Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-31 · Civilinė byla Nr. e2-282-943/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
e2-282-943/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
K. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-282-943/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00917-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EHS kompiuteriai“ ieškinį atsakovui K. T. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Technologinių inovacijų grupė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EHS kompiuteriai“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Renavita“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo K. T. 40 426,81 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo K. T. pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose, pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, atsakovo gautinas sumas, turtines teises, nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, nekilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovui ar esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis 40 426,81 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad atsakovo ankstesni veiksmai vienareikšmiškai rodo, kad atsakovas vengs atlyginti ieškovei padarytą žalą, dėl ko yra akivaizdi grėsmė, kad ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Iš ieškovės pateiktų 2018 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro ir 2018 m. rugsėjo 18 d. Kauno technologijos universiteto raštų matyti, kad UAB „Technologinių inovacijų grupė“, atstovaujama K. T., kuris žinodamas, kad ieškovei yra priteista 40 426,81 Eur, taip pat žinodamas, kad dėl kitoje byloje pareikštų reikalavimų yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas turtas, neteisėtai ir nepagrįstai perleido turimą jo vadovaujamos įmonės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ nematerialų turtą (domeną ir prekės ženklą), kad sumažintų savo turimo turto vertę ir galimai išieškojimo atveju apsaugotų jį nuo praradimo. Kadangi atsakovas, jau yra atlikęs eilę neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, ir kad ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui neabejotinai laikytina didele, todėl galima pagrįstai teigti, jog sužinojęs apie šį ieškovės pareikštą ieškinį bandys perleisti tretiesiems sąžiningiems asmenims savo turimą turtą, taip užkirsdamas kelią ar apsunkindamas būsimą ieškovei galimai palankų teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu, kadangi nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

5. Vertindamas tai, ar egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas nurodė, jog ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, įrodinėdama atsakovo nesąžiningumą, nenurodo konkrečių duomenų apie atsakovo ketinimus jam nuosavybės teise priklausantį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus dėl įmonės turto, neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas yra nesąžiningas, kad jis gali paslėpti ar perleisti savo turimą turtą kitiems asmenims. Teismas pažymėjo ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien tik ieškovės kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas neteikia jai pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovo turtą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė bankrutuojanti UAB „EHS kompiuteriai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Nors naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad vien didelės ieškinio sumos faktas negali būti vertinamas kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau svarbu pažymėti, jog nagrinėjant šį klausimą turi būti vertinama aplinkybių bei pateiktų įrodymų visuma, t. y. teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele. Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma).

6.2. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė ne tik konkrečius argumentus, bet ir pateikė juos patvirtinančius duomenis, tokiu būdu tinkamai pagrįsdama ieškinio reikalavimą. Pareikštu ieškiniu yra įrodinėjimas ne tik 40 426,81 Eur reikalavimo atsakovo atžvilgiu pagrįstumas, bet ir aplinkybė, jog atsakovas yra nesąžiningas ir neteisėtai sudarytų sandorių pagrindu iš ieškovės atsakovo vadovaujama įmonė neteisėtai gavo 40 426,81 Eur dydžio naudą. Atsakovas aiškiai suvokdamas apie realų ateityje galimą išieškojimą iš jo ir įmonės turimo turto, neteisėtai ir nepagrįstai perleido turimą jo vadovaujamos įmonės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ nematerialų turtą (domeną ir prekės ženklą), kad sumažintų turimo turto vertę ir galimai išieškojimo atveju apsaugotų jį nuo praradimo. Būtent dėl tokių atsakovo vadovaujamos įmonės veiksmų ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais sudarytus sandorius, kuriais buvo parduotas UAB „Technologinių inovacijų grupė“ turtas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2124-615/2019 tenkino ieškovės ieškinį visiškai. Teismas sandorį, kuriuo bankrutuojanti UAB „Technologinių inovacijų grupė“ pardavė prekės ženklą „tiptop.lt“ E. K. už 200 Eur, ir sandorį, kuriuo bankrutuojanti UAB „Technologinių inovacijų grupė“ neatlygintinai perleido domeną „tiptop.lt“ UAB „Veld“, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento ir taikė restituciją.

6.3. Atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi vieną nekilnojamojo turto objektą, kuris yra įkeistas hipoteka ir kurio vertė yra 48 378 Eur, t. y. atsakovui tenkančio turto dalies vertė yra 24 189 Eur. Duomenų, kad atsakovas turėtų kito turto – nėra. Todėl pripažintina, kad ieškinio suma yra labai didelė, palyginus su atsakovo turtine padėtimi.

Atsiliepimas

7. Atsakovas K. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovė vadovaujasi sena teismų praktika. Pagal pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę, didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ar iki ginčo galutinio išsprendimo taikyti jam ribojimus disponuoti turtu. Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta vien didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

7.2. Ieškovo minimais sandoriais (ginčytais civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018 pareikštu ieškiniu) buvo įskaityti priešpriešiniai vienarūšiai ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio reikalavimai, viso 40 426,81 Eur sumai. Šiuos sandorius pripažinus negaliojančiais, taikyta dvišalė restitucija, priteisiant šalims vienai iš kitos analogišką (40 426,81 Eur) sumą. Taigi, skirtingai nei teigia ieškovė, iš aptariamų sandorių nė viena įmonė (nei ieškovas, nei trečiasis asmuo) nepraturtėjo viena kitos sąskaita. Apie kokią ,,eilę“ atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų kalbama atskirajame skunde yra absoliučiai nesuprantama ir neaišku, kadangi visi ieškovės reikalavimai, teisminiuose procesuose tiesiogiai reikšti atsakovo atžvilgiu, motyvuojant pastarojo asmens tariamu nesąžiningumu bei neteisėtu elgesiu, teismų buvo atmesti. Atskirajame skunde sąmoningai nutylimos su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo priėmimu susijusios aplinkybės, t. y. faktas, jog pastarasis sprendimas už akių buvo priimtas, vadovaujantis išimtinai ieškovės išdėstyta pozicija.

