palaikytų juos ir po pilnametystės tiek morališkai, tiek materialiai, tačiau šių aplinkybių neįmanoma įvertinti pinigais. Nukentėjusiosios teigimu, jos 80 000 Lt reikalavimas buvo pareikštas vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais.
Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „Vladlor” prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendį pakeisti ir UAB „Vladlor“ atžvilgiu civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, jog nors apylinkės teismas nuosprendyje vadovavosi Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimis Nr. 3K-3-1237/2000, 3K-3-325/2008, tačiau šiose nutartyse kalbama apie visiškai kitokią situaciją nei buvo šio nelaimingo atsitikimo metu. Šiose nutartyse kalbama apie tokią situaciją, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ar savininkas leido naudotis juo kitam asmeniui pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką. Tuo tarpu šioje byloje savininkas nebuvo leidęs R. S. naudotis transporto priemone. Maža to, tuometinis atsakovo atstovas V. F. neleido ir žuvusiąjam D. S. užvedinėti transporto priemonės ar važiuoti, tuo labiau ant autoservise esančios duobės. Buvo prašoma tik apžiūrėti transporto priemonę jos stovėjimo vietoje, jos nejudinant. Įvykio kaltininku pripažintas R. S., kuriam nebuvo suteikta teisė naudotis transporto priemone ir kuria jis naudojosi be jos savininko sutikimo, todėl transporto priemonės savininkui negali atsirasti neigiamų pasekmių, nors transporto priemonė ir nebuvo drausta, nes leidimo ja naudotis R. S. nebuvo suteikta. Šioje situacijoje teismas turėjo vadovautis ir taikyti LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimo Nr.27, 6 p. – asmuo neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį atsako už padarytą žalą ir čia negali būti jokios solidarios atsakomybės kartu su didesnio pavojaus šaltinio savininku.
Nagrinėjamuoju atveju tai, kad transporto priemonė buvo be techninės apžiūros ar neapdrausta privalomuoju transporto priemonių draudimu, visiškai neturi jokio priežastinio ryšio ir galimybės UAB „Vladlor“ atžvilgiu taikyti solidarią civilinę atsakomybę, nes transporto priemonę valdė įvykio metu asmuo, kuriam tokios teisės savininkas nesuteikė, jis veikė neturėdamas tokios teisės, o be to jam tokios teisės savininkas ir nebūtų suteikęs, nes buvo žinoma, kad R. S. nesuteikta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, R. S. įvykio metu įmonėje nedirbo, jam jokių nurodymų duoti V. F. negalėjo ir nedavė. Tai gi, šio asmens negalima sieti darbiniais santykiais su UAB „Vladlor“.
Skunde teigiama, jog UAB „Vladlor‘ iki šiol nėra minimos byloje kaip transporto priemonės savininkė, nes už transporto priemonę buvo sumokėtas tik užstatas ir buvo nutarta ją pirkti tik tokiu atveju, jeigu bus pakankamai techniškai tvarkinga ir po jos būklės patikrinimo. Tai gi, spręsti apie UAB „Vladlor“ galimybę apdrausti minimą transporto priemonę ar atlikti techninę apžiūrą neesant de jure transporto priemonės savininku, matomai negalima. Teismas byloje netinkamai išaiškino, kas yra transporto priemonės savininkas.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad minima transporto priemonė stovėjo ne autoserviso teritorijoje, kai buvo nurodyta ją apžiūrėti nejudinant jos iš stovėjimo vietos ir neužvedant. Remiantis LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimo Nr.27, 12 p. stovinti transporto priemonė, kuri nedalyvauja eisme, nėra didesnio pavojaus šaltinis. Tai gi, jeigu žuvusysis laikytųsi visų V. F. nurodymų, t.y. transporto priemonę apžiūrinėtų kaip jam buvo nurodyta – jos stovėjimo vietoje be savavališko nusprendimo ją apžiūrinėti ant autoserviso duobės – tai iš viso negalėjo būti kalbos apie padidinto pavojaus šaltinį. Be to teismas pažymėjo, kad žuvusysis buvo instruktuotas dėl darbuotojų saugos. Tai gi kaip saugiai dirbti autoservise jis žinojo.
Dėl to, kas išdėstyta, apelianto nuomone, UAB „Vladlor“ nėra civilinis atsakovas šioje byloje ir solidarioji atsakomybė bendrovės atžvilgiu negali būti taikoma.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji L. S. ir jos atstovas prašė jos skundą patenkinti, nuteistasis R. S. ir jo gynėja bei prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios L. S. ir civilinio atsakovo UAB „Vladlor“ apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nukentėjusiosios L. S. apeliacinio skundo
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai išsprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. S. klausimą.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžio, teismas patenkino L. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad turtinę žalą sudaro išlaidos žuvusiojo D. S. laidotuvėms, kurių dalį patvirtina L. S. pridėti rašytiniai dokumentai. Kitoje dalyje teismas ieškinį dėl turtinės žalos patenkino remiantis tuo, kad nukentėjusiosios nurodytos išlaidos yra akivaizdžiai priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir yra realios. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino L. S. ieškinį pilnai, tačiau iš nukentėjusiosios reikalaujamos 4000 Lt sumos atėmė 1300 Lt, kuriuos L. S. gavo iš civilinio atsakovo UAB „Vlador“. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji nepateikė jokių papildomų duomenų, dėl ko jai priteistos turtinės žalos suma turėtų būti padidinta. Apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje išaiškino nukentėjusiajai, jog patyrusi dėl nusikaltimo papildomų išlaidų, ji gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Apylinkės teismas taip pat pagrįstai priteisė nukentėjusiajai L. S. ir dviems jos mažamečiams vaikams po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, įvertino nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgė į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, jo turtinė padėtis yra sunki. Nukentėjusioji L. S. dėl vyro žūties patyrė didelį stresą ir emocinį sukrėtimą, viena augina du mažamečius vaikus, kurių vienas gimė jau po vyro žūties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teismų praktiką analogiškose bylose, apylinkės teismas nustatė tinkamą sumą nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimui.
Apeliaciniame skunde prašydama padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji L. S. motyvuoja tuo, kad po vyro žūties jos mažamečiai vaikai neteko tėvo išlaikymo. Kolegija pažymi, kad pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tuo tarpu nukentėjusiosios skunde nurodytas vaikų išlaikymo netekimas yra turtinė žala, kurią nukentėjusioji ir jos mažamečiai vaikai patiria po vyro žūties. LR CK 6.284 str. 2 d. numato, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Taigi, mažamečiai žuvusiojo D. S. vaikai turi teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusioji bei mažamečių Eduardo ir N. S. įstatyminė atstovė L. S. savo civiliniame ieškinyje nepateikė reikalavimo atlyginti turtinę žalą netekus maitintojo. Kaip minėta, vaikų netektas išlaikymas, nėra neturtinė žala, todėl dėl jo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nukentėjusiajai išaiškintina, kad jai neužkertamas kelias kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo netekus maitintojo.
Dėl civilinio atsakovo UAB „Vladlor“ apeliacinio skundo
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-03-30 nuosprendyje pagrįstai UAB „Vladlor“ pripažino civiliniu atsakovu ir priteisė bendrovei solidariai su kaltininku R. S. atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.
Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog R. S. buvo neteisėtai užvaldęs transporto priemonę – sunkvežimį „GAZ 53“, v.n. (duomenys neskelbtini)
Kolegija pažymi, jog neteisėtas didesnio pavojaus šaltinio užvaldymas yra jo valdymas be savininko (valdytojo) sutikimo, leidimo ar žinios.
Liudytojas V. F. tik apylinkės teisme parodė, kad buvo davęs nurodymą R. S. neužvedinėti automobilio. Tokia liudytojo pozicija laikytina gynybine ir atmestina, kadangi to nepatvirtina kiti bylos duomenys. Pats R. S. apylinkės teisme šių aplinkybių nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju V. F. (įvykio metu buvęs UAB „Vladlor“ direktoriumi), parodė, kad 2009-05-19 apie 9 val. jis pasakė R. S., kurį vėliau norėjo įdarbinti UAB „Vladlor“, kad šis patikrintų sunkvežimį „GAZ SAZ 5707“, kurį jis prieš dieną buvo įsigijęs pas Č. L.. R. S. jis liepė patikrinti, kodėl sunkiai sukasi vairas. Taip pat pasakė, kad jei kils problemų jam padės autoserviso darbuotojas D. S.. Po to V. F. išvažiavo. R. S. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes.
Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nei V. F., nei R. S. neparodė, kad V. F. būtų draudęs R. S. sunkvežimiu įvažiuoti į garažą. Priešingai, V. F. nurodė, kad R. S. padėti gali D. S., kuris dirbo garaže. Nors V. F. neliepė R. S. užvesti sunkvežimio ir įvažiuoti į garažą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jis liepė R. S. išsiaiškinti, kodėl sunkiai sukasi vairas, tačiau nepasakė kaip tą padaryti, pasitikėdamas tiek paties R. S., tiek žuvusiojo D. S. kompetencija. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. S. buvo nurodyta kaip ir kurioje vietoje patikrinti sunkvežimį ir kad buvo uždrausta jį judinti iš stovėjimo vietos.
Nebuvus aiškių nurodymų, kaip atlikti patikrą, negalima teigti, jog R, Seržantovič neteisėtai užvaldė didesnio pavojaus šaltinį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000-08-08 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-13 nurodyta, jog neteisėtu užvaldymu gali būti pripažintas tik tas atvejis, kai nustatomi aiškiai teisei ir valdytojo valiai priešingi trečiojo asmens veiksmai užvaldant transporto priemonę. Jeigu ji perleidžiama ar naudojama su didesnio pavojaus šaltinio valdytojo valia, bet pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (neįforminus dokumentų, neįregistruojant jų nustatyta tvarka, kai tai būtina, ir pan.), tai neturi būti laikoma neteisėtu transporto priemonės užvaldymu. Nors R. S. ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nedirbo UAB „Vladlor“, tačiau sunkvežimis buvo jam perleistas paties V. F., todėl R. S. veiksmai negali būti laikomi neteisėtu transporto priemonės užvaldymu.
Tokiu būdu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje remdamasis LAT senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 5 p. nurodė, jog valdytojas, kuris leido naudotis didesnio pavojaus šaltiniu kitam asmeniui, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, ir asmuo, naudojęs transporto priemonę su valdytojo sutikimu, tačiau pažeisdamas teisės aktų nustatytą jų perdavimo tvarką, atsako solidariai.
Priešingai, nei teigiama UAB „Vladlor“ apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai bendrovę įvardino kaip transporto priemonės GAZ 53 savininkę. Liudytojas V. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog sunkvežimį dieną prieš įvykį įsigijo iš Č. L.. Tą patvirtino ir liudytojas Č. L.. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad įvykio metu faktinė sunkvežimio savininkė buvo UAB „Vladlor“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nukentėjusiosios L. S. ir civilinio atsakovo UAB „Vladlor“ apeliacinius skundus.