Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkė bei pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2025 m. vasario 21 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2025 m rugpjūčio 14 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2025 m. rugpjūčio 4 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 35 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. D. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnes – arešto – bausmes, ir E. D. paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, E. D. paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. D. viso bausmės atlikimo laikotarpiu: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytas turtines žalas: UAB „A.“ – 2 375 EUR, ir UAB „B.“ – 408,98 EUR (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nustatyta bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

UAB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. D. priteista 2 375 EUR turtinei žalai atlyginti.

UAB „B.“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. D. priteista 408,98 EUR turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. D. pripažintas kaltu dėl to, kad 2025 m. vasario 21 d., nuo 8.19 val. iki 8.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), įėjęs be leidimo į UAB ,,C.“ įrengtos UAB ,,A.“ prekybos salelės vidų, paėmęs raktą, kuris tuo metu buvo padėtas ant lentynos, juo atrakino ten buvusį prekybos salelės stalčių, jį atidarė ir iš ten paėmė UAB „A.“ padėtus saugomus pinigus – 2 375 EUR ir tokiu būdu pagrobė svetimą UAB ,,A.“ priklausantį 2 375 EUR vertės turtą ir padarė tokio pat dydžio turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais E. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Taip pat, E. D. pripažintas kaltu dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 17.30 val. iš UAB ,,B.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės, paėmė prekes: 1 žaidimų pelę „LGT G PROXSUPLGHT 2 PURPURIN“, kurios vertė yra 169,99 EUR, ir 1 žaidimų ausines „RAZER BLACKSHARK V2 X JUOD“, kurių vertė 77 EUR, t. y. prekių, bendrai kainuojančių 246,99 EUR, ir praėjo pro kasas už nurodytas prekes nesusimokėjęs, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo ir tokiais savo veiksmais pasikėsino pavogti svetimą UAB „B.“ priklausantį 246,99 EUR vertės turtą. Tokiais savo veiksmais E. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje.

3. Taip pat, E. D. pripažintas kaltu dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 16.09 val. iš UAB ,,B.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pasiėmė: 1 klaviatūrą „Ducky One 2 Mini RGB Cherry MX Blue EN, juoda“, kurios kaina 119 EUR, 1 konstruktorių „LEGO Technic Šiušliavežė Mack LR Electric“, kurio kaina 39,99 EUR, ir 1 konstruktorių „LEGO Technic motociklas 42130“, kurio kaina 249,99 EUR, ir praėjo pro kasas už nurodytas prekes nesusimokėjęs ir tokiu būdu pagrobė UAB „B.“ priklausantį 408,98 EUR vertės turtą. Tokiais savo veiksmais E. D. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras M. Januškevičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. D. paskirtas bausmes, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnes – arešto – bausmes, ir E. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams 10 dienų; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, E. D. paskirtos 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. D. viso bausmės atlikimo laikotarpiu: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytas turtines žalas: UAB „A.“ – 2 375 EUR ir UAB „B.“ – 408,98 EUR (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas); kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą išvadą apie E. D. veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų kvalifikavimą, todėl šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas. Taip pat E. D. buvo parinktos tinkamos bausmių rūšys, visgi, netinkamai pritaikytas BK 63 straipsnis, reglamentuojantis bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas nuostatas, dėl ko nuteistajam neteisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė. Cituojant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis, akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. D. paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį subendrino bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apėmė švelnesnes arešto bausmes, ir E. D. paskyrė subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažino vienu trečdaliu ir E. D. paskyrė galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nepaisant to, iš akcentuoto reglamentavimo ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai išdėstė bausmių skyrimo motyvus nurodydamas, kad E. D. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, nes iš pateikto bausmių subendrinimo sprendimo turinio matyti, jog faktiškai buvo taikytas dalinis bausmių sudėjimas.

