- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- AN2-338-383/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00588-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- J. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimo J. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu J. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį 1 400 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „T. G.“ (toliau – Bendrovė) vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kaip kreditorės teises.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu J. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 rugsėjo 3 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti J. L. administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę nuobaudą (įspėjimą) arba mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas nenustatė mokėjimų atlikimo motyvų, būtinumo bei jų paskirties. Atsižvelgiant į Bendrovės vykdomos veiklos pobūdį, atlikti nurodytus mokėjimus buvo būtina, siekiant išvengti bendrovės bankroto nurodytu laikotarpiu bei tęsti įmonės veiklą. J. L., mokėdamas už paslaugas, tarp jų saugos ir nuomos, siekė išlaikyti įmonės kasdienę veiklą, išvengti įmonės bankroto, veikė išimtinai įmonės naudai bei vadovaudamasis jos interesais. Administracinio nusižengimo padarymo motyvai nebuvo savanaudiški ar piktavališki, nusižengimas padarytas dėl įmonės pakankamai sunkios finansinės padėties bei jos negalėjimo atsiskaityti su visais kreditoriais nurodytu laikotarpiu, siekiant vystyti verslą, išvengti bankroto ir atsiskaityti tiek su valstybės biudžetu, tiek su kitais kreditoriais, kurių teikiamų paslaugų pagrindu bendrovė vykdė savo veiklą. J. L., pažeisdamas kreditorių reikalavimų patenkinimo eilę, veikdamas išimtinai Bendrovės interesais, niekada neginčijo savo, kaip direktoriaus prievolės mokėti įmokas į valstybės biudžetą.
2.2. Skunde pažymima, kad J. L. nėra teistas ar baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, jis yra vedęs, dirbantis, augina du nepilnamečius vaikus, pripažino faktines nusižengimo aplinkybes, teismo posėdyje jas paaiškino bei gailisi dėl padaryto nusižengimo. J. L. administracini nusižengimą padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. žalos valstybės biudžetui (kuri nagrinėjimo metu buvo atlyginta) padarė, siekdamas užkirsti kelią žalos atsiradimui kitiems asmenims (įmonės kreditoriams). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nusižengimas padarytas mažiau pavojinga kaltes forma netiesiogine tyčia. Šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos teismo, skiriant J. L. administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į J. L. apeliacinį skundą, VMI Nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja Daiva Šavenienė prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, vertindamas Bendrovės atliktus mokėjimus, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, konstatavo, kad šiuo atveju apeliantas administracinį nusižengimą įvykdė bandydamas tęsti įmonės veiklą, taip pat pažymėjo, kad duomenų visuma rodo, kad įmonės vadovas nevengė mokestinės prievolės, bandė išsaugoti įmonę bei, atsižvelgiant ir į šias nustatytas aplinkybes, apeliantui paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą – 1 400 Eur.
3.2. Atsiliepime pažymima, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. spalio 9 d. duomenimis, Bendrovės nepriemoka yra 38 181,23 Eur, o nuo pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pateikimo teismui (2025 m. birželio 16 d.) Bendrovės įplaukas sudaro 2025 m. rugpjūčio 1 d. atliktas 15 Eur įskaitymas. Bet to, viena iš Bendrovės kreditorių yra VMI, todėl Bendrovei turint mokestinę nepriemoką, Bendrovė pirmiau privalėjo atsiskaityti su VMI, o tik vėliau su žemės eilės kreditoriais. Būtent pervestos lėšos žemenės eilės kreditoriams šiuo atveju ir galėtų būti vertinamos kaip žala aukštesnės eilės kreditoriui – VMI, o ne kitiems Bendrovės kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. J. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju J. L. apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, nesutinkama tik su skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
7. Nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą J. L. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo pagrįstai atsižvelgta į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, į tai, kad apeliantas stengėsi vykdyti mokėjimus VMI. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti J. L. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
8. Sutiktina, kad įmonės vadovas, plėtodamas ir užtikrindamas sklandžią įmonės veiklą, turi atsiskaityti su pagrindiniais kreditoriais ir darbuotojais, taip siekdamas veiklos tęstinumo, tačiau tai nagrinėjamu atveju nepašalina J. L. atliktų atsiskaitymų su kreditoriais neteisėtumo bei nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems ir nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai – nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas įrodytas. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad atlikti nurodytus mokėjimus buvo būtina pagal Bendrovės veiklos pobūdį, siekiant išvengti bankroto bei tęsti įmonės veiklą, administracinio nusižengimo padarymo motyvai nebuvo savanaudiški ar piktavališki, nusižengimas padarytas dėl įmonės pakankamai sunkios finansinės padėties bei jos negalėjimo atsiskaityti su visais kreditoriais nurodytu laikotarpiu, savaime nesudaro išskirtinių aplinkybių egzistavimo ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas J. L. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, šios aplinkybės apylinkės teismo buvo įvertintos individualizuojant nuobaudos dydį apeliantui, kuriam paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 1 400 Eur. Vien tai, kad Bendrovė turėjo įsipareigojimų kreditoriams, neatleidžia Bendrovės vadovo nuo pareigos laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kai Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad J. L. vadovaujama įmonė turėjo realią galimybę padengti mokestinę nepriemoką VMI, nes inkriminuojamu laikotarpiu gavo įplaukas, taip pat su VMI buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, kuri buvo nutraukta, Bendrovei nesilaikant mokestinės paskolos sutarties sąlygų.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat įvertino ir kitas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, t. y. kad J. L. yra vedęs, dirbantis, augina du nepilnamečius vaikus, pripažino faktines nusižengimo aplinkybes, gailisi dėl padaryto nusižengimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirta nuobauda apeliantui sukels tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau paskirtos nuobaudos tikslai būtent ir yra nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinė nuobauda J. L. individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje numatytą nuobaudos paskirtį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taigi, keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.