Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-12-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-6397-780/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
e2YT-6397-780/2019
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00439-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pareiškėjas
N. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Arnas Paliukėnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6397-780/2019Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00439-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 20 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai N. B. ir jos atstovui advokatui Arnui Paliukėnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Patikslintu pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V. po M. L. mirties priėmė jos palikimą (turtą), įgyvendindama jos teisę į nuosavybės atkūrimą bei pradėdama faktiškai valdyti 750/2110 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškimas grindžiamas šiais patikslintame pareiškime nurodytais argumentais (t. 1, b. l. 65-73) ir pareiškėjos N. B. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Pareiškėja yra mirusiosios V. V. brolio J. V. dukra, t. y. mirusiosios V. V. dukterėčia. V. V. visą savo turtą testamentu paliko pareiškėjai. V. V. palikimą pareiškėja priėmė, notarė Stefanija Valukonienė 2017 m. kovo 22 d. liudijimu, patvirtino, kad pareiškėja yra V. V. įpėdinė pagal testamentą ir yra priėmusi palikimą mirus testatorei V. V.. M. L. yra V. V. mamos O. V. sesuo, t. y. V. V. teta. M. L. priklausė 750/2110 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šio Žemės sklypo M. L. 1991 m. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Po M. L. mirties nuosavybės teisė į šį žemės sklypą buvo atkurta 1999-12-02 M. L. vardu. M. L. sutuoktinio ir vaikų neturėjo, dar iki jos mirties jau buvo mirę visi jos broliai ir seserys (V. A. - mirė (duomenys neskelbtini); J. K. - mirė 1968 m.; O. V. - mirė (duomenys neskelbtini)) bei tėvai (A. K. ir R. A. K.). M. L. dar būnant gyvai, apie 10 metų iki jos mirties ja rūpinosi vienintelis asmuo - V. V., t. y. M. L. dukterėčia, pas kurią M. L. buvo prisiregistravusi ir gyveno, kuri tiek iki M. L. mirties, tiek ir po jos mirties M. L. priklausiusį žemės sklypą valdė ir juo naudojosi. Nors M. L. palikimo atsiradimo metu dar nebuvo atkurtos jos nuosavybės teisės į žemės sklypą, tačiau teisė atkurti nuosavybės teises kuri, kaip turtinė teisė, yra paveldima, tuo metu egzistavo. Įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių kai paveldima turtinė teisė, tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti. M. L. dar 1991 metais kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl nuosavybės į žemę atkūrimo, o žemės sklypą po M. L. mirties, iki nuosavybės teisių atkūrimo, faktiškai valdė V. V., o atkūrus nuosavybę ir toliau faktiškai jį valdė ir naudojo nepertraukiamai iki pat savo mirties. V. V. po M. L. mirties toliau tęsė ir dokumentų teikimo dėl nuosavybės atkūrimo procesą, yra pasirašiusi už mirusiąją būtinus dokumentus žemės nuosavybė teisių atkūrimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad visą V. V. turtą pagal testamentą priėmė vienintelė pareiškėja, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą automatiškai padidėtų ir V. V. palikimą sudarančio turto masė, kurį paveldėti turėtų teisę ir pati pareiškėja. Nors palikimo atsiradimo momentu galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LTSR CK), kurio 573 straipsnyje nurodyti įstatyminiai įpėdiniai tik pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); ir antrosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės, o M. L., kaip ir kiti įpėdiniai, nebuvo nei pirmos, nei antros eilės įpėdinė, tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pareiškėja teigia, kad V. V. buvo tinkama M. L. įpėdinė, nes neužilgo po palikimo atsiradimo pasikeitė įstatymas. Prasidėjus nuosavybės atkūrimo procesui bei privatizacijos procesui Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 LTSR CK 573 straipsnis buvo pakeistas (pakeitimai įsigaliojo 1994 m. birželio 10 d.) ir buvo nustatytos daugiau kaip dvi paveldėjimo eilės, t. y. pagal pakeistą LTSR CK 573 straipsnį V. V. būtų priskiriama prie ketvirtos eilės įpėdinių. Naujoji LTSR CK 573 straipsnio redakcija įsigaliojo jau po 8 mėnesių po M. L. mirties. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas. CPK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi, įstatymų leidėjas, praėjus vos 8 mėnesiams po M. L. mirties, praplėsdamas įpėdinių ratą, nustatė, kad nuosavybė yra neliečiama ir ją turi teisę paveldėti kraujo giminės. Pareiškėja remiasi teismo precedentu, suformuluotu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje 2000 m. spalio 18 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-1031/2000, pagal kurį palikimo atsiradimo metu įpėdiniu nebuvęs asmuo, buvo pripažintas tinkamu įpėdiniu dėl to, kad įstatymų leidėjas 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. 1-459 išplėtė įstatyminių įpėdinių ratą ir jis tapo ketvirtos eilės įstatyminiu įpėdiniu. Todėl pareiškėja ir šiuo atveju prašo laikyti V. V. tinkama M. L. įpėdine.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo atsiliepime jokių prieštaravimų dėl prašomo nustatyti fakto bei pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepateikė, nurodo, kad pareiškime nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjos pateiktus tai patvirtinančius įrodymus teismas pripažins pagrįstais ir išsamiais (t. 2, b. l. 99-100).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos reikalavimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas yra įrodytas pateiktais ir byloje ištirtais įrodymais.

