Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei P. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. vasario 19 d. teisme gautas ieškovės N. M. (toliau – ieškovė) ieškinys atsakovui G. M. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš G. M. nuo 2025 m. vasario 1 d. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: S. M. ir M. M. po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti N. M..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. M. yra nepilnamečių vaikų M. M. ir S. M. tėvas.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė atsiliepime bei teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovės ieškiniui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nurodė, kad nuo Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje priėmimo praėjo daugiau nei 14 metų. Priteistas išlaikymas 58 Eur kiekvienam vaikui negali patenkinti net minimalių vaikų poreikių, kadangi nepilnamečių vaikų poreikiai yra ženkliai išaugę, jie lanko mokyklą, jiems reikalingos ugdymo priemonės. Taip pat padidėjo vaikų išlaikymui būtinų prekių ir paslaugų kainos, pragyvenimas. Be to, nepilnamečiai gyvena kartu su motina, kuri geriausiai žino, kokios yra patiriamos ir numatomos išlaikymo išlaidos.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę nepilnamečių vaikų poreikiai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog teismo priimtu sprendimu atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia išlaikymą po 58 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Šiuo metu nepilnamečių vaikų S. M. ir M. M. poreikiams patenkinti reikalinga ne mažiau kaip po 500 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Vieno vaiko išlaikymo išlaidos sudaro: 300 Eur maistui (po 10 Eur kasdien), 150 Eur drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, po 50 Eur kas mėnesį ugdymo priemonėms. Ieškovė nurodo, kad augina tris nepilnamečius vaikus – du sūnus bei vieną dukrą. Atsakovas geranoriškai teikia vaikams išlaikymą po 60 Eur kiekvienam, tačiau dalį lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui teikia valstybė. Ieškovė nurodo, kad jos materialinė padėtis yra sunki, šiuo metu nedirba, tačiau yra darbo paieškose.

Atsakovas prieštaravimų dėl išlaidų bei išlaikymo dydžio nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo bei duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismo iniciatyva buvo išreikalauti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei apie turimą nekilnojamąjį turtą (CPK 376 straipsnis). Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, gaunamų iš Gyventojų registro matyti, kad atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą užsienyje – Jungtinėje Karalystėje. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto išrašų duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra išsituokęs, turi vieną pilnametę dukrą bei du nepilnamečius vaikus – S. M. ir M. M.. Teismas neturi duomenų, jog atsakovas yra nedarbingas ar turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, todėl sprendžiama, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, kuris pajėgus išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Teismas pažymi, jog 2010 m. lapkričio 12 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo nustatyta 800 Lt dydžio minimali mėnesinė alga, šio teismo sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatyta 1038 Eur („bruto“) dydžio minimali mėnesinė alga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pažymėtina, kad mažesnis nei minimalios mėnesinės algos išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

Ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės paaiškinimus, įvertinęs institucijos, teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimus ir pateiktą išvadą, išanalizavęs šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą ir jų kitimą per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo, atsižvelgęs į abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, į valstybės teikiamą paramą ir minimalų atlyginimą – 777 Eur („neto“), teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti ir padidinti šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnamečių vaikų S. M. ir M. M. atstovei motinai N. M. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikta tarnybos 2025 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 372,09 Eur. Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 327,09 Eur už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 138 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo padidintos išlaikymo sumos už vienerius metus pagal ieškinio kainą dėl nepilnamečių vaikų S. M. ir M. M. išlaikymo (250 Eur – 58 Eur = (192 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 2)) už priteisto išlaikymo pakeitimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 8 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Šioje byloje teismas turėjo 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams ir iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2025 m. vasario 1 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 372,09 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų devynių centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susidariusias dėl išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų aštuoniasdešimt šešių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 138 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.