Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Dainai Sodienei, atsakovui S. P., jo atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) ieškinį atsakovui S. P. (S. P.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad remiasi Konstitucinio Teismo nutartimi, Aukščiausiojo teismo praktika. Sumos, kurios buvo išmokėtos dėl atsakovo kaltės turi būti grąžintos. Išmokėjo žalą nukentėjusiajam ir uždarė vieną terminą. Toliau kiek bus mokama netekto darbingumo pensija, tiek bus reikalaujama išmokėtą sumą priteisti iš atsakovo. Iki įvykio R. P. dirbo trijose darbovietėse, jo pajamos viršijo gaunamą pensiją. Pensija paskirta atsižvelgiant iki įvykio jo gautas pajamas. Jei įvykio nebūtų – asmuo būtų buvęs darbingas ir Sodrai nereikėtų mokėti išmokų, todėl teigia, kad ieškovui padaryta reali žala. Žala padaryta ir SoDrai, ir asmeniui, nes SoDra pilnai nekompensuoja visos sumos. R. P. kompensuoja dabar, kompensuos ir ateityje, nepriklausomai nuo jo finansinės būklės. SoDrai neturi įtakos R. P. ateityje jo gautinos pajamos. Ieškovas nežiūrės į tai ir tuo pagrindu nemažins netekto darbingumo pensijos. Ieškovas neatsižvelgia į kaltės laipsnį, nes tikslas kompensuoti žmogui patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje žala tiek turtinė, tiek neturtinė buvo nukentėjusiojo, o ne SoDros. R. P. šioje byloje priimtas sprendimas neturės jokios įtakos, nes SoDra vis tiek jam mokėtų netekto darbingumo pensiją, kurios dydis priklauso nuo nedarbingumo ir norminių aktų. Pats R. P. kreipėsi į ieškovą, prašydamas išmokos. Nurodė, kad dėl jo nedarbingumo yra kalti tretieji asmenys. Žala padaryta ieškovui. Čia kalbama apie civilinę atsakomybę. Pats asmuo negali nuspręsti, kokią žalą patyrė. Apie tai asmuo nėra klausiamas. Tik klausiama, kas kaltas dėl jo nedarbingumo. Įstatymai nenumato galimybės atsižvelgti į nukentėjusiam išmokėtą žalos sumą. Mažinti reikalavimo sumos taip pat nemato galimybės. Atsakovo prašymas dėl taikos sudarymo netenkintas, nes nebuvo pateikta pagrįstų duomenų, kodėl skyrius turi atsisakyti dalies reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad S. P. 2010-03-12 apie 14 val. 20 min., Šilutės rajone, Katyčių seniūnijoje, Krauleidžių kaime, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles – sėdėdamas automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir laikydamas rankose vamzdžiais į viršų nukreiptą jam priklausantį, teisėtai laikomą 12-o kalibro medžioklinį dvivamzdį lygiavamzdį šautuvą, užtaisytą 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais su šratais, kurį užtaisytą parsinešė į automobilį iš medžioklės plotų po medžioklės, tuo pažeisdamas LR Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr.258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių 64 bei 65 punktus, ir siekdamas iš užtaisyto šautuvo išimti šovinius, netyčia iššovė iš vieno medžioklinio šautuvo vamzdžio, ir iššauto šovinio šratai sužalojo to paties automobilio galinėje sėdynėje sėdinčiam R. P. galvą, padarant jam daugybines šautines žaizdas veide ir galvoje, tuo padarant nukentėjusiam R. P. sunkų sveikatos sutrikdymą. S. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, padarytą žalą atlygino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs šį nusikaltimą. Nukentėjusysis R. P. patvirtino, kad įtariamasis S. P. jo atsiprašė, žalą atlygino, todėl prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą S. P. atžvilgiu, jiems tarpusavyje susitaikius. Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-07-12 nutartimi patvirtintas 2010-06-22 Šilutės rajono apylinkės prokuroro R. K. nutarimas, nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.94-1-001454-10 (b.l.35). R. P. prašymas skirti ligos pašalpą, paaiškinimas, nedarbingumo pažymėjimai, VSDFV sprendimai dėl R. P. teisės į ligos pašalpą (b.l.6-27). Darbingumo lygio pažyma, patvirtinanti, kad R. P. netektas darbingumas yra 60 procentų (b.l.28). R. P. prašymai dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, VSDFV sprendimai dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo, mokėjimo R. P., (b.l.29-34). Ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (b.l.36-40, 61). Pažymos apie R. P. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (b.l.41-47). Pažyma apie R. P. valstybinį socialinį draudimą (b.l.71-72).

