Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

O. S. 2023 m. balandžio 23 d. apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,85 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis O. S. kaltę pripažino ir parodė, kad prieš metus žuvo jo draugas ir jis su sesers vyru norėjo jį paminėti, tą vakarą niekur važiuoti nesiruošė. Paskambino buvęs šeimininkas ir paprašė patraukti automobilį iš kiemo. Nuėjo patraukti automobilį, pavažiavo apie 200 metrų, už 200 metrų yra parduotuvė, iki jos nuvažiavo. Negali pasakyti, kiek tą dieną vartojo alkoholio, gal apie 200-300 gramu. Su jam nustatytu neblaivumu sutinka. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam, tačiau kartu ir jo draugui, nes dalis pinigų, iš kurių pirktas automobilis, yra draugo, yra draugui skolingas. Tai yra jo šeimos biudžetas ir 1000 eurų pasiskolino iš draugo. Spėjo užregistruoti automobilį, tačiau yra sąlyginė sutartis su draugu, kadangi yra jam skolingas, jis turi teisę naudotis automobiliu. Jie susitarė tik žodžiu, nes (duomenys neskelbtini) nereikalingas įgaliojimas. Automobilį pirko savo asmeniniam naudojimui. Valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), kadangi tik su savo nuosavu automobiliu galima važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ten dar yra likę jo tėvai ir (duomenys neskelbtini)metų sūnus, nori juos parsivežti čia. Nusipirkęs automobilį čia, vežė jį į (duomenys neskelbtini), kad ten užregistruotų. Automobilio vertė yra 1900 eurų, o 3500 eurų kainavo, kad gautų (duomenys neskelbtini) numerius. Sutiktų mokėtų pinigų sumą. Anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka dėl vairavimo išgėrus nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini). Situaciją vertina blogai, daugiau taip nesielgs, pats save nubaudė. Prašo atleisti ji nuo atsakomybės pagal laidavimą bei išdėstyti automobilio vertę dalimis.

Kaltinamojo O. S. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. balandžio 23 d. pagal atskirą priemonių planą vykdė policinę priemonę – vairuotojų blaivumo patikra. Vairavo policijos skiriamaisiais ženklais žymėtą tarnybinį automobilį „Skoda Superb“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Dirbo (duomenys neskelbtini) mikrorajone kartu su specialiste G. A.. Apie 14.10 val. važiavo (duomenys neskelbtini) plentu kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). Pastebėjo nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pajudėjusį lengvąjį automobilį „Volkswagen Passat“. Transporto priemonė įtartinai manevravo – kirto važiuojamąją dalį įstrižai ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Padidino greitį ir įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojus specialiuosius garsinius ir šviesos signalus, sustabdė minėtą automobilį, kuris buvo (duomenys neskelbtini) valstybiniu numeriu. Priėjo prie automobilio. Aiškiai matė, kad už automobilio „Volkswagen Passat“ vairo sėdi vyras. Ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo vyriškis. Su vairuotoju bendravo rusų kalba. Išsiaiškino, kad vyras yra (duomenys neskelbtini). Nustatyta vairuotojo asmenybė – O. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vyru jautė nuo jo sklindanti alkoholio kvapą. Pasiūlė vyrui pasitikrinti blaivumą bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu. Vairuotojas sutiko ir nurodė, kad paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo - gėrė alų - prieš keletą valandų. Vyras paaiškino, kad gyvena visai šalia, važiavo tik iki parduotuvės ir atgal. Prietaisas parodė, kad yra galimas alkoholio vartojimo faktas. Tuomet alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ O. S., patikrinus du kartus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Apie tai informuotas budėtojas, į įvykio vietą atvyko Reagavimo valdybos pareigūnai ikiteisminiam tyrimui pradėti (b. l. 52-53).

Iš 2023 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ir automobilis VW Passat, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Sudaryta fotolentelė (b. l. 15-31).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 1-ojo poskyrio specialisto R. S. 2023 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 23 d., apie 14:11 val. (duomenys neskelbtini) blaivumo patikrinimui sustabdyta transporto priemonė VW Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį vairavo O. S.. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, kada vartojo alkoholį, šis nurodė, kad gėrė alaus prieš 2 valandas. Alkotesteriu 14:11 val. jam buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, 14:27 val. – 2,87 promilių neblaivumas (b. l. 32).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. balandžio 23 d. pirmuoju tikrinimu 14:11 val. O. S. nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 2,87 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali (b. l. 39).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2006 m. gamybos transporto priemonės VW Passat kaina su PVM yra 2 610 eurų (b. l. 46).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu O. S. kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad vartojo alkoholį, o paprašius buto šeimininkui, perstatė automobilį į kitą vietą, taip pat nusprendė nuvažiuoti į netoliese, už 200 metrų esančią parduotuvę. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. S. parodymai, kad kaltinime nurodytu laiku pastebėjo nuo parduotuvės judantį automobilį VW Passat, kuris įtartinai manevravo, pastarąjį sustabdžius, nustatė, kad transporto priemonę vairavo O. S., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Du kartus patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas sunkus girtumas. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. balandžio 23 d. pirmuoju tikrinimu 14:11 val. O. S. nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 2,87 promilių neblaivumas.

O. S. už transporto priemonės vairo sėdo prieš tai vartojęs alkoholį, suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojoje byloje kaltinamojo sugyventinė N. M. pateikė žodinį prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu N. M. paaiškino, kad su kaltinamuoju kartu gyvena, kartu yra penkerius metus. Neigiamai vertina įvykį, kuomet O. S. neblaivus vairavo automobilį. Jis labai dėl to išgyvena, gailisi. Jie visada kartu kalbasi, stengiasi vienas kitą išgirsti, palaikyti, kartu auklėja vaikus. Kaltinamasis yra dirbantis žmogus, geras tėvas, šito niekada nėra buvę, yra įsitikinusi, kad toks poelgis nepasikartos, toks atvejis yra pirmasis. Kaltinamajam svarbi jos nuomonė, ir toliau kalbėsis. Automobilis yra registruotas kaltinamojo vardu, tačiau pirktas už bendrus pinigus. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos sudaro apie 750 eurus per mėnesį. (duomenys neskelbtini) nebuvo teista ir bausta.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. S. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas (b. l. 73), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytas sąlygas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad administracine tvarka Lietuvos Respublikos yra nei karto nebaustas (b. l. 71). Kaltinamasis dirba, kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir teisme duotų paaiškinimų, nutrūkus darbo santykiams UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsidarbino į kitą bendrovę. Kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, atsakomybės nevengė, teisme pateikė motyvus dėl neteisėtų veiksmų, t. y. paaiškino įvykio aplinkybes, tačiau savo poelgio neteisino, bandydamas sumenkinti padaryto teisės pažeidimo, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus viso proceso metu. Kaltinamojo elgesys po veikos padarymo, nuoširdus gailestis bei tai, kad supranta savo neteisėto elgesio pasekmes, išgyvena dėl jų, teismui abejonių nekelia. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, taip pat nebuvo baustas administracine tvarka, ir tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad kaltinamasis nėra linkęs pažeisti įstatymų nuostatų. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

O. S. ir N. M. gyvena kartu penkerius metus, taip pat gyveno kartu ir prieš atvykstant į Lietuvą, laiduotojos teigimu, tarpusavio santykiai yra geri, kaltinamajam jos nuomonės yra svarbi ir vertinama. Taigi duomenys, apibūdinantys N. M. asmenybę, jos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų glaudaus bei nuoširdaus tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad ji yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti minimalų laidavimo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek kaltinamąjį, tiek laiduotoją charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos finansinę padėtį, t. y. gaunamo darbo užmokesčio dydį, tai, kad šeimoje auga nepilnametis vaikais, sprendžia, kad skirti užstatą, šiuo atveju, nėra pagrindo.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, O. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas tokį specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas pirmiausia atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą – kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,85 promilių neblaivumas), ir nors kaltinamasis važiavo nedidelį atstumą, iš ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto policijos pareigūno, patikrinusio kaltinamąjį, parodymų matyti, kas pastarojo važiavimas sukėlė įtarimų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo asmenybę bei elgesį po veikos padarymo – jis, kaip minėta, anksčiau nebuvo teistas, taip pat nebuvo nubaustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą išgėrus, kas suponuoja išvadą, jog toks asmens elgesys buvo atsitiktinis, o iš kaltinamojo pozicijos viso proceso metu, jo duotų parodymų teisme, matyti, kad jis išties nuoširdžiai išgyvena dėl padarytos veikos ir gailisi.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

Byloje nėra pateikta duomenų, susijusių su transporto priemonės registracija kaltinamojo vardu. Vis dėlto, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Kaltinamojo teigimu, automobilį jis pirko Lietuvoje, važiavo su juo į (duomenys neskelbtini), kur buvo įregistruotas ir jam išduoti (duomenys neskelbtini) numeriai, o automobilį pirko savo asmeniniam naudojimui. Kad transporto priemonė registruota kaltinamojo vardu, teisme patvirtino ir N. M.. Taigi, nors dokumentai byloje pateikti nebuvo, akivaizdu, kad transporto priemonė faktiškai priklauso būtent O. S..

Taigi, kaltinamasis O. S., būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Sprendžiant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybes atkreiptinas dėmesys į tai, jog kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) , kaip nurodė, vyko į parduotuvę, kai jam nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, taip sukeldamas pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimo netaikymas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas, – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį kitiems linkusiems nusikalsti asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, tai, kad kaltinamasis patyrė pakankamai dideles išlaidas registruodamas automobilį (duomenys neskelbtini) bei gaudamas būtent (duomenys neskelbtini) numerius, savaime nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindo spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas galėtų būti neproporcingas. Aplinkybės, kad automobilis yra skirtas savo ir šeimos poreikiams tenkinti, be to, kaip teigia, sudaro galimybę vykti į (duomenys neskelbtini), buvo neabejotinai kaltinamajam žinomos dar iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl turėjo būti suinteresuotas nepasirinkti priešingo teisei elgesio varianto. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2006 m. gamybos transporto priemonės VW Passat kaina su PVM yra 2 610 eurų. Pats kaltinamasis nurodo automobilį pirkęs už dar mažesnę sumą. Taigi transporto priemonės vertė taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principo reikalavimus. Transporto priemonė yra registruota, paties teigimu, kaltinamojo vardu, nurodė automobilį pirkę savo asmeniniams poreikiams, todėl tos aplinkybės, kad transporto priemonė pirkta iš bendrų jo ir sugyventinės lėšų, o taip pat kad dalį sumos yra pasiskolinęs šiam tikslui iš draugo, nesudaro pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi, kaip minėta, faktinis automobilis savininkas yra būtent O. S..

Pažymėtina, kad teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė ir jis neturės teistumo. Be to, būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai.

Nagrinėjamu atveju, jokių aplinkybių, kurios atitiktų BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sąlygas ir sudarytų pagrindą nekonfiskuoti kaltinamajam priklausančios transporto priemonės, kuri pripažinta veikos padarymo priemone, o išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju, skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise 2 metų laikotarpiui bei transporto priemonės konfiskavimas - yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai. Šių baudžiamojo poveikio priemonių netaikymas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

VI. Kiti klausimai

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato Rimanto Bučmos teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 176,67 Eur, kurią prašoma priteisti iš O. S..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju, gynėjas kaltinamajam buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų išieškojimas yra nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynyba, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 92-94), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

2023 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas O. S. turtui, t. y. automobiliui VW Passat, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-48), paliktinas galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

O. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos N. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

O. S. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti O. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. balandžio 26 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti O. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

2023 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. S. automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš O. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 176,67 Eur dydžio išlaidų dėl jam teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.