4.2. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė griežtesne bausme apimantis švelnesnes bausmes, tačiau po apėmimo buvo paskirta dar griežtesnė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo – subendrinta bausmė. Tai lėmė, jog E. D. paskirta bausmė faktiškai padidėjo vienu mėnesiu, o tai prieštarauja bausmių apėmimo principui ir yra būdinga daliniam bausmių sudėjimo būdui. Toks bendrinimas ne tik klaidina, bet ir rodo esminį bausmių bendrinimo taisyklių nesupratimą. Tuo tarpu taikant bausmių apėmimo būdą, griežčiausia E. D. paskirta bausmė turėjo apimti arešto bausmes, kurias apėmus galutinė bausmė negalėjo būti nei didesnė, nei griežtesnė iš paskirtųjų, t. y. ne didesnė už 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismo nurodytas bausmių apėmimo būdas nesutampa su faktiniu apskaičiavimu, o tai turi esminę teisinę reikšmę galutiniam bausmės dydžiui ir jo teisiniam pagrįstumui. Kartu nurodoma, kad netinkamai pritaikius BK 63 straipsnio nuostatas buvo iškraipytos bausmės subendrinimo taisyklės ir pažeista bausmės individualizavimo logika, kuri reikalauja, jog paskirta bausmė atitiktų padarytų veikų pavojingumą, kaltininko asmenybę, teisingumo principą ir pan. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas, todėl E. D. paskirta bausmė laikytina per griežta. Vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir individualizavimo principais, taikant tikrąjį bausmių apėmimo būdą, galutinė bausmė turėjo būti lygi didžiausiai iš paskirtų – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras M. Januškevičius prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. D. paskirtas bausmes, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnes – arešto – bausmes, ir E. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams 10 dienų; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, E. D. paskirtos 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. D. viso bausmės atlikimo laikotarpiu: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytas turtines žalas: UAB „A.“ – 2 375 EUR ir UAB „B.“ – 408,98 EUR (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas); kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepimu prašoma tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismas, nors deklaravo taikęs bausmių apėmimo būdą, faktiškai atliko dalinį bausmių sudėjimą, taip netinkamai pritaikydamas BK 63 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad griežčiausia paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė formaliai apėmė arešto bausmes, tačiau galutinė subendrinta bausmė buvo padidinta iki 1 metų 3 mėnesių, o tai prieštarauja apėmimo principo esmei, pagal kurią galutinė bausmė negali būti griežtesnė ar didesnė už griežčiausią iš paskirtųjų. Prokuroro teigimu, toks teismo sprendimas rodo motyvų prieštaringumą ir neteisingą baudžiamosios teisės normų, reglamentuojančių bausmių bendrinimą, taikymą, kuris negali būti laikomas vien technine klaida. Todėl skundžiamas nuosprendis yra keistinas, nustatant, kad galutinė subendrinta bausmė būtų lygi didžiausiai iš paskirtų bausmių, atitinkamai perskaičiuojant ir sumažinant ją BK 64¹ straipsnio pagrindu.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro M. Januškevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio pateikė tik prokuroras, kuris neginčija nuteistajam E. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, šių veikų kvalifikavimo bei pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių ir jų rūšių. Prokuroras nesutinka tik su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas bendrino paskirtas bausmes. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus arba labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.).

8. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžiu E. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą bei pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje. Nurodytos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną (BK 11 straipsnio 4 dalis ir BK 12 straipsnis), taigi, nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, buvo formalus kriterijus vertinti, kad nurodytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir E. D. paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Visgi, sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad bendrindamas paskirtas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnį, dėl ko E. D. buvo paskirta per griežta bausmė.

9. Nuteistajam E. D. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirtos 30 ir 35 parų arešto bausmės bei 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė griežtesne, t. y. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, apimti švelnesnes, t. y. arešto, bausmes, tačiau nustatė subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tokiu būdu prie griežčiausios E. D. paskirtos bausmės pridėdamas 1 mėnesį. Kaip apeliaciniame skunde akcentuoja ir prokuroras, pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, griežčiausia bausmė turi apimti švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė turi prilygti griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Tai reiškia, kad šiuo atveju nuteistajam E. D. turėjo būti nustatyta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o ne 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodydamas, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias nuostatas taikė neteisingai, taip nustatydamas nuteistajam E. D. per griežtą subendrintą bausmę. Todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai nuteistajam E. D. paskirtos bausmės.

10. Atsižvelgiant į nurodytą, iš naujo spręstinas klausimas dėl BK 64¹ straipsnio ir BK 75 straipsnio taikymo. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu ir E. D. paskiriama subendrinta galutinė 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Dėl BK 75 straipsnio teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasivadovavęs BK 75 straipsnio 2 dalimi, rezoliucinėje dalyje nurodė šio straipsnio 1 dalį. Visgi, kaip detaliai buvo išaiškinta skundžiamame nuosprendyje, pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tuo tarpu pagal aptariamo straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidedamas arešto bausme nuteistam asmeniui. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucinėje dalyje nurodydamas minimo straipsnio 1 dalį, padarė rašymo apsirikimo klaidą. Šis netikslumas laikytinas nuosprendžio esmės nekeičiančiu rašymo apsirikimu, todėl yra ištaisytinas, kartu nustatant, kad E. D. paskirtos 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, be intensyvios priežiūros, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus. Nors prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuteistajam E. D. galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, tačiau matyti, kad šioje dalyje prokuroras iš esmės nurodo analogišką prašymą skundžiamo nuosprendžio rezoliucinei daliai, išskyrus atidedamos laisvės atėmimo bausmės dydį. Akivaizdu, kad šioje dalyje, analogiškai, kaip ir skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta rašymo klaida.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, E. D. paskirtas bausmes, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnes – arešto – bausmes, ir E. D. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, E. D. paskirtos 9 (devynių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. D. viso bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas);

- per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytas turtines žalas: UAB „A.“ – 2 375 EUR (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) ir UAB „B.“ – 408,98 EUR (keturis šimtus aštuonis eurus 98 centus) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.