Dėl žalos atlyginimo, regreso teisės apimties (žalos dydžio).

Byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios nelaimingo atsitikimo metu buityje nukentėjusiam asmeniui ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją regreso teisės įgyvendinimo į žalą padariusį asmenį, kai ikiteisminis tyrimas žalą padariusiam asmeniui nutrauktas nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius.

CK 6.290 str. 1 d. numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 d. numato, kad draudimo išmokas išmokėjusio socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi šioje materialinėje teisės normoje numatyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teisė išieškoti išmokėtas socialinio draudimo sumas iš žalos padariusio asmens regreso tvarka.

Byloje nustatyta, kad kaltu dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas R. P., pripažintas atsakovas S. P.. VSDFV Klaipėdos skyrius R. P. už 2010-03-12 – 2010-10-30 laikotarpį išmokėjo 3655,61 Lt ligos pašalpą ir už 2010-07-09 – 2013-02-28 laikotarpį išmokėjo 25996,77 Lt netekto darbingumo pensiją. Tokiu būdu, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Remiantis tuo, kad dėl R. P., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra atsakovo neteisėta veika, ieškovui padarytą žalą turi atlyginti atsakovas.

CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi visą asmens dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą sudaro su sveikatos sužalojimu susijusios išlaidos ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų sužalota jo sveikata. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ligos socialinio draudimo įstatymas) 2 straipsniu, ligos ir motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių arba šeimos narių ligos, taip pat dėl motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) dalį prarastų ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje negautų darbo pajamų. Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo (toliau – pensijų įstatymas) 3 straipsniu, valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems šio įstatymo 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų šeimos nariams. Tai reiškia, jog ligos pašalpa, netekto darbingumo pensija nukentėjusiajam asmeniui kompensuoja būtent tą žalos dalį, kurią sudaro negautos pajamos dėl ligos, prarasto darbingumo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju socialinio draudimo išmokos, t.y. ligos pašalpa, netekto darbingumo pensija, pagal savo esmę yra laikomos socialinio draudimo išmokomis, mokamomis asmens sveikatos sužalojimo atvejais, bet ne valstybės teikiama socialine parama, kaip nepagrįstai nurodo atsakovas (Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-11 nutartis, civilinė byla Nr.2A-77-460/2013). Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas, mokėdamas socialinio draudimo išmokas R. P., ne atlygino turtinę žalą už atsakovą, bet teikė socialinę paramą, dėl kurios ieškovas neįgijo regreso teisės, taip pat tai, kad valstybė vienašališkai ir savanoriškai įstatymų pagrindu įsipareigojo nedarbingumą praradusiems asmenims mokėti socialinio draudimo išmokas, neįpareigoja atsakovo padengti valstybės nuostolių, atsiradusių dėl tokių išmokų mokėjimų, yra nepagrįsti.

Atsakovas nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia ir tuo, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. CK 6.280 str. 1 d. numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-496/2008 yra pažymėjęs, jog yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų. Nurodė, kad tiek privataus, tiek socialinio draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turi būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 dalis). Ši prezumpcija yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydis, jo nepaneigus, savaime nereiškia, kad sužalotas asmuo nepatyrė tokio dydžio žalos. Ieškovas R. P. išmokėtų socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą paaiškino teisės aktų nustatyta tvarka, pateikė įrodymus, pagrindžiančius R. P. išmokėtos socialinių draudimų išmokų dydį. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad R. P. yra iš dalies darbingas, netektas darbingumas – 60 procentų. Tuo tarpu atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio, t.y. neįrodė, kad išmokėta kompensacija yra didesnė už R. P. patirtą žalą.