Nustatyta, kad M. L. priklauso 750/2110 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas 1999-12-02 Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 59-10411 pagrindu (t. 1, b. l. 95-97). M. L. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 106), o nuosavybės teisė į 750 ha žemės sklypą M. L. vardu buvo atkurta 1999-12-02 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-10411 (t. 2, b. l. 3-4). Taigi, po M. L. mirties jos vardu iki šiol yra įregistruotas 750/2110 žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos paaiškinimus, kad iki M. L. mirties ja rūpinosi vienintelis asmuo - V. V., kuri yra M. L. dukterėčia, ir kuri po tetos mirties paveldėjo jos turtinę teisę atkurti nuosavybės teises bei naudojosi ir valdė žemės sklypą kaip nuosavą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Nustatyta, kad dėl šio žemės sklypo M. L. 1991 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo (t. 2, b. l. 33-34), o kaip minėta, nuosavybės teisė į žemės sklypą M. L. vardu buvo atkurta 1999-12-02 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 59-10411 (t. 2, b. l. 3-4). Tai reiškia, kad po M. L. mirties atsirado paveldima turtinė mirusiosios teisė atkurti nuosavybės teises pagal jos 1991-10-16 paduotą prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo. 2017-06-12 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-4169) P2-6195 apie gimimą ir 2018-05-02 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-2431) P2-4237 apie gimimą patvirtina, kad V. V. motinos O. V. (iki santuokos K.) tėvai yra A. ir R. K. (t. 1, b. l. 101-102), o M. L. mirties liudijimas ir gimimo įrašas patvirtina, kad jos tėvai taip pat yra A. ir R. K. (t. 1, b. l. 106, 120). Taigi, V. V. yra M. L. dukterėčia, nes V. V. motina O. V. ir M. L. yra seserys.

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, turto išnuomojimas ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004; Nr. 3K-3-586/2007; Nr. 3K-3-210/2008; Nr. 3K-3-251/2012; Nr. 3K-3-434/2013; Nr. 3K-3-141/2014). Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje pažymi, kad tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisės į žemės sklypus nėra, tačiau egzistuoja teisė atkurti nuosavybės teises, tokia teisė yra paveldima (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014). Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, tais atvejais, kai nuosavybės teisė į paveldimą turtą atkuriama po palikimo atsiradimo, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-420/2007; Nr. 3K-3-586/2007; Nr. 3K-3-251/2012, Nr. 3K-3-141/2014). Teismų praktikoje toks įpėdinio elgesio vertinimas sietinas su tokios paveldėjimo situacijos ypatumu, pakankamai ilgai trunkančiu ir sudėtingu nuosavybės teisų atkūrimo procesu bei nepriklauso nuo įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, nes palikimo atsiradimo metu nuosavybės teisių nebuvo. Dėl šios priežasties net ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka veiksmų, nukreiptų į nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimą mirusiojo vardu, tačiau faktiškai naudojasi žeme, nereiškia, kad jis palikimo nepriėmė, ir nepaneigia tokio įpėdinio valios įgyti nuosavybės teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2014).

