- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-516-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24411-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Berendsen Textile Service“
- Atsakovas
- VšĮ „Gimnastika ir aš“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Elis Textile Service“ (buvęs pavadinimas UAB „Berendsen Textile Service“) ir atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) „Gimnastika ir aš“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1256-734/2020 pagal ieškovės UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį atsakovui VšĮ „Gimnastika ir aš“ dėl sutartinių netesybų priteisimo ir atsakovės VšĮ „Gimnastika ir aš“ priešieškinį ieškovei dėl paslaugų teikimo sutarties nuostatos pripažinimo niekine ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės VšĮ „Gimnastika ir aš“ 764,85 Eurų sutartinių netesybų, 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė sutartį su priedu (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui teikė sutartyje numatytų purvą sugeriančių kilimėlių nuomos paslaugas. 2018 m. lapkričio 28 d. sutarties priede numatyta jog kilimėlių nuomos terminas yra 24 mėnesiai, todėl pagal šalių raštišką susitarimą sutartis turėjo baigtis 2020 m. lapkričio 28 d. Šalys Sutarties 4.2. punktu susitarė, jog šalis, nutraukusi sutartį ankščiau laiko, moka netesybas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2019 m. vasario 13 d. pranešimu, pranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą nuo 2019 m. vasario 28 d., kas reiškia, jog atsakovė nesibaigus šalių sutarties terminui, vienašališkai ankščiau termino, nesant ieškovės kaltės, nutraukė šalis teisiškai saistančią sutartį dėl kilimėlių nuomos, dėl ko, remiantis šalių sutarties sąlygomis, atsakovei atsirado pareiga sumokėti šalių sutartyse sutartas netesybas. Įvykus šioms aplinkybėms (nutraukus sutartį), ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą sumokėti netesybas ir sutartinių netesybų apskaičiavimo pažymą, tačiau atsakovas atsisakė geranoriškai vykdyti savo sutartines prievoles.
3. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti, kad tarp šalių 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties 4.2 punktas yra niekinis ir negaliojantis, o taip pat priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 28 d. tarp šalių sudaryta sutartis yra paslaugų teikimo sutartis, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sutarties 4.2 p. nuostata akivaizdžiai apriboja atsakovės, kaip paslaugų pagal paslaugų teikimo sutartį gavėjos absoliučią ir besąlyginę teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovė turi absoliučią teisę atsisakyti paslaugų, o šios teisės apribojimas ar panaikinimas yra imperatyviai uždraustas. Teigia, kad ieškovė pagal sutarties 4.2 p. reikalauja ne tik kompensuoti ieškovės patirtas protingas išlaidas, vykdant sutartį, bet ir sumokėti netesybas, kurių suma yra lygi pusei visos sutarties įvykdymo kainos, t. y. lygi pusei ieškovės negautų pajamų, kurias ji būtų gavusi, jei sutartis būtų vykdoma iki jos termino pabaigos. Taigi, susidaro situacija, kuomet atsakovė dėl egzistuojančių negatyvių finansinių pasekmių (netesybų/nepagrįstos kompensacijos reikalavimo) yra verčiama (net ir nesant poreikio) toliau naudotis jai nereikalingomis paslaugomis ir iš esmės yra finansiškai baudžiama už visiškai teisėtos teisės nutraukti paslaugų sutartį įgyvendinimą. Be to, ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog jos prašoma iš atsakovės priteisti suma susidaro būtent iš ieškovės faktiškai patirtų protingų išlaidų, susijusių su sutarties vykdymu, o ne iš ieškovės negautų pajamų pagal sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino bei pripažino, jog tarp ieškovės UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovės VšĮ „Gimnastika ir aš“ 2018 m. lapkričio 28 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties 4.2 punktas yra niekinis ir negaliojantis. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė atsakovei VšĮ „Gimnastika ir aš“ iš ieškovės UAB „Berendsen Textile Service“ 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas sprendė, kad CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. CK 1.80 straipsnio nuostatos nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos laikytinos imperatyviomis. Šalys sudarydamos Sutarties 4.2 p. susitarė būtent dėl netesybų už anksčiau termino nutrauktą Sutartį mokėjimo, kas prieštarauja imperatyvioms nuostatoms, todėl yra pagrindas Sutarties 4.2 p. pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors atsakovės prašomos priteisti 2 758,80 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1r-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, teismo posėdžių trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, todėl jos mažintos iki 1 400 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ginčo sprendimui neteisingai pritaikė teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad teisės normos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pripažįsta, jog šalys gali susitarti dėl CK 6.721 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, kas lėmė, jog teismas neteisingai sprendė dėl atsakovės atsakomybės, nutraukus sudarytą sutartį prieš terminą bei sutarties šalių laisvės įgyvendinti teisę susitarti, kokie neigiami padariniai taikomi prieš terminą nutraukiant sutartį. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, kad teismas netinkamai nustatė ir vertino byloje esančių aplinkybių visumą, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 2 758,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi įrodymai bei prašymas priteisti išlaidas buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, prašoma priteisti suma neviršijo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, civilinė byla buvo pradėta ne atsakovės iniciatyva, o byloje, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, buvo nagrinėjami pakankamai sudėtingi klausimai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu ieškovė prašo prijungti naujus įrodymus, atmesti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį, o tokį savo procesinį sprendimą argumentavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovo laiko sąnaudos buvo minimalios, o pateiktų procesinių dokumentų turinys iš esmės yra sutampantis su kitose civilinėse bylose teiktų procesinių dokumentų turiniu.
