Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), kranisto pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. sausio 28d. Ukmergės raj. ap;yl. Teismo pagal LR BK 227 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-10 MGL 1.300,- Lt.(vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta 2014m. vasario 27d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

2018m. gegužės 06d., apie 16³³ val., dienos metu, kaltinamasis A. P. Deltuvos gatvėje, ties Statikų kaimu, Ukmergės mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Nis-san Primera “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. V. P. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t.y. jo kraujyje buvo rasta 2,30 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. P., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad išvakarėse, t.y. šeštadienį, jis vienas namuose adresu: (duomenys neskelbtini) girtavo, išgerdamas vieną 0,5 l talpos degtinės butelį ir vieną 0,5 l talpos 5% stiprumo alaus butelį. Norėdamas „ pataisyti “ sveikatą, sekančią dieną jis dar išgėrė vieną 1,0 l talpos 7,5% stiprumo alaus butelį. Alų gėrė apie 15⁰⁰ val. Kadangi nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo nuvažiuoti į savo sodybą, esančią adresu: (duyomenys neskelbtini). Vairavo jo sutuoktinei V. P. priklausantį automobilį „ Nissan Primera “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes savo automobilio neturi. Tą dieną jo sutuoktinė dirbo ir nežinojo, kad jis ketina važiuoti pastarajai priklausančiu automobiliu. Jis žinojo, kad automobilio dokumentai ir užvedimo raktelis yra namuose, koridoriuje stovinčios spintelės stalčiuje, todėl pasiėmė raktelius ir išvažiavo, apie tai savo sutuoktinei nepranešdamas. Sutuoktinė jam visada leidžia naudotis jai priklausančiu automobiliu, kai dėl kokių nors reikalų jam yra reikalingas automobilis. Kodėl jis sėdo už vairo išgėręs alaus, paaiškinti negali, galimai jam tuo metu taip „ sušvietė“. Bevažiuojant kažkur ties Statikų kaimu, Ukmergės rajone, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus blaivumą, alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 1,98 promilės girtumas.

Iš teisme paskelbto liudytojos M. Z. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. gegužės 06d. patruliavimo su kolega-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu S. K. metu apie 16²⁶ val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Trakų gatve link Vilniaus gatvės, Ukmergės mieste važiuoja automobilis „ Nissan “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Kadangi tuo metu, kai buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją, jie patruliavo netoli Jakutiškių kaimo, Ukmergės rajone, pradėjo važiuoti link Ukmergės miesto pusės. Apie 16³³ val. jiems įvažiavus į Ukmergės miestą nuo Deltuvos miestelio pusės, prie Statikų kaimo prieigų pastebėjo pranešime nurodytą automobilį. Sustabdžius automobilį „ Nissan “, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo pil. A. P.. Kadangi dokumentų patikrinimo metu automobilio vairuotojas lėtai ieškojo dokumentų, jo judesiai buvo lėti ir sunkiai koordinuoti, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, vairuotojui buvo pasiūlyta alkoholio matavimo prietaisu pasitikrinti blaivumą. Automobilį vairavusiam pil. A. P. buvo nustatytas 1,96 promilės girtumas. Atspausdinus asmens nebalivumą patvirtinantį čekį, A. P. atsisakė pasirašyti ant čekio, nurodydamas, jog pageidauja, kad girtumas būtų nustatytas ligoninėje. Tada vairuotojas buvo pristatytas į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių, o automobilis buvo nutraluotas į Vilniaus AVPK Ukmergės raj. PK automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. Patikrinus duomenų bazę, buvo nustatyta, kad sulaikyto automobilio „ Nissan “ civilinės atsakomybės vairuotojo draudimas yra galiojantis(b.l. 40-41). Šias aplinkybes liudytoja M. Z. nurodė ir 2018m. gegužės 06d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 17).

Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, 2018m. gegužės 06d., 16³⁷ val., patikrinus kaltinamojo A. P., kaip asmens, vairavusio transporto priemonę, fiziologinę būseną(blaivumą), pastarajam buvo nustatytas 1,98 promilės girtumas(b.l. 18).

Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. P. taikymo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Kartu pažymėtina ir tai, kad tai yra teismo teisė, o ne pareiga, nes turi būti kreipiamas dėmesys ir į kitas minėto straipsnio 2 dalyje nenurodytas aplinkybes, kurių visuma parodo kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos kaltinamasis A. P. anksčiau yra buvęs teistas asmuo, o atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą apie tai, kad padaryta nauja nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė, nes kaltinamasis A. P. jau nebe pirmą kartą girtas sėda už vairo, nes praeityje ne vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam, kuriam ne vieną kartą buvo taikytas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, paskutinį kartą 2014m. sausio 20d. Ukmergės raj. apyl. teismo teisėjo nutarimu pagal LR ATPK 127 str. 3d.(LR ATPK, galiojusio iki 2017m. sausio 01d., redakcija) specialioji teisė buvo atimta trejų metų laikotarpiui, ką patvirtina. baudžiamosios bylos medžiagoje esanti administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažyma(b.l. 56-58, 60). Pažymėtina ir tai, kad dėl to paties 2014m. sausio 07d. sukelto eismo įvykio, už ką kaltinamasis A. P. buvo baustas administracine tvarka, pastarajam buvo iškelta ir baudžiamoji byla dėl tiesioginio kyšio valstybės tarnautojui, t.y. policijos pareigūnui, davimo, siekiant paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus(papirkimo) pagal LR BK 227 str. 2d., už ką jis 2014m. sausio 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas, paskiriant bausmės rūšį-baudą(b.l. 50-55). Tokiu būdu, teismo vertinimu ir pareiškęs norą prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį A. P. pagal laidavimą asmuo-sutuoktinė V. P., su kaltinamuoju gyvendama santuokoje jau daugiau kaip dvidešimt penkerius metus(b.l. 112), anksčiau negalėdama įtakoti savo sutuoktinio-kaltinamojo A. P. elgesio, kad šis girtas nesėstų už automobilio vairo, ir ateityje negalės tinkamai kontroliuoti savo sutuoktinio-kaltinamojo A. P. elgesio ir veiksmų, juolab, kad ir pati galima laiduotoja taip pat yra buvusi bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. vairuodama automobilį, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido į pėsčųjų perėją įėjusio pėsčiojo, ką patvirtina policijos išduota administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažyma(b.l. 122). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra ne imperatyvinė norma(pareiga), o tik teismo teisė, laikytina, kad tiek pats kaltinamasis A. P. pagal savo asmenines savybes negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek ir už pastarąjį laiduojanti sutuoktinė-pil. V. P. negali būti laikytinas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl minėto asmens paduotas prašymas dėl kaltinamojo A. P. perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą negali būti tenkintinas.

Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamojo A. P. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo A. P. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje buvo teistas asmuo už nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo A. P. atžvilgiu byloje nėra.

LR BK 27 str. prasme kaltinamasis A. P. nėra recidyvistas, kuris yra laikytinas ir pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesnis teistumas už pastarojo praeityje padarytą nusikaltimą šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamos naujos veikos padarymo metu jau yra išnykęs. Kadangi kaltinamasis A. P. yra dirbantis asmuo, teismas, atsižvelgdamas ne tik į padarytos veikos, kuri jokių pasekmių nesukėlė, pobūdį, bet ir į paties kaltinamojo A. P. asmenybę, bei vadovaudamasis bausmės paskirimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis, kaip pirmą kartą teisiamu laikytinas asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, dirbančiam kaltinamajam A. P., kaip pastovų ir legalų pragyvenimo šaltinį turinčiam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda, paskiriant už nesunkų nusikaltimą įstatymo numatytos skirti baudos minimumą, pagal kaltinamojo šeimos gaunamas pajamas ir turtinę padėtį paskyrus ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR 2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtinto BK 47 str. 3d. 2p. ir 5d. redakcija). Paskirtina bausmės rūšis-bauda yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d., 68 str.). Kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis A. P. iki jam inkriminuojamos veikos padarymo yra buvęs baustas ir administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto j priemonės vairavimą, esant neblaiviam(b.l. 56-58, 60), o kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo A. P. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo maksimalus terminas.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, nušalinus kaltinamąjį A. P. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to pagal pakvitavimą laikinam saugojimui buvo perduotas transporto priemonės savininkei-pil. V. P.(b.l. 26-27, 45-47).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn(LR BK 72 str. 1d.). LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.).