Nagrinėjamu atveju visuma byloje ištirtų įrodymų patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad V. V. savo tetos M. L. palikimą paveldėjo faktinio valdymo būdu, nes tiek iki tetos mirties, tiek ir po to naudojosi tetai priklausančia žeme, rūpinosi nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimu M. L. vardu kol galiausiai tai buvo padaryta praėjus aštuoneriems metams po M. L. mirties. Seniūnijos pažyma patvirtina, kad M. L. nuo 1988-07-18 iki savo mirties 1993-10-10 buvo priregistruota ir gyveno pas V. V. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 118). Kaimynų O. R., V. B. ir A. I. rašytiniai paliudijimai patvirtina, kad M. L. apie 10 metų gyveno pas V. V., kuri ja rūpinosi ir slaugė, jos vedė bendrą ūkį (t. 1, b. l. 115-117). Nuosavybės teisės atkūrimo byla pagal M. L. ir kitų bendraturčių prašymus buvo pradėta 1999 m. gegužės mėnesį ir baigta 1999 m. liepos mėnesį (t. 2, b. l. 2). Prašymas suteikti 7,50 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) M. L. vardu Lazdijų rajono Teizų apylinkės žemės reformos tarnybai pateiktas 1998-09-09, t. y. po M. L. mirties (t. 2, b. l. 41). Pretendentų į A. K. žemę 1998-04-20 susitarimas dėl žemės pasidalijimo tarpusavyje patvirtina, kad buvo susitarta ir mirusios pretendentės M. L. interesais, susitarimą pasirašė ir jame dalyvavusi V. V. (t. 2, b. l. 46). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra M. L. vardu 1999-09-21 pateiktas sutikimas dėl atkuriamos žemės sklypo dalies pamatavimo kitos pretendentės V. A. vardu, kurį M. L. vardu pasirašė V. V. (t. 2, b. l. 52). 1999-01-22 pažyma Nr. 5668 patvirtina, kad M. L. vardu yra pateikti visi žemės nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nuosavybės teisei į 7,50 ha A. K. žemės atkurti (t. 2, b. l. 66).

Teismas konstatuoja, kad iš pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, jog V. V. niekada neatsisakė savo tetos M. L. palikimą sudarančios turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, aiškiai išreiškė savo valią priimti M. L. palikimą bei priėmė jį, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą M. L. turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nes V. V. gyveno kartu su M. L. iki jos mirties, jos vedė bendrą ūkį, naudojosi mirusiosios žeme ir rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu mirusiosios vardu – teikė reikalingus dokumentus ir reikiamais atvejais pasirašė už M. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje.

Kadangi V. V. laiku nesikreipė į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisės liudijimo negavo, tai kita tvarka patvirtinti jos nuosavybės teisę į M. L. palikimą nėra galimybės kaip tik nustačius palikimo priėmimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad šis faktas yra įrodytas pateiktais įrodymais, jis nustatytinas teismine tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis), nes tai turės įtakos pareiškėjos N. B. paveldėjimo teisių apimčiai į V. V. palikimą, kurį pareiškėja yra priėmusi pagal V. V. testamentą, kuriuo visą savo turtą ji paliko pareiškėjai (t. 1, b. l. 75, 129).

Nors pagal palikimo atsiradimo metu galiojusią LTSR CK 573 straipsnio redakciją, V. V., būdama mirusiosios M. L. dukterėčia, prie įstatyminių įpėdinių nepriklausė ir paveldėti jos turtinės teisės formaliai negalėjo, nes įstatymas iki 1994-06-10 numatė tik dvi įpėdinių eiles, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs precedentą analogiškoje situacijoje, kai dėl 1994-06-10 įsigaliojusios LTSR CK 573 straipsnio redakcijos, kuri išplėtė įpėdinių ratą, mirusiojo dukterėčia, kaip ketvirtosios eilės įstatyminė įpėdinė pagal naują LTSR CK 573 straipsnio redakciją, buvo pripažinta įpėdine paveldėjimo santykiuose, prasidėjusiuose iki 1994-06-10, ir jai buvo pripažinta nuosavybės teisė į mirusiojo palikimą paveldėjimo teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1031/2000). Nurodytoje kasacinėje nutartyje analogiškoje situacijoje kasacinis teismas konstatavo, kad nors dukterėčia savo dėdės mirties dienai įstatymine įpėdine nebuvo, tačiau įstatymų leidėjas 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459 išplėtė įstatyminių įpėdinių ratą ir ji tapo ketvirtos eilės įstatymine įpėdine, todėl pripažino jos nuosavybės teisę į palikėjo butą LTSR CK 573 straipsnio pagrindu kaip ketvirtosios eilės įstatyminei įpėdinei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas. Todėl teisingumo, sąžiningumo, ir protingumo principai turi būti taikomi ir šioje byloje nagrinėjamiems paveldėjimo teisiniams santykiams, susiklosčiusiems po M. L. mirties 1993 m. spalio 10 d., nepaisant to, kad jie prasidėjo dar iki dabartinio CK įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas praėjus vos 8 mėnesiams po M. L. mirties išplėtė įpėdinių pagal įstatymą ratą ir jos dukterėčia V. V. tapo ketvirtos eilės įstatymine įpėdine (LTSR CK 573 straipsnio redakcija, pakeista 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. I-459), kuri faktiniu valdymu priėmė mirusios M. L. palikimą sudarančią turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei nurodytu kasacinio teismo precedentu, V. V. pripažintina M. L. įpėdine pagal įstatymą, kuriai palikimo priėmimas faktiniu valdymu sukuria nuosavybės teises į M. L. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą M. L. turtą.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) galėtų realizuoti savo teises į V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, paveldėtą pagal testamentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėjas Ramūnas Šarka