11. Atsiliepimu į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dalyje, nesusijusioje su bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimu.
11.2. Pabrėžia, jog priešingai nei tvirtina ieškovė, atlygintinų paslaugų teikimas akivaizdžiai yra vyraujantis šalių sudarytos sutarties elementas, ieškovė nepagrįstai už sutarties nutraukimą prieš terminą reikalauja netesybų, nors tam nėra teisinio pagrindo,
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamoje byloje, kurioje savarankiškus reikalavimus teismui reiškė tiek ieškovė, tiek atsakovė, kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias mišrios sutarties, turinčios nuomos ir paslaugų sutarčių elementų, vienašališko nutraukimo prieš terminą teisines pasekmes, bei ar pagrįstai mažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai dydį, kai prašomų priteisti išlaidų suma neviršijo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.
Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teisinių padarinių
14. Byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad ieškovė UAB „Berendsen Textile Service“ ir atsakovė VšĮ „Gimnastika ir aš“ 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei teikė kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas tinkamai ir laiku atsiskaityti. Sutarties 4.1 p. šalys nustatė, kad Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja Sutarties priede aptartą laikotarpį (24 mėnesius). Jei likus 3 mėnesiams iki Sutarties galiojimo pabaigos nei viena iš šalių nepateikia raštiško prašymo sutartį nutraukti, tai sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui, kuris aptartas Sutarties priede. Tokių pratęsimų skaičius yra neribotas. Šalys Sutarties 4.2 p. nustatė, kad jei Klientas nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai Tiekėjui prieš 3 (tris) mėnesius (arba Sutartis nutraukiama dėl Kliento kaltės), nesibaigus Sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią butų sumokėjęs Tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Šis punktas netaikomas jei Klientas perduoda savo sutartinius įsipareigojimus trečiajai šaliai tokiomis pačiomis sutarties sąlygomis. Sutarties 4.3 p. nustatyta, kad bet kuri iš šalių turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jei kita šalis kaltai pažeidžia sutarties normas ir šis pažeidimas daro tolesnį sutarties vykdymą negalimu. Atsakovė 2019 m. vasario 13 d. pranešimu pranešė ieškovei, jog nuo 2019 m. vasario 28 d. nutraukia sutartį, dėl ko ieškovė 2019 m. vasario 20 d. kompensacijos paskaičiavimo pažymoje nurodė, kad remiantis Sutarties 4.2 p., atsakovei kilo pareiga sumokėti netesybas, t.y. 764,85 Eur.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas sumokėti netesybas yra nepagrįstas, o Sutarties nuostata dėl tokios pareigos kilimo atsakovei yra niekinė ir negaliojanti. Apeliaciniu skundu ieškovė su tokiu vertinimu nesutinka ir tvirtina, kad šalys gali susitarti dėl CK 6.721 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020), su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
16. Kaip nurodoma aptariamoje kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl iš esmės analogiškų faktinių aplinkybių kaip ir nagrinėjamoje byloje, pagal šalių sudarytas Sutartis ir jų priedus kilimėliai buvo nuomojami vieninteliu tikslu – užsitikrinti periodišką Sutarčių prieduose aptartais sezonais ir nustatytais intervalais ieškovės atsakovei teikiamą kilimėlių keitimo paslaugą, kuri siejama su švaros užtikrinimu, o ieškovė, kaip paslaugų teikėja, pagal Sutartį įsipareigojo teikti paslaugas – pateikti ir keisti atsakovei kilimėlius, dėl ko šalių sudarytose sutartyse atlygintinų paslaugų elementas yra svarbus ir išlaikęs esminius atlygintinų paslaugų požymius, kas reiškia, jog, sprendžiant dėl šalių sudarytų Sutarčių vykdymo ir nutraukimo, taikytinos atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, šalių susitarimo sąlygos dėl mišrios sutarties nutraukimo negali įtraukti nuostatų, kurios varžytų kliento teisę atsisakyti sutarties pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 32 punktą), dėl ko atsakovė, kaip paslaugų sutarties šalis (klientė), turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo.