Iš bylos medžiagoje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo, kurį pagal 2018m. gegužės 06d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulė, matyti, kad automobilis „ Nissan Primera “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis A. P., yra registruotas jo sutuoktinės-pil. V. P. vardu(b.l. 15-16). Iš paties kaltinamojo A. P. duotų parodymų byloje matyti, kad jis naudojasi jo sutuoktinei priklausančiu automobiliu „ Nissan Primera “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pagal tarp jų sudarytą žodinį susitarimą jam kiekvieną kartą nereikia atsiklausti savo sutuoktinės leidimo, jeigu jis kur nors važiuoja su šiuo automobiliu. Pasak kaltinamojo A. P., jis, žinodamas, kur sutuoktinė laiko automobilio dokumentus ir užvedimo raktelius, įvykio dieną, išgėręs alaus, apie ką sutuoktinė nežinojo, nes tą dieną pagal slenkantį grafiką ji buvo darbe, jis sėdo už automobilio „ Nissan Primera “, ketindamas važiuoti į savo sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Šias kaltinamojo A. P. aiškinamas aplinkybes, kurios nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtino ir teisme, kaip galima laiduotoja buvusi apklausta kaltinamojo sutuoktinė-pil. V. P.. Duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkei V. P. būtų žinoma, jog įvykio dieną jos sutuoktinis-kaltinamasis A. P., būdamas neblaivus sėdo už jai priklausančio automobilio vairo, byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant j tai, kad kaltinamasis A. P. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, o jo vairuota transporto priemonė, kaip šeimos turtas, priklauso trečiajam asmeniui, t.y. kaltinamojo sutuoktinei, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. P. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto automobilio , kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „ Emprekis “ informacinio pobūdžio pažymos matyti, kad kaltinamojo A. P. vairuoto automobilio „ Nissan Primera “ vidutinė kaina(su PVM) Lietuvoje yra 670,- Eur.(šeši šimtai septyniasdešimt eurų ir 00 eur/ct.)(b.l. 48). Iš internetinėje erdvėje prieinamos informacijos matyti, kad galimybė naudotis informacija apie vidutines automobilių rinkos kainas buvo sudaryta pasirašius VMĮ ir VšĮ „ Emprekis “ bendradarbiavimo sutartį. Ši paslauga mokesčių administratoriui teikiama nemokamai, kuria nemokamai gali naudotis visi mokesčių mokėtojai, jei į duomenų bazę patenka per VMĮ interneto puslapyje esančią nuorodą. Tokiu būdu VšĮ „ Emprekis “ žinynas „ Autotransporto kainos Lietuvoje “, skelbiamas interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt yra oficialus leidinys, kuriuo remiantis byloje buvo pateikta automobilio „ Nis-

san Primera “ vidutinė kaina Lietuvoje. Jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikęs ir pats kaltinamasis A. P., apie kitą galimą kaltinamojo vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje nėra. Kadangi kaltinamasis A. P. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), iš kaltinamojo A. P. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. automobilio, vertę atitinkanti pinigų suma pagal byloje esančią VšĮ „ Emprekis “ pateiktą automobilio „ Nissan Primera “ vidutinę kainą(su PVM) Lietuvoje(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.), o laikinam saugojimui kaltinamojo A. P. sutuoktinei-pil. V. P. perduotas automobilis pastarajai yra grąžintinas kaip teisėtai transporto priemonės savininkei(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2018m. gegužės 15d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-21162-18 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2018m. gegužės 14d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl automobilio „ Nissan Primera “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis A. P., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-34 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 29-38).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kaltinamasis A. P. dar ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė AB „ Lietuvos paštas “ kasos kvitą, iš kurio matyti, kad jis dar 2018m. birželio 04d. bendrovės padalinyje-Ukmergės 2-ame pašte į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jo vairuoto automobilio „ Nissan Primera “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 91-93). Kadangi kaltinamasis A. P. gera valia atlygino policijos patirtas priverstinio transporto priemonės nuvežimo išlaidas, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti automobilio transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7d., ir nuteisti, paskiriant 50 MGL 2.500,- Eur.(dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. P. paskirtą bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi, t.y. 833,33 Eur.(aštuonių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 33 eur/ct.) dydžio suma, nustatant, kad likusi mokėtina baudos dalis yra 1.666,67 Eur.(vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir 67 eur/ct.).

Paskirta bauda, kaip pagrindinė bausmė, turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones, trejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2018m. gegužės 06d., t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo pagal 2018m. gegužės 06d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimas paėmimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 7p. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam A. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 670,- Eur.(šešių šimtų septyniasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino automobilio „ Nissan Primera “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąją priemonę-dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2016m. vasario 12d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. A. P. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Automobilį „ Nissan Primera “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-(duomenys neskelbtini), registruotą pil. V. P. vardu, laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti pil. V. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-pil. V. P., gyv. (duomenys nesklebtini).

Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016m. vasario 12d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. A. P. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.