Šalies argumentai

7.3. Ieškovė, prašydama taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė absoliučiai nė vieno įrodymo, kuris bent galimai pagrįstų atsakovo nesąžiningumą – mėginimą perleisti savo turtą ir/ar jį išvaistyti, t. y., kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, trečiojo asmens veiksmai, susiję su įmonės turtu, negali būti sutapatinami su paties atsakovo, kaip fizinio asmens, veiksmais.

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Kauno apygardos teismas, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi išspręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-712- 945/2019 klausimą, nurodė, jog pastarųjų priemonių taikymas didesnei, nei bendrovės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, sumai būtų nepagrįstas bei pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, t. y. teismas išaiškino, jog ieškovės vardu veikiantis bankroto administratorius neturi teisės reikalauti priteisti žalos atlyginimo sumos, kuri būtų didesnė už nepatenkintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Būtent, paminėtu pagrindu, sujungus ieškovės inicijuotas civilines bylas Nr. e2-712-945/2019 ir Nr. e2-21570-848/2018, bendras šiose bylose pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas buvo sumažintas iki bendrovės (ieškovės) bankroto byloje patvirtintų bei nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos. Ieškovė ne tik pareikšdama ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2325-390/2019, bet ir prašydama šio ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja procesu bei elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

9. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registro išrašo apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą kopiją.

10. Teismas, susipažinęs su ieškovės papildomai teikiamais įrodymais išaiškina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turi atitikti ryšio su bylos nagrinėjimo dalyku reikalavimą (CPK 180 straipsnis).

11. Vertinant dėl poreikio priimti ieškovės pateiktus įrodymus pažymėtina, kad ieškovė atskirajame skunde apskritai nenurodo, kodėl šių duomenų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui. Papildomai išaiškinama, kad su duomenimis, atspindinčiais atsakovo turtinę padėtį, teismas turi galimybę susipažinti, naudodamasis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

13. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.

14. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad atsako turtinė padėtis nėra tokia, jog jis pajėgtų įvykdyti jam pareikštą 40 426,81 Eur reikalavimą. Taip pat apeliantė nurodo, jog atsakovo nesąžiningumą bei ketinimą slėpti turtą įrodo tai, kad neteisėtai sudarytų sandorių pagrindu iš ieškovės atsakovo vadovaujama įmonė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ gavo 40 426,81 Eur dydžio naudą. Apeliantė laiko, jog atsakovas aiškiai suvokdamas apie realų ateityje galimą išieškojimą iš jo ir įmonės turimo turto, neteisėtai ir nepagrįstai perleido turimą jo vadovaujamos įmonės UAB „Technologinių inovacijų grupė“ nematerialų turtą (domeną ir prekės ženklą), kad sumažintų turimo turto vertę ir galimai išieškojimo atveju apsaugotų jį nuo praradimo.

15. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Kaip matyti iš apeliantės prašymo taikyti atsakovei turto areštą bei atskirojo skundo argumentų, jos tikslas iš esmės yra atsakovo turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad atsakovas gali turtą bei pinigines lėšas išleisti. Tačiau būtent toks apeliantės interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019).

16. Ieškovė atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad atsakovo vadovaujama bendrovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“ sudarė neteisėtus sandorius, kurių pagrindu buvo įskaityti ieškovės ir UAB „Technologinių inovacijų grupė“ priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai bendrai 40 426,81 Eur sumai, taip pat, jog atsakovo vadovaujama bendrovė UAB „Technologinių inovacijų grupė“, žinodama apie Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1002-324/2018 ieškovei iš bendrovės priteistą 40 426,81 sumą, perleido savo vertingiausią turtą – domeną ir prekės ženklą „tiptop.lt“. Domeno ir prekės ženklo perleidimas taip pat pripažintas negaliojančiu Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2124-615/2019.

17. Akcentuotina, kad juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė trečiojo asmens UAB „Technologinių inovacijų grupė“ atliktus neteisėtus veiksmus tapatina su jos vadovu – atsakovu. Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo (atsakovo), kuriam esant akcininku ir vadovu, buvo sudaryti nuginčyti sandoriai, t. y. ieškovė atsakovo atsakomybę nagrinėjamoje byloje įrodinėja faktinėmis aplinkybėmis, kurios apima ir nuginčytų sandorių sudarymą. Akivaizdu, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė siekia, jog teismas įvertintų aplinkybes, kurios yra nagrinėjamo ginčo dalykas. Nesant duomenų apie paties atsakovo, o ne jo vadovautų įmonių, atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas.

18. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Šiuo atveju apeliantė, kuriai ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmęsis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti.

19. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovo veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaEgidija Tamošiūnienė