17. Taigi, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje civilinėje byloje, esant nustatytoms aplinkybėms dėl tarp šalių sudarytos mišrios Sutarties dėl švaros kilimėlių nuomos ir periodiško keitimo, siekiant gauti atitinkamą švaros paslaugą sudarymo, atsakovė taip pat turėjo teisę vienašališkai nutraukti sudarytą Sutartį bei atsisakyti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo papildomai nemokant netesybų.
Žemesnės instancijos teismas
18. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje civilinėje byloje priimtoje nutartyje Nr. e3K-3-258-403/2020 nurodė, jog paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių, o šių išlaidų, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento pobūdis suponuoja tai, kad jos faktiškai negali būti nustatomos iš anksto, juolab paslaugų sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, Sutarties 4.2 punkte numatytas 50 proc. sumos, kurią klientė būtų sumokėjusi paslaugų teikėjai iki Sutarties galiojimo pabaigos, mokėjimas (išskyrus tuos atvejus, kai įsipareigojimai perduodami trečiajai šaliai) yra susitarimas dėl baudinių netesybų, kuriuo siekiama, kad būtų atlygintos ir negautos pajamos. Dėl šių aptartų aplinkybių Sutarties 4.2 punkte numatytas mokestis laikytinas netesybomis, kurių nėra pagrindo priteisti iš atsakovės bei kuris neatitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.
19. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nustatė susiklosčiusią faktinę situaciją, o taip pat teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių sudarytos Sutarties vienašališko nutraukimo teisines pasekmes, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių pareikštų materialinių reikalavimų, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovės pareikštas ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis – tenkintas, paliekama nepakeista, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.
Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
21. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria sumažinta jos prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis, nors prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nors atsakovo prašomos priteisti 2 758,80 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, teismo posėdžių trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog atsakovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, todėl buvo sumažintos iki 1 400 Eur, nors teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
23. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-533/2008; Nr. 3K-3-212/2009; Nr. 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimu, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas.
24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, iš esmės nenurodė konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, jog prašomos priteisti išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių bei yra ženkliai mažesnės nei numatyti maksimalūs dydžiai, yra neproporcingos. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovė teikė ne tik atsiliepimą į ieškinį, tačiau ir priešieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai tenkintas. Kartu pažymėtina ir tai, jog teismo nurodyta 1400 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra susieta su konkrečių teisinių paslaugų teikimu ar nustatytais paslaugų įkainiais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas tiek sutarties rūšies, tiek tokios sutarties nutraukimo teisinių pasekmių kilimo klausimas, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, nors iš esmės teismų praktikoje jau buvo nagrinėtos analogiškos bylos. Kartu pastebėtina ir tai, kad civilinės bylos procesas vyko ne atsakovės iniciatyva, o atsakovė procese iš esmės turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl savo procesinės padėties bei reiškiamų ieškininių reikalavimų.
25. Papildomai pažymėtina tai, kad ruošiant priešieškinį bei atsiliepimą į ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko sąnaudos susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiami procesiniai dokumentai, tokia veikla yra specifinė, o norintiems šia veikla užsiimti ir atstovauti kitą subjektą teisme asmenims yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai, dėl ko tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Taigi, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti suma už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, o taip pat neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio bei neprieštarauja protingumo principui, dėl ko atsakovės prašymas priteisti 2 758,80 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstas ir turėjo būti tenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei yra keičiama padidinant bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 758,80 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis) bei priteisiant 150 Eur žyminį mokestį už priešieškinį, iš viso 2 908,80 Eur.
26. Atsakovė už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Nors ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės, tačiau atsakovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės nepasikeičia, o CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju ieškovė neturi pareigos mokėti žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Dėl to atsakovės sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas atsakovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą bei tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 786,50 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
28. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu bei papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties kopiją bei procesinių dokumentų, teiktų kitoje civilinėje byloje palyginimą su nagrinėjamoje civilinėje byloje teiktais procesiniais dokumentais.
29. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė nurodo, kad naujų įordymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei ieškovės naujai išdėstytus argumentus.
30. Tačiau įvertinusi prašomų prijungti dokumentų turinį, apeliantės paaiškinimus, byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas yra nustatytas. Pažymėtina, jog, prašomi prijungti dokumentai yra viešai skelbiami (teismo nutartis bei kitoje civilinėje byloje rengti procesiniai dokumentai), o pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų atsakovei iš ieškovės, dydžio pakeisti ir padidinti atsakovei VšĮ „Gimnastika ir aš“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „Berendsen Textile Service“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 2 908,80 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuonių eurų 80 ct).
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei VšĮ „Gimnastika ir aš“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „Berendsen Textile Service“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovei VšĮ „Gimnastika ir aš“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 18 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.