Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-23 · Civilinė byla Nr. e2S-709-945/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
e2S-709-945/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04372-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
A. Č.
Atsakovas
E. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-709-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04372-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui E. L. dėl palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 500 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 6 d., 302,50 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. atsakovas išdavė jam neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kurio pagrindu įsipareigojo iki 2019 m. sausio 15 d. sumokėti (grąžinti) 60 000 Eur sumą. Kadangi atsakovas vekselio neapmokėjo, 2019 m. vasario 13 d. ieškovui buvo išduotas vykdomasis įrašas, kurį ieškovas pateikė vykdyti antstoliui. Atsakovas, siekdamas neteisėtai išvengti prievolės grąžinti skolą, 2019 m. vasario 23 d. kreipėsi į Alytaus policijos komisariatą su pareiškimu dėl galimų ieškovo nusikalstamų veiksmų. Nepaisant to, kad vykdymo procese buvo parduotas atsakovui priklausantis žemės sklypas, pinigų ieškovui antstolis negalėjo pervesti, nes atsakovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje, prokuratūros nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Areštas Turto arešto registre buvo panaikintas tik 2020 m. sausio 6 d. Atsakovas beveik metus dėl savo paties neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl turi pareigą mokėti palūkanas, taip pat atlyginti kitus dėl jo neteisėtų veiksmų kilusius nuostolius. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo bei jo eigoje atliktų procesinių veiksmų ieškovas buvo priverstas kreiptis į advokatus teisinės pagalbos, skundų rengimo bei susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl ko turėjo 302,50 Eur išlaidų.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat sustabdyti bylos nagrinėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1280-896/2020. Atsakovas nurodė, kad vekselis buvo išduotas atsakovui negavus iš ieškovo vekselyje nurodytų lėšų. Atsakovas iš ieškovo per atsakovo tėvą buvo gavęs 15 000 Eur sumą, kurią vėliau ieškovui grąžino liudytojų akivaizdoje. Kitoje vekselio pusėje buvo atliktas įrašas apie nurodytos sumos apmokėjimą, šią aplinkybę telefonu užfiksavo atsakovo tėvas. Kadangi antstoliui pateikto vekselio antrojoje pusėje nurodyto įrašo nėra, atsakovas nurodė besilaikantis pozicijos, kad ieškovas sukčiaudamas įrašą atliko ne ant vekselio originalo, taip atsakovą apgaudamas. Atsakovo vertinimu, ieškovas neteisėtai reikalauja palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo, kadangi ieškovas jokių pinigų, už kuriuos gali būti skaičiuojamos palūkanos, atsakovui nepaskolino, o tik žadėjo paskolinti. 2020 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1280-896/2020 priėmė atsakovo ieškinį, kuriuo teismo prašoma 2018 m. spalio 4 d. vekselį pripažinti negaliojančiu, kadangi šis sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, priteisti 60 189,77 Eur, kuriuos antstolis nepagrįstai išieškojo ieškovui. Nagrinėjama byla ir Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1280-896/2020 yra neatsiejamai susijusios ir nurodytos civilinės bylos rezultatas gali turėti teisinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo tenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1280-896/2020. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamas ginčas dėl to, ar neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu kildinami ieškinio reikalavimai Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1376-558/2020, buvo sudarytas teisėtai, todėl sprendė, jog Kauno apygardos teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos nagrinėjamai bylai, dėl ko tikslinga bylos nagrinėjimą stabdyti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir nurodo, kad civilinės bylos sustabdymas nesiderina su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą, neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat procesinio koncentruotumo principo. Aplinkybė, kad gavęs ieškinį šioje byloje atsakovas užvedė naują bylą, siekdamas nemokėti prašomų palūkanų, savaime nesudaro pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą. Atsakovas metus laiko vilkino 60 000 Eur išieškojimą, o dabar sugalvojo naują būdą, kaip nemokėti palūkanų. Visuotinai žinoma, kad Lietuvos apeliaciniame teisme bylų nagrinėjimas trunka iki dvejų metų, kas reiškia, kad byla dėl palūkanų priteisimo tiek laiko nebus nagrinėjama. Atsakovui iki tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas ir skolos išieškojimas nebuvo nukreiptas vykdyti antstoliui, nekilo jokių abejonių dėl sandorio galiojimo ir tikrumo. Net jeigu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje būtų priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, atsakovas turėtų teisę regreso tvarka išieškoti priteistus pinigus. Tačiau tai jokiu būdu nesudaro kliūties nagrinėti šią civilinę bylą. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nebus nustatyti jokie prejudiciniai faktai, dėl kurių galėtų būti sustabdyta ši civilinė byla. Kitoks aiškinimas akivaizdžiai įteisintų šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, ginant tik galimus atsakovo interesus, visiškai nepaisant ieškovo interesų.

5. Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, kol bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo ieškinį ieškovui dėl neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu ir pinigų sumos priteisimo.

8. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kiti straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

9. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai, kai teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019). Kartu pažymėtina, kad bylos sustabdymas yra procesinė priemonė, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais, t. y. bylą reikia stabdyti tik tuomet, kai negalima jos nestabdyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1687/2011).

11. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3 500 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 6 d., 302,50 Eur nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas, nurodydamas, kad atsakovas nevykdė vekseliu prisiimto įsipareigojimo grąžinti ieškovui skolą, net ir prasidėjus priverstiniam skolos išieškojimui ėmėsi neteisėtų veiksmų vilkindamas prievolės įvykdymą. Atsakovas, atskirsdamas į jam pareikštą reikalavimą, teigia jokių lėšų pagal vekselį negavęs, prievolių neįgijęs, todėl ir pasekmės už jų nevykdymą negali būti taikomos. Kauno apygardos teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-1280-896/2020 atsakovas prašo vekselį pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš ieškovo vekselio pagrindu ieškovui iš atsakovo išieškotas sumas, savo poziciją grįsdamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kaip ir nurodytosios nagrinėjamoje byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą nurodė, kad Kauno apygardos teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šiai civilinei bylai, dėl ko tikslinga stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Kaip minėta, būtina bylos sustabdymui sąlyga yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas. Stabdant bylos nagrinėjimą turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą bei kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje, ir kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kokią teisinę reikšmę ir įtaką Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla ir joje priimtas sprendimas turi nagrinėjamai bylai, t. y. nepagrindė tarp šių dviejų bylų egzistuojant prejudicinį ar kitą teisinį ryšį, dėl kurio teismas negalėtų išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors šios civilinės bylos ir yra susijusios, nes jose dalyvauja tos pačios šalys, abiejose bylose iš dalies sutampa įrodinėjimo dalykas (t. y. šioje civilinėje byloje atsakovo materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, grindžiami iš esmės tapačiomis aplinkybėmis kaip ir Kauno apygardos teisme jo pareikštas ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu), tačiau vien tai nesudaro besąlygiško pagrindo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi aplinkybės, išdėstytos atsakovo pateiktame ieškinyje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, gali būti iš esmės išnagrinėtos šioje byloje. Kitaip tariant, kitoje byloje sprendžiamas vekselio pripažinimo negaliojančiu klausimas netrukdo nustatyti nagrinėjamoje byloje aplinkybės, ar pinigai pagal suteiktą paskolą, įformintą vekseliu, buvo iš tikrųjų perduoti atsakovui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018). Bylos sustabdymu yra pažeidžiamas proceso operatyvumo principas, ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas vadovaujantis prielaida, kad kitame civiliniame procese bus nustatytos faktinės aplinkybės ir jų nustatinėti nebereikės. Pažymėtina, kad proceso įstatymas nenumato teismo teisės pačiam neatlikti procesinių veiksmų laukiant, kol aplinkybės, kurios gali būti nustatytos savarankiškai, bus įvertintos kitame civiliniame procese.

14. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į susidariusią faktinę ir procesinę situaciją, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad visgi visų bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių jis negali nustatyti pats, dėl ko būtina sulaukti, kol bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, taip pat siekiant išvengti civilinėse bylose skirtingų tų pačių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, turėtų spręsti klausimą dėl šių civilinių bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Būtent civilinių bylų sujungimo instituto, o ne bylos sustabdymo instituto taikymas šiuo konkrečiu atveju leistų užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kildinamų iš civilinio proceso tikslų, įgyvendinimą (CPK 2, 7 straipsniai) ir labiausiai atitiktų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmenų teisę į kuo spartesnį bylos išnagrinėjimą.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias bylos privalomą sustabdymą, ir nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, bylos sustabdymas šiuo konkrečiu atveju neužtikrina proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas sustabdyti bylą netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas