Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. I. V. J (toliau – ir ieškovas) pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovei D. J. (toliau – ir atsakovė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o V. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. I t., b. l. 1-7).

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė 1981 m. spalio 24 d. sudarė santuoką, kuri buvo nutraukta 1996 m. gegužės 3 d. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo du nekilnojamojo turto vienetus: 1993 m. gegužės 14 d. mainų sutarties pagrindu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieškovo vardu, 1994 m. lapkričio 17 d. buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuris buvo įregistruotas atsakovės vardu. Šie santuokoje įgyti butai nutraukiant santuoką 1996 m. gegužės 3 d. teismo sprendimu nebuvo padalinti, t. y. liko registruoti kiekvieno sutuoktinio vardu. Nutraukus santuoką V. J. liko gyventi mainų sutarties pagrindu įgytame bute (duomenys neskelbtini), o D. J. liko gyventi savo bute (duomenys neskelbtini), t. y. kiekvienas buvęs sutuoktinis liko gyventi viešajame registre išviešintame bute, atitinkamai ir kiekvienas iš buvusių sutuoktinių rūpinosi savo vardu registruotais butais. Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartimi byloje Nr. 2-3168/99 D. J. ir V. J. tarpusavio susitarimu išsprendė vaikų gyvenamosios vietos klausimą bei susitarė dėl turto pasidalijimo – sutarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra D. J. nuosavybė, kuriame ji ir gyvena, o butas (duomenys neskelbtini), yra V. J. asmeninė nuosavybė. Papildomai ieškovas atsakovei sumokėjo dviejų tūkstančių JAV dolerių kompensaciją ir D. J. raštu tai patvirtino.

3. Ieškinyje nurodoma, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra V. J. asmeninė nuosavybė, nes buvo įgytas pagal mainų sutartį už asmenine nuosavybe turėtą turtą. Kadangi viešajame registre butai buvo registruoti atskirai kiekvieno iš buvusių sutuoktinių vardu, ieškovas manė, kad nebuvo būtina atilikti kokių papildomų veiksmų. Šiuo metu nustatyta, kad atsakovė turi įsiskolinimų už butą (duomenys neskelbtini), todėl vykdomosiose bylose Nr. 0090/18/01279 ir Nr. 0090/19/01371 antstolė Rima Gražienė, pagal Kauno apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus civilinėse bylose Nr. 2-1942-717/2018 ir Nr. e2-7311-1085/2019, vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės D. J. išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – ir AB)„Kauno energija“ naudai. Vykdymo procese antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8126-1085/2023 pareiškėjos AB „Kauno energija“ prašymą tenkinto ir nustatė, kad atsakovei priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl tokios turto dalies nustatymo gali būti pradėtas priverstinis D. J. turto dalies pardavimas, todėl ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso visas butas (duomenys neskelbtini).

II. Atsakovės argumentai

5. 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas mainų sutarties pagrindu – išmainius jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš varžytynių, ir registruotas buvusios sutuoktinės vardu. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniai prižiūrėjo ir tvarkė jų vardais registruotą nekilnojamąjį turtą visiškai atskirai – ieškovas su vaikais deklaravo gyvenamąją vietą bei faktiškai gyveno ir rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovė gyveno bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad atsakovės deklaruot gyvenamoji vieta bei faktinė gyvenamoji vieta yra minėtame bute, tačiau atsakovė, vesdama asocialų gyvenimo būdą, butu nesirūpina – yra atsiradę skolos dl nesumokėtų komunalinių mokesčių, kaimynai skundžiasi dėl nešvaros.

6. 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė nurodė, kad neali teismui pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nes yra jį praradusi. Teismas išaiškino atsakovei jos pareigą kreiptis dėl asmens dokumento gavimo. Ieškovas patvirtino, kad į teismo posėdį atvykęs asmuo yra atsakovė, t. y. D. J.. Atsakovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes.

7. Ieškinys bei teismo procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui AB „Kauno energija“ įteikti tinkamai. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Kauno energija“ atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Iš kartu su ieškiniu pridėtų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1981 m. spalio 24 d. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo du nekilnojamojo turto vienetus – 1993 m. gegužės 14 d. mainų sutarties pagrindu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieškovo vardu, 1994 m. lapkričio 17 d. buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuris buvo įregistruotas atsakovės vardu (el b. I t., b. l. 20-24, 28-30).

9. Nutraukus santuoką 1996 m. gegužės 3 d. teismo sprendimu sutuoktiniams priklausantis nekilnojamasis turtas nebuvo padalintas, t. y. butai liko registruoti ir faktiškai valdomi kiekvieno iš sutuoktinių, kurių vardu jie buvo registruoti.

10. Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartimi byloje Nr. 2-3168/99 D. J. ir V. J. tarpusavio susitarimu išsprendė vaikų gyvenamosios vietos klausimą. Klausimas dėl nekilnojamojo turto pasidalinimo buvo išspręstas bendru sutarimu nutraukus šioje dalyje bylą – buvę sutuotiniai susitarė dėl turto pasidalijimo – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra D. J. nuosavybė, o butas (duomenys neskelbtini), yra V. J. asmeninė nuosavybė. V. J. sumokėjo D. J. 2 316,96 Eur (2 000 JAV dolerius, arba pagal tuometinį valiutos kursą 8 000 Lt) už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą (el. b. I t., b. l. 25-26).

11. Antstolės Rimos Gražienės kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0090/18/01279 ir Nr. 0090/19/01371, kuriose vykdomas skolos išieškojimas iš skolininkės D. J. išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – ir AB)„Kauno energija“ naudai (el. b. I t., b. l. 37-41).

12. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8126-1085/2023 patenkinus pareiškėjos AB „Kauno energija“ prašymą nustatyta, kad atsakovei priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. I t., b. l. 8-19).

Dėl turto padalijimo

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl turto, priklausančio buvusiems sutuoktiniams, padalijimo.

14. Byloje nėra ginčo, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įsigijimo metu (1993 m.ir 1994 m.) ieškovas ir atsakovė buvo sutuoktiniai, jų bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų turtą reguliavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tiek SŠK, tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22, CK 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės klausimą, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktą). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė.

15. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad butas (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius buto įsigijimo aplinkybes – iki santuokos sudarymo ieškovas gyveno bute, esančiame , (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas jo vardu (el. b. I t., b. l. 174-177). 1986 m. šis butas mainų sandorio pagrindu buvo pakeistas į butą (duomenys neskelbtini).

16. 1992 m. gegužės 6 d. sutartis Nr. 14-3119 patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas ieškovo lėšomis – už butą sumokėta 23 220 rublių, iš jų 2 832 rubliai (12,33 procentai) grynais pinigais ir 20 388 rubliai (87,67 procentai) ieškovui priklausiusiais investiciniais čekiais. 1993 m. gegužės 14 d. mainų sutarties Nr. 10-1531 pagrindu butas (duomenys neskelbtini), su 2 000 JAV dolerių priemoka buvo pakeistas į butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė šių aplinkybių neneigė, įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, į bylą nepaneigė.

17. Byloje ieškovas ir atsakovė patvirtino aplinkybes, kad atsakovė, būdama santuokoje, 1994 m. iš varžytynių pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini).

18. Akivaizdu, kad nutraukus šalių santuoką 1996 m. jiems priklausantis turtas nebuvo padalintas, tačiau tarp buvusių sutuoktinių susiklostė faktinis naudojimasis įgytu nekilnojamuoju turtu – ieškovas naudojosi jo vardu valstybės įmonėje Registrų centras registruotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovė – butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, iškilus klausimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 1999 m. buvo kreiptąsi į teismą. Tačiau akivaizdu, kad šalys dėl nekilnojamojo turto ir naudojimosi juo susitarė – 1999 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą dėl turto pasidalinimo, nes ieškovė D. J. atsisakė ieškinio reikalavimų. Ieškovas nurodė, kad tuo metu jau buvo nusistovėjęs faktinis butų valdymas, be to, siekiant sulyginti buvusiems sutuoktiniams tenkančio turto vertes (el. b. I t., b. l. 33-34), atsakovei buvo sumokėta 2 000 JAV dolerių kompensacija už jai priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią gavusi atsakovė 1999 m. liepos 22 d. pasirašė, kad jokių finansinių pretenzijų ateityje dėl šio buto neturės. Tokiu būdu buvo įtvirtinta jau ir iki tol nusistovėjusi faktinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota ieškovo bei buvusių sutuoktinių vaikų gyvenamoji vieta. Atsakovė prieštaravimų dėl nusistovėjusio faktinio butų valdymo nereiškė, nenurodė, kad toks faktinis naudojimosi pasidalijimas būtų buvęs ydingas, pažeistų jos teises ar teisėtus interesus, neprieštaravo, kad jis yra nusistovėjęs.

19. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad jis negali būti tenkinamas, nes 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP-8126-1085/2023 turtas (abu butai) tarp buvusių sutuoktinių jau buvo padalintas po ½ dalį, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi minėta nutartis palikta galioti Kauno apygardos teismo nutartimi. Teismas pažymi, kad šis atsakovės argumentas nėra pagrįstas. Kaip nurodoma minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje, pagal pareiškimą, paduotą CPK 667 straipsnio pagrindu, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja teismą tirti, ar skolininkas turi asmeninio turto, jei neturi – ar yra bendro sutuoktinių turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, t. y. turto dallies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį iš bendrosios nuosavybės ir apibrėžia jo turtinę padėtį (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1417-921/2023 24-25 punktai).

20. Ieškovas, tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pretenzijų į atsakovei pagal ieškinio reikalavimą atiteksiantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi ir ateityje neturės. Nepriklausomai nuo šio buto įsigijimo aplinkybių, jis pripažįsta, kad minėtu butu nuo pat santuokos panaikinimo naudojasi atsakovė, todėl prašo, kad jis būtų pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe. Atsakovė šiems ieškovo argumentams neprieštaravo, įrodymų, kurie paneigtų ieškovo poziciją į bylą nepateikė.

21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

22. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, gali būti paneigta.

23. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra pakankami, siekiant pagrįsti jo reiškiamą reikalavimą. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl ieškovo ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Išnagrinėjus civilinę bylą tarp ginčo šalių turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos.

25. Ieškovas byloje nebuvo atstovaujamas advokato, tačiau pateikdamas ieškinį teismui, sumokėjo 876 Eur žyminį mokestį. Ieškovo patirtos išlaidos sumokant žyminį mokestį yra pagrįstos ir realiai patirtos. Ieškinį patenkinus visiškai ieškovui iš atsakovės priteisiamas jo sumokėtas žyminis mokestis – 876 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje – 15,86 Eur. Visiškai patenkinus ieškinį procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškovo V. J. ieškinį.

Pripažinti, kad atsakovei D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 876 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.