Atsakovas nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia dar ir tuo, kad atsakovas pats nukentėjusiajam asmeniui R. P. žalą atlygino, ko pasekoje, atsakovui ir nukentėjusiajam susitaikius buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų, t.y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.263 str. 1 d.). Dėl to jis turi būti atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus socialiniu draudimu apdraustą R. P., turėjo numatyti tokias pasekmes, t.y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą. Atsakovo susitarimas su R. P. dėl žalos atlyginimo, jo vykdymas, ko pasekoje, anot atsakovo R. P. jis sumokėjo apie 30000 Lt, reiškia ne ką kitą, o atsakovo sutikimą, jog ieškovo išmokėtos socialinio draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui nevisiškai kompensuoja jo patirtą žalą. Atsakovo ir nukentėjusio asmens susitarimas apėmė tik tą nukentėjusiojo patirtos žalos (netektų pajamų) dalį, kuri viršijo socialinio draudimo išmokų dydį. Tokią išvadą leidžia daryti ir nukentėjusiojo elgesys, t.y. prašymų dėl ligos pašalpos skyrimo (pateikimas nuo 2010-04-21) ir dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo (pateikimas nuo 2010-07-15) pateikimas ieškovui. Šalių susitarimas dėl žalos atlyginimo negali pakeisti įstatyme įtvirtintų socialinių draudimo išmokų paskirties.

CK 6.290 str. 1 d. numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Įstatyminio reglamentavimo, leidžiančio minusuoti iš socialinio draudimo išmokos sumos nukentėjusiajam kalto asmens nukentėjusiajam atlyginta žalą jų susitarimo pagrindu, nėra, ką pagristai bylos nagrinėjimo metu nurodė ir ieškovo atstovė.

Pažymėtina, kad tokios žalos dydis gali būti mažinamas esant CK 6.251, 6.282 straipsniuose nustatytomis aplinkybėmis, tačiau atsakovas minėtomis aplinkybėmis savo pozicijos negrindžia ir jų teismas neturi įstatyminio pagrindo tenkinti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nesant byloje duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs žalą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3655,61 Lt išmokėtą ligos pašalpą už 2010-03-12 – 2010-10-30 laikotarpį ir 25996,77 Lt išmokėtą netekto darbingumo pensiją už 2010-07-09 – 2013-02-28 laikotarpį yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.245 – 6.251, 6.282 str.).

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad prievolė atlyginti žalą jau yra pasibaigusi. Remiantis teismine praktika, senaties terminas prasideda nuo žalos padarymo dienos, nuo tada, kai nukentėjęs asmuo sužinojo apie savo pažeistas teises. Įvykis įvyko 2010-03-12, ieškinys pateiktas teismui 2013-03-15, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinys kildinamas ne iš regreso, o iš subrogacijos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie žalos padarymą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie žalos padarymą. Ieškinio senaties eigą sustabdo ne pretenzijos pateikimas, o ieškinio padavimas

Ieškovas nurodė, kad atsakovui pretenziją pirmą kartą pareiškė 2010-11-22, dar su pretenzija kreipėsi 2011 m. vasarį ir 2013 metais. Senaties terminas šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kada žala paaiškėjo, kai nukentėjęs asmuo 2010-04-21 pateikė prašymą ieškovui dėl ligos pašalpos mokėjimo, informavo apie įvykio aplinkybes. Trijų metų senaties terminas nėra praleistas.

LR CK 1.125 str. 5 d. 9 p. nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ligos pašalpa, netekto darbingumo pensija yra periodinės išmokos. Esant nurodytai įstatyminei nuostatai ir aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimas susideda iš ligos pašalpos, kuri buvo išmokėta už 2010-03-12 – 2010-10-30 laikotarpį, ir netekto darbingumo pensijos, kuri buvo išmokėta už 2010-07-09 – 2013-02-28 laikotarpį, ieškinys teisme gautas 2013-03-18 (paštu išsiųsta 2013-03-15, penktadienį), teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįstas, ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Juolab, kad šią teismo išvadą pagrindžiančių pavyzdžių yra ir teismų praktikoje (Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-01-31 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.2-25-714/2007).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Duomenų apie ieškovo ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

LR CPK 83 str. 1 d. 10 p. ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 890 Lt žyminis mokestis (LR CPK 96 str. 1 d.), kuris apskaičiuojamas taip: (3655,61 Lt + 25996,77 Lt) x 3 proc., suapvalinus nustatyta tvarka, ? 890 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. P. (S. P.) 3655,61 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis Lt 61 ct.) išmokėtos ligos pašalpos už 2010-03-12 – 2010-10-30 laikotarpį ir 25996,77 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis litus 77 ct.) išmokėto netekto darbingumo pensijos už 2010-07-09 – 2013-02-28 laikotarpį ieškovui Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Priteisti iš atsakovo S. P. (S. P.) valstybei 890 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt litų 00 ct.) žyminio mokesčio.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.