Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-25 · Civilinė byla Nr. e2-23569-734/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-25
Bylos Nr.
e2-23569-734/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Atsakovas
N. Š.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei,šalims nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui N. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo N. Š. 2 259,93 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 203,39 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. balandžio 16 d. atsakovas N. Š. su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 5 792,40 Eur kreditą, skirtą vartojimo reikmėms. Iki 2013 m. kovo 31 d. vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas, grąžinimas turėjo būti atliekamas dalimis kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu kiekvieną mėnesį, kaip tai nurodyta įmokų mokėjimo grafike. Tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, vartojimo kredito ir palūkanų už naudojimąsi kreditu laiku nemokėjo, todėl liko skolingas pradiniam kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 2 259,93 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

Ieškovas nurodė, kad 2017 m. birželio 15 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Atsižvelgdama į tai, ieškovas teigė turintis reikalavimo teisę atsakovui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Teigė, jog ieškovas pateikia skaičius, nepagrįstus jokiais skaičiavimais. Nėra aišku nuo kada ir už kokį laikotarpį susidarė skola, nepaaiškina, kad tam tikra skolos dalis buvo sumokėta ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. balandžio 16 d. tarp pradinio kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) ir atsakovo N. Š. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 5 792,40 Eur kreditą, skirtą vartojimo reikmėms (sutarties specialiosios dalies 3 ir 7 punktai) (e. b. l. 4-10, 16-17). Iki 2013 m. kovo 31 d. vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas, grąžinimas turėjo būti atliekamas dalimis kartu mokant nustatyto dydžio palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu kiekvieną mėnesį, kaip tai nurodyta įmokų mokėjimo grafike (e. b. l. 9-10). Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178, 185 straipsniai), todėl pripažintina, kad jis vartojimo kredito ir palūkanų už naudojimąsi kreditu laiku nemokėjo ir liko skolingas pradiniam kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui 2 463,32 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 15 d. sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (e. b. l. 21-26). 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą (e. b. l. 12-15).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas turi reikalavimo teisę atsakovui pagal nurodytą pradinio kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir atsakovo N. Š. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto ir panaudoto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 259,93 Eur negrąžintą vartojimo kreditą yra tenkintinas (CPK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Ieškovas, remdamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi bei sutarties bendrosios dalies 27 punktu, iš atsakovo prašo priteisti 203,39 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 procento maksimalų netesybų dydį už 180 dienų laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. birželio 3 d. (e. b. l. 2). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas dėl 203,39 Eur delspinigių priteisimo laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (2 463,32 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo materialaus pobūdžio reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 55 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) (e. b. l. 30).

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 5,74 Eur pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“ (j. a. k. 304615887) iš atsakovo N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 259,93 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 93 ct) negrąžintą vartojimo kreditą, 203,39 Eur (dviejų šimtų trijų eurų 39 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 463,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,74 Eur (penkis eurus 74 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